LRT TELEVIZIJOS eteryje startuoja naujas muzikinis projektas, skirtas LRT RADIJO devyniasdešimtmečiui „90 dainų – 90 legendų“. Kiekvienoje laidoje, kurias ves Andrius Tapinas, Eglė Daugėlaitė ir Viktoras Gerulaitis, žiūrovai išgirs šiuolaikiškai aranžuotas lietuviškas dainas iš skirtingų dešimtmečių.
1926-aisiais pirmąjį kartą šaukiniu „Alio alio, kalba Kaunas“ su savo klausytojais pasisveikino Kaune įsikūręs Lietuvos radijas. „Tuo metu radijas buvo tikra prabanga, o radijo imtuvo pirkimas – didžiulis įvykis visai apylinkei. Pirmąjį dešimtmetį buvo transliuojamos operos, kuriomis iš pradžių ūkininkai piktinosi“, – primena muzikinio projekto vedėjas V. Gerulaitis.
Tačiau, operos solisto Edmundo Seiliaus nuomone, radijo transliacijos operai davė labai daug: „manau, kad tos transliacijos būsimiems muzikantams darė labai gerą įtaką ir ne vieną jų atvedė į operą.“
Pirmąjį dešimtmetį radijas pradėjo transliuoti ir estradines – Antano Šabaniausko, Danieliaus Dolskio ir kt. – dainas. Būtent D. Dolskio dainų popuri su grupe „El Fuego“ LRT TELEVIZIJOS studijoje atliko aktorius Andrius Žiūrauskas.
Antrasis dešimtmetis Lietuvos radijui buvo įvairus. Radijas klestėjo, pradėtos transliuoti laidos Europai ir Amerikai, 1936-aisiais Klaipėda įsteigė savo radiją ir turėjo stiprų konkurentą – Karaliaučiaus radiją. Tačiau radijas išgyveno ir sunkius laikus, dėl neramios politinės situacijos atsirado cenzūra. Žmonės klausėsi plokštelių per patefoną, tad D. Dolskio ir A. Šabaniausko melodijos neliko užmaršty.
Tuo laikotarpiu išpopuliarėjo operos dainininkė Antanina Dambrauskaitė – pirmoji Lietuvos moteris, radijuje pradėjusi dainuoti fokstrotus, tango ir kt. Jos kadaise dainuotą kūrinį „Būk šalia“ naujajame LRT muzikiniame projekte atliko dabartinės Lietuvos dainininkė Birutė Dambrauskaitė.
Trečiąjį dešimtmetį pradėtas transliuoti „Amerikos balsas“. 1956-aisiais radijuje pradėjo dirbti Undinė Nasvytytė, kuri, kaip ir Lietuvos radijas, šiemet švenčia devyniasdešimtmetį. 1946-1956 m. laikotarpio dainą „Granada“ atliko Edmundas Seilius, Tomas Pavilionis ir Paulius Bagdanavičius.
Dešimtmetis nuo 1956-ųjų iki 1966-ųjų – ypatingas. Tai metai, kai pirmuosius vaizdinius signalus paskleidė televizija, tad nuo to laiko Lietuvos radijas – nebe vienas.
Istorikai šį dešimtmetį vadina atšilimo laiku. Atsiranda antroji radijo programa, daug dėmesio skirianti muzikai ir kultūrai. Radijuje atsiranda chorų kolektyvai, instrumentinis ansamblis, vėliau pavadintas Lietuvos televizijos ir radijo lengvosios muzikos orkestru.
1954-aisiais Lietuva per radiją pirmą kartą išgirdo jauno studento – Virgilijaus Noreikos balsą. Po metų jo sudainuota „Neapolietiška dainelė“ tapo vienu klausomiausių kūrinių. „Kai buvau jaunas, visai nesijaudinau dainuodamas radijui. Nervintis pradėjau tuomet, kai įgavau daugiau patirties“, – sakė V. Noreika. Operos solistas scenoje atliko kūrinį „Dainuokit“ (Volare).
1966-1976 m. radijas išdrąsėjo, paminėjo keturiasdešimtmetį. Prasidėjo Lietuvos auksinis estrados laikas – savo veiklą pradėjo ne viena grupė. Filharmonijoje atsirado daugybė nematytų ansamblių. Prasideda estradinių dainų konkursas „Vilniaus bokštai“, o 1970-aisiais gimsta legendinė „Nerija“.1966 – 1976 m. laikotarpio muzikinį kūrinį „Vėl švieski“ atliko grupės „Man-go“ ir „Rebelheart“.
1976-1986 m. laikotarpiu prasidėjo radijo auditorijos sociologiniai tyrimai, kurie parodė, kad vykstant rusifikacijai, 37 proc. anykštėnų, nors ir su trukdžiais, klausėsi Vatikano radijo ir „Amerikos balso“ transliacijų. O aštuntajame dešimtmetyje prasideda legendinis „Dainų dainelės“ konkursas. Šiuo laikotarpiu gimusią Vytauto Kernagio dainą „Kai sirpsta vyšnios Suvalkijoj“ LRT TELEVIZIJOS studijoje atliko aktoriai Jokūbas Bareikis ir Vytautas Rumšas.
1986-1996 m. ne tik radijui, bet ir visai Lietuvai buvo sudėtingi ir džiugūs. Tai – lūžio metai. Atgavome nepriklausomybę, 1988 m. Lietuvos radijo ir televizijos pastate iškelta trispalvė. Vienas po kito keičiasi radijo ir televizijos vadovai. O 1996-aisiais prasideda gražūs gyvavimo metai – scenoje daug estradinių grupių, tad radijas turi ką groti, o televizija – ką rodyti. Šio laikotarpio kūrinį „Sakale, lėk“ atliko dainininkas Kastytis Kerbedis.
1996-2006 m. atsiranda LRT Klasikos programa, Opus-3, daugybė komercinių stočių. Radijas ir televizija pasijuto stipriau, nes pagaliau buvo priimtas radijo ir televizijos įstatymas. Nuo šio dešimtmečio prasideda „Eurovizijos“ manija. 2001-aisiais mūsų šaliai Europos dainų konkurse atstovavo grupė „SKAMP“ su daina „You Got Style“, kurią dainininkai atliko ir naujajame LRT TELEVIZIJOS muzikiniame projekte.
„Kai mus išrinko, buvo didžiulis šokas. Stengėmės atstovauti šaliai taip gerai, kaip tik galėjom. Visuomet juntame jaudulį prieš lipant į sceną, o „Eurovizijoje“ jaudulys – dar didesnis. Galvojome, kaip nepadaryti gėdos ir po konkurso grįžti į savo šalį pakelta galva“, – prisiminimais dalijosi grupės narys Viktoras Diawara.
Paskutinįjį dešimtmetį nacionalinis radijas ir televizija tapo LRT, kuriai nuo 2008 m. vadovauja Audrius Siaurusevičius. Nuo 2002 m. radijas rinkdavo populiariausią metų dainą. Pirmąja metų daina tapo Andriaus Mamontovo „O, meile“.
Nuo 2015 m. LRT nebėra komercinės reklamos. Muzikiniame pasaulyje – permainos. Susikūrusios grupės ir skyrėsi, ir vėl atsikūrinėjo, o dabar jos jau mini veiklos dešimtmečius. Viena populiariausių šio laikotarpio grupių „Rebelheart“ LRT projekte „90 dainų – 90 legendų" atliko vieną žinomiausių savo dainų „Ilgas kelias“.
„90 dainų – 90 legendų“ LRT TELEVIZIJOS eteryje – nuo balandžio 2 d.
