Visada tenka rinktis, ar krepšinio rinktinėje turi būti vienas žaidėjas žvaigždė, ar visa komanda turi būti žvaigžde ir pastarasis variantas yra geresnis. Taip teigia krepšinio ekspertas, treneris Šarūnas Sakalauskas, kuris tvirtina tikintis, kad penktadienio varžybas Lietuvos rinktinė gali laimėti. Tiesioginė šių varžybų transliacija – nuo 22 val. per LRT RADIJĄ ir portale LRT.lt
– Visa Lietuva dabar tik krepšiniu ir gyvena.
– Manau, kad varžybų sistema patogi tuo, kad penktadienis – trumpesnė darbo diena, galima susikaupti, pasiskaityti ir, susirinkus gerai kompanijai, žiūrėti tikrai įdomų pusfinalį.
– Nervų per šią savaitę išeikvota tikrai daug.
– Viskas kol kas klojosi gerai. Pogrupyje buvome pirmi, patekome tarp keturių stipriausiųjų. Pagaliau ir pusfinalyje žaidžiame su pajėgia komanda, bet ne su šeimininkais, su kuriais tikrai labai sunku žaisti. Žaidžiame su varžovais, su kuriais turime ilgą varžybų – ketvirtfinalių, lemiamų rungtynių, finalų – patirtį. Tai kuria rinktinių susitikimų istoriją. Manau, kad šis pusfinalis bus iššūkis tiek vieniems, tiek kitiems.
– Kokios Jūsų prognozės šįkart?
– Turime didesnes galimybes laimėti. Žaidžia lygios, patyrusios komandos. Komanda nėra jauna, nesubrendusi, besisukanti apie vieną žvaigždę, kažkas geriau puola ar ginasi. Tiek Lietuvos, tiek Serbijos rinktinė yra subrendusios komandos. Žaidėjai daugybę metų rinktinėje tie patys, trenerių kolektyvas – taip pat. Abi rinktinės yra žaidusios daugybę svarbių rungtynių. Nėra taip, kad žaidžia ir iškrenta iš pogrupio, mokymąsi atideda kitam čempionatui – vėliau sieksime tikslų. Komanda visada būna tarp Europos ir pasaulio krepšinio elito.
Yra žaidimo faktoriai. Abi rinktinės propaguoja gynybą. Kas gerai ginasi, tas turi galimybę laimėti čempionatą. Be to, penktadienio rungtynėse bus labai svarbu pozicijos, „mikrodvikovos“: Mantas Kalnietis prieš Milošą Teodosičių, Bogdanas Bagdanovičius prieš Renaldą Seibutį ir Artūrą Milaknį. Nikola Kaliničius prieš Joną Mačiulį ir Mindaugą Kuzminską. Nemanja Bjelica, Zoranas Ercegas prieš Paulių Jankūną. Miroslavas Ruljica prieš Joną Valančiūną, Robertą Javtoką, Antaną Kavaliauską.
Nervai, psichologija ir „mikrodvikovos“ lems svarbų vaidmenį. Kalbant apie „mikrodvikovas“ pozicijose, nėra taip, kad Lietuvos rinktinė dominuoja trijose pozicijose, o serbai – dviejose. Manau, kad yra po lygiai. Pirmoje ir ketvirtoje pozicijoje šiokį tokį pranašumą turėtų Serbijos rinktinė, nes jie turi daugiau žaidėjų, kurie gana aukšto lygio, bet trečioje ir penktoje pozicijoje esame pajėgesni mes. Iš penkių pozicijų – du ir du. Antroje pozicijoje geriau sužaisti galime ir mes, ir serbai. Gynyba, charakteris ir trenerių plano įgyvendinimas atneš sėkmę tai rinktinei, kuri penktadienį sėkmingiau visa tai vykdys.
– Kas ta pirma, antra ir kitos pozicijos?
– Pirmoji yra įžaidėjas. Įžaidėjas „įžaidinėja“ kamuolį – organizuoja puolimą. Nepavykus puolimui, jis priima sprendimą – veržtis ar atiduoti kamuolį kitam. Antra – atakuojantis gynėjas. Šioje pozicijoje žaidžia A. Milaknis. Šis žaidėjas turi teisę daug mesti ir nepataikyti. Tai – juvelyro darbas. Niekas ant jų nepyksta, jeigu jie nepataiko. Mes žinome – jeigu jis nepataikė antrame ar trečiame kėlinyje, galbūt ketvirtame pataikys lemiamą tritaškį. A. Milaknis tai daro sėkmingai. Jis tai darė ir „Žalgiryje“, ir pradėjo tai daryti rinktinėje.
