Atrodo, ne už kalnų laikas, kai ir automobiliams nebereikės mūsų rankų – pirmą spalio savaitgalį išbandytas pirmasis Prancūzijos autonominis automobilis, praneša LRT RADIJAS, apžvelgdamas Prancūzijos verslo naujienas. 580 kilometrų kelią tarp Paryžiaus ir Bordo bent jau greitkeliu nedidelis „Citroen“ nuvažiavo pats vienas. Bendrovė „Peugeot Citroen“ neseniai gavo leidimą autonominius automobilius bandyti 2 tūkst. kilometrų šalies kelių.
Kuo šie automobiliai skiriasi nuo garsiojo „Google“ automobilio? Ant „Google“ automobilio įtaisytas radaras, apžvelgiantis erdvę 360 kilometrų spinduliu. Toks automobilis atvažiuos ir nuveš jus ten, kur jums reikia, pats atlikdamas visus manevrus. Tokie bus ketvirtojo ar penktojo lygio autonominiai automobiliai. Bet tai – dar negreitai, apie kokius 2030 m.
Prancūzų konstruktorių ambicijos mažesnės – jų akiratyje trečiojo lygio autonominiai automobiliai. Įranga paprastesnė, bet ir daug pigesnė. Galėsime atleisti vairą, skaityti laikraštį, bet negalėsime visiškai atsipalaiduoti, ypač posūkiuose. Tokiais automobiliais prancūzai ketina pradėti prekiauti artimiausiais metais.
Parodomasis „Citroen“ važiavimas iš Paryžiaus iš Bordo surengtas antrą spalio savaitę Bordo vykstančio Išmaniųjų transporto sistemų pasaulinio kongreso proga.
„Air France“ pertvarka kelia pasipiktinimą
Pirmadienį vykusį susitikimą, per kurį „Air France“ vadovybė pristatė skrydžių bendrovės pertvarkos planą, nutraukė protestavę darbuotojai. Grupei jų pavyko įsiveržti į posėdžių salę, jie užsipuolė bendrovės vadovus, vienam jų nuplėšė marškinius, pranešta apie septynis sužeistuosius.
Smurto proveržis sukėlė pasipiktinimų bei pasmerkimo bangą. Tačiau labiausiai įpykę darbuotojai bei jų šalininkai kalba apie socialinį smurtą.
Sunkius laikus išgyvenanti Prancūzijos skrydžių bendrovė darbuotojų atstovams patvirtino ketinanti mažinti veiklos mastą. Per dvejus metus planuojama atleisti 2,9 tūkst. žmonių. Bus atsisakyta 14 ilgųjų nuotolių skrydžių lėktuvų, atšauktas vieno „Boeing“ užsakymas. Taip pat ketinama mažinti skrydžių.
Šalį krečia chroniškas deficitas
Prancūzijos valstybės skola 2014 m. peršoko simbolinę 2 trilijonų eurų kartelę. O šiemet ji ir toliau auga: skelbiama, kad metų viduryje pasiektas naujas rekordas – jau 2,105 trilijonų eurų. Tai sudaro 97, 6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Taigi Prancūzijos valstybės skola dabar jau beveik prilygsta per metus šalyje sukuriamam nacionaliniam turtui.
Skola nepaliaujamai auga, nes Prancūziją krečia deficito drugys. Chroniško deficito – jau 40 metų biudžeto išlaidos viršija pajamas.
Tačiau pagal skolos ir BVP santykį Prancūzija toli gražu nėra rekordininkė – Europoje ją lenkia Graikija, Portugalija, Italija ir dar kelios šalys.
Uždaromi bankų skyriai
Prancūzijos bankas „La Societe Generale“ per penkerius metus rengiasi uždaryti 400 (po vieną iš penkių) savo skyrių. Tą patį ketina daryti ir kiti dideli bankai. Kodėl? Nes jų žmonėms prisireikia vis rečiau.
„La Societe Generale“ klientų, per mėnesį ateinančių į savo skyrių, dalis nuo 2007 m. sumažėjo 15 proc. 2009 m. daugiau nei vieną kartą per mėnesį į banką Prancūzijoje užsukdavo vidutiniškai 62 proc. klientų, pernai jų dalis sutirpo iki 17 proc.
„La Societe Generale“ 98 proc. pinigų pervedimų atliekama internetu, prisijungimų prie internetinės bankininkystės skaičius išaugo iki 68 mln. per mėnesį. Vis dažniau mokama banko kortelėmis, vis rečiau iš automatų traukiami grynieji. Pinigai palaipsniui tampa elektroniniais. Norint operacijas atlikti elektroniniais pinigais, į banką eiti nereikia.
