Tavo LRT

2021.02.04 12:23

Į Lietuvą iš Rusijos persikraustęs tremtinio anūkas: norime stengtis, išmokti kalbą, dirbti

LRT.lt2021.02.04 12:23

6 tūkst. kilometrų – atstumas tarp naujųjų Aleksejaus Sarčenko namų Vilniuje iki gimtinės Rusijoje. Panašiai tiek pat prieš daugiau nei pusę amžiaus teko įveikti per prievartą į traukinį įsodintam bei nežinoma kryptimi išvežtam vyro seneliui.

„Mano senelis užaugo lietuvių šeimoje. Jis gimė čia, tačiau su tėvais buvo išvežtas į Sibirą. Jis kalbėjo ir lietuviškai, ir rusiškai. Deja, mano tėtis jau užaugo be tėvo, nes senelis anksti mirė“, – sekmadienį 9 val. LRT PLIUS laidoje „Širdyje lietuvis“ pasakoja tremtinio anūkas Aleksejus Sarčenko.

Nors lietuviško žodžio Aleksejus nuo vaikystės šeimoje negirdėjo, senelio gimtinė jį sužavėjo vos čia atvykus pirmą kartą. Vyras ne tik gavo Lietuvos pilietybę, bet ir su žmona persikraustė gyventi į Lietuvą. Greitai susirado darbą, o dabar mokosi ir lietuvių kalbos. „Sunku palikti šeimą, bet matome, kad čia galime kurti savo ateitį, norime stengtis, išmokti kalbą, dirbti. Manau, kad čia tam yra visos galimybės“, – sako A.Sarčenko.

Įvairiose tremties vietose susibūrę daugiau nei 15 lietuvių bendruomenių. Nors tremtį išgyvenusių žmonių sparčiai mažėja, vis dar yra norinčių grįžti į tėvynę. O Lietuva pasiryžusi padėti ne tik patiems nukentėjusiems, bet ir jų palikuonims. Speciali programa, padedanti tremtiniams sugrįžti, veikia jau 30 metų. „Per tą laiką į Lietuvą sugrįžo daugiau nei 5 tūkst. tremtinių, valstybė apmokėjo jų persikraustymo bei įsikūrimo išlaidas, o integracijai kasmet skiriama per 130 tūkst. eurų“, – aiškina Socialinių paslaugų ir priežiūros departamento specialistė Živilė Šukytė-Kraskauskienė.

Tačiau politinius kalinius ir tremtinius vienijanti sąjunga sako, kad procesas per lėtas ir valdžia tokiais lietuviais turėtų rūpintis labiau.

Taip pat laidoje:

Seimo ir pasaulio lietuvių bendruomenės nariai jau 26-is metus tęsia bendrą darbą. Nors gyvenimas keičiasi, svarbiausias klausimas čia vis dar tas pats – pilietybės išsaugojimas. Nauja valdžia žada pokyčių.

Lietuvių studentų gyvenimas Norvegijoje – prabangūs bendrabučiai, geros stipendijos ir pažadai sau grįžti į Lietuvą.

O savaitės lietuvio rubrikoje – tris „Kanų liūtų“ apdovanojimus susižėrusi Ringailė Leščinskienė nenuilsdama kuria ryšį tarp lietuvių ir kartvelų.

Publicistikos laidą apie pasaulio lietuvių gyvenimą „Širdyje lietuvis“ žiūrėkite vasario 7 d., sekmadienį, 9 val. per LRT PLIUS ir LRT mediatekoje.