Dar vienos derybos dėl Nigerijoje pagrobtų Lietuvos jūrininkų, vykusios trečiadienį 11 val. Lietuvos laiku, nepavyko, nes, vyriausybės vicekanclerio Rimanto Vaitkaus teigimu, piratai iškėlė papildomų reikalavimų ir derybos buvo perkeltos į spalio 9 dieną. „Deja, jūrininkų šiandien neišlaisvino, derybos užstrigo, nes piratai iškėlė tam tikrų papildomų reikalavimų, kurių nebuvo galima iškart įvykdyti“, – LRT RADIJUI sako R. Vaitkus.
Paklaustas, kokie tie papildomi piratų reikalavimai, vicekancleris pabrėžia, kad šiek tiek daugiau detalių bus galima atskleisti tik tada, kai žmonės jau bus saugūs.
„Kur dabar yra jūrininkai, nežinome nei mes, nei laivo savininko atstovai, nei Nigerijos valdžia, nes viskas yra labai slapta, nieko tiesiogiai nevyksta, bendraujama per kelis tarpininkus, kalbamasi visiškai kitoje aplinkoje, netgi per kitašalį bendraujama. Savaime suprantama, kad tokios informacijos piratai nenori viešinti. O bet kokie bandymai išvaduoti įkaitus jėga galėtų labai liūdnai pasibaigti“, – kalba R. Vaitkus.
Jo teigimu, antradienį laivo savininkų atstovai buvo susisiekę su laivo komanda ir buvo gauta informacijos, kad viskas yra gerai, jūrininkai – gyvi ir sveiki. „Laivo savininkai tiesiogiai nekontaktuoja su piratais. Visuomet vyksta tarpininkų derybos. Vyriausybės atstovai niekaip nedalyvauja tose derybose, nes tai daugiau laivo savininkų klausimas. Be to, suprantate, kad tai neoficialu, todėl vyriausybė negali dalyvauti tokiuose neoficialiuose veiksmuose. Mūsų užduotis – užtikrinti pagrobtų žmonių saugumą“, – aiškina R. Vaitkus.
Pasak jo, siekiant tai padaryti, neeskaluojami su pagrobimu susiję įvykai, norima, kad spaudoje būtų pateikiama kuo mažiau informacijos ir detalių. „Suprantu, kad žmonės tuo domisi, bet visos šios detalės, patekusios į spaudą, tiesiog trukdytų deryboms. Žinoma, darome monitoringą ir to, kas vyksta Nigerijoje, jų spaudoje. Pasirodo, kad pagrobimai ten yra gana įprastas dalykas, apie juos praneša vos ne kasdien“, – pastebi R. Vaitkus.
Jo tvirtinimu, šiuo klausimu glaudžiai diplomatiniu lygiu bendradarbiaujama ir su Ukraina, kurios jūrininkai taip pat buvo pagrobti. R. Vaitkaus teigimu, tai naudinga, nes Ukraina Nigerijoje turi ambasadą ir su tokia situacija susiduria jau ne pirmą kartą. Artimiausia Lietuvos ambasada – Kaire.
„Noriu pasidžiaugti, kad laivo savininko atstovai labai glaudžiai bendradarbiauja su vyriausybe. Noriu padėkoti, kad jie iš tikrųjų rūpinasi jūrininkais, nepaliko jų likimo valiai. Jie teikia visą reikiamą informaciją. Ji ateina tada, kai mes paprašome, arba, kai atsiranda naujų duomenų. Bendradarbiavimas tikrai glaudus“, – priduria R. Vaitkus.
Pasak jo, vyriausybė domisi, ar jūreiviams nereikia suteikti konsulinės pagalbos, kelionės dokumentų. R. Vaitkaus tvirtinimu, kol kas to nebuvo prašoma. Su likusia įgulos dalimi, kuri yra laive, taip pat buvo susisiekta. Jiems suteikta galimybė, jei yra pageidaujama, saugiame uoste būti pakeistiems, nepasibaigus kontrakto laikui.
