Nors keleiviai to nemato, net ir į bagažo skyrių atiduodami lagaminai kruopščiai tikrinami, LRT RADIJUI teigia Lietuvos oro uosto Saugos ir saugumo tarnybos vadovas Linas Saukaitis. Vilniaus oro uosto užkardos vadas Audrius Šantaras taip pat tvirtina, kad didelis dėmesys teikiamas ir keleiviams, kurių vien elgesys gali būti papildomos patikros priežastis.
Nustatoma daugiau ieškomų ir reikalavimų neatitinkančių asmenų
Anot A. Šantaro, po įvykių Paryžiuje buvo padidintas pareigūnų skaičius pamainoje, atliekamas išsamus keleivių tikrinimas. Jis pabrėžia, kad tikrinami tiek trečiųjų šalių, kurioms priklauso ir Jungtinė Karalystė, nes ji nepatenka į Šengeno erdvę, tiek Europos Sąjungos (ES) keleiviai.
„Vykstant į Jungtinę Karalystę ar grįžtant iš jos, atliekamas tiek ES piliečių, tiek ne ES piliečių tikrinimas per informacines sistemas. Taip pat vykdomas keleivių profiliavimas pagal rizikos faktorius. [...] Tai reiškia, kad stebima, kaip keleiviai elgiasi, laukdami patikrinimo, kokius daiktus gabena, kaip atsako į pareigūnų užduodamus klausimus, kaip bendrauja su pareigūnais“, – LRT RADIJO laidoje „Ryto garsai“ aiškina A. Šantaras.
Jis priduria, kad tik Šengeno erdvėje keliaujantys žmonės netikrinami per informacines sistemas, bet vis tiek yra vertinami pagal kitus minėtus aspektus. A. Šantaro pastebėjimu, sugriežtinus kontrolę, sulaikoma daugiau ieškomų asmenų, t. y. tų, kurie ieškomi dėl administracinių ar baudžiamųjų nusižengimų.
„Jeigu nebūtų sustiprinto patikrinimo, nebūtų atliekamas ES piliečių patikrinimas, dėl kurio ieškomų asmenų nustatoma daugiau. Jų vykimas laikinai apribojamas iki išaiškinimo, kaip su jais elgtis toliau. Esant poreikiui, jie perduodami policijai“, – nurodo A. Šantaras.
Jo teigimu, taip pat nustatoma daugiau asmenų, neatitinkančių atvykimo į ES nuostatų, ar tokių, kurie ES užsibūna ilgiau, nei jiems tai daryti leidžia kelionės dokumentai.
Įtarimų sukėlęs bagažas gali neiškeliauti iš oro uosto
Pasak Lietuvos oro uosto Saugos ir saugumo tarnybos vadovo L. Saukaičio, griežtas patikrinimas taikomas ir kroviniams. Kaip ir anksčiau, visi kroviniai, vežami krovinių skyriuje, šviečiami rentgeno aparatu, taip pat naudojama kita speciali įranga.
„Vieni siuntiniai atiduodami tiesiai į krovinių terminalą: žmogus atveža siuntinį, jį priduoda, užpildo reikiamus dokumentus, suderina siuntimą su muitinės tarpininkais. Taip pat yra pašto siuntiniai, kurie priduodami pašto skyriuose. Paštas juos surenka, pagal nustatytą tvarką atveža į krovinių terminalą, kur jiems paskiriamas lėktuvas. Žinoma, prieš tai visi siuntiniai peršviečiami“, – apie įprastas procedūras pasakoja L. Saukaitis.
Jo aiškinimu, krovinius tikrinančių darbuotojų darbas reglamentuojamas pagal šalyje paskelbtą terorizmo grėsmės lygį. „Šiuo metu jis yra žemas ir mes dirbame pagal nustatytą tvarką, kuri taikoma, esant tokiam lygiui. Viešose erdvėse yra sustiprinti tokie veiksmai, kaip patruliavimas, stebėjimas, budi papildomos policijos, viešojo saugumo tarnybos“, – teigia L. Saukaitis.
Jis pabrėžia, kad visas keleivių bagažas, kuris kraunamas į orlaivio krovinių skyrių, taip pat tikrinamas, nors patys keleiviai to ir nemato. Oro uosto patalpose yra rentgeno įrenginiai, kuriais skenuojamas bagažas. L. Saukaičio tvirtinimu, jeigu kyla įtarimų dėl bagaže esančių daiktų, kviečiamas bagažo šeimininkas ir jo prašoma atidaryti, parodyti, kas yra bagaže. Neatlikus šių procedūrų, bagažui gali būti neleista išvykti iš oro uosto.