Trečia pozicija yra tarp mažiukų ir didelių. Matome, kad J. Mačiulis ir M. Kuzminskas kartais žaidžia mažesnėje pozicijoje – trečioje. Arba, kai reikia pagreitinti žaidimą, pereina į P. Jankūno – ketvirtą – poziciją. Tai yra tarpiniai žmonės. Ketvirta ir penkta pozicijos – du aukšti žaidėjai, kurie yra arčiau krepšio. Jie atsakingi už kamuolių surinkimą, gynybą. Jų vertė ta, kad jie gali pataikyti iš vidutinio ir tolimo nuotolio. Matome, kad P. Jankūnas meta ir pataiko. Paskutinėse rungtynėse su italais matėme, kokią vertę komandos žaidimui suteikė jo tritaškis.
 |
| T. Vinicko (DELFI.lt) nuotr. |
– Sakote, kad turime didelių galimybių laimėti, bet, žvelgiant į lažybų bendrovių prognozes, Lietuvos rinktinė tikrai nėra favoritė – pastačius už Lietuvos pergalę galima laimėti daug daugiau pinigų, nei laimėtų serbai. Kaip suprantu, su šiomis prognozėmis nesutinkate?
– Galbūt įtaką daro tai, kad serbų rinktinės žaidėjai žaidžia pajėgesniuose klubuose. Jie tuose klubuose yra lyderiai. M. Teodosičius, N. Bjelica, B. Bagdanovičius stipresniuose klubuose tikrai yra pagrindiniai žaidėjai, bet 12 gerų žaidėjų nėra viena gera rinktinė. Visuomet galvojama, ką rinktis – ar žaidėją žvaigždę, kuris atves į pergalę, ar komandą žvaigždę, kuri atves į pergalę? Žaidėjas žvaigždė gali blogai žaisti, jam įtaką gali daryti aplinka, pavyzdžiui, draugai, draugė, pažįstami, žiniasklaida, sirgalių palaikymas. O komanda visuomet stipri tuo, kad, iškritus vienam ar dviem žaidėjams, komanda išlieka.
Aš atsižvelgčiau į Lietuvos rinktinės gerą mikroklimatą ir sunkų kelią pusfinalio link. Tas kelias nebuvo lengvas: tiek pogrupyje turėjome įtemptų rungtynių, tiek tolimesniuose etapuose – dvejas rungtynes laimėjome pro pratęsimo. Tai grūdina komandą. Manau, kad pasitikėjimas savimi, komandos mikroklimatas yra nematomas veiksnys, svarbus kaip ir žaidėjų asmeninės savybės.
– Krepšinio ekspertai sako, kad serbai puikiai žaidžia – įmeta beveik visus metimus. Ką tai rodo? Kaip reikės elgtis mūsiškiams?
– Žiūrėčiau į statistiką: iš dviejų taškų zonos taikliau meta serbai – 66,3 proc. Lietuvos rinktinė – 47,1 proc., bet iš tritaškio zonos geriau pataikome mes: serbai pataiko 32,2 proc. tikslumu, o Lietuvos rinktinė – 37,1 proc. Pastarasis 5 proc. skirtumas yra nemažas. Mesdami baudas, serbai pataiko 76,7 proc., Lietuvos rinktinė – 79 proc. Vadinasi, iš trijų metimų pozicijų mes pirmaujame dviejose.
Taip pat labai svarbūs atkovoti kamuoliai. Svarbu ne bendras skaičius, kiek atkovoja, nes jis priklauso nuo metimų pataikymo procento, bet tai, kiek puolant atkovojama kamuolių. Tai – vadinamoji antra atakos galimybė. Serbai atkovoja 9,3 kamuolių – tai gana daug, bet Lietuva atkovoja 10,6 kamuolių – 1,5 kamuolio daugiau. Tai – labai svarbu.
Reikia pasakyti, kad serbų puolimas tikrai gražus. Jie atiduoda 25,3 perdavimų rungtynių metu. Mes atiduodame 19,6 perdavimų. Tai – nedideli skirtumai, todėl aiškaus dominavimo nė vienos rinktinės žaidime nėra. Žaidėjai yra pasidalinę. Žvelgiant į techninius duomenis, trijose pozicijose pirmauja serbai ir trijose – Lietuvos rinktinė.
– Turbūt reikia aptarti dar ir šeštą poziciją – trenerių dvikovą: Jonas Kazlauskas prieš Aleksandrą Džordževičių. Kaip bus šiuo atveju?
– Teikčiau pirmenybę mūsų trenerių štabui ir vyriausiajam treneriui. Patirtis vaidina svarbų vaidmenį. Mūsų treneris yra užgrūdintas ir patyręs daugybę olimpinių žaidynių, „Eurolygos“ finalų, Europos čempionatų. Šiam treneriui atėjus į rinktinę, ji žaidė pusfinaliuose. Matome, kaip pasikeitė Lietuvos rinktinės gynybos braižas. Akcentas – gynyba. Buvo įtraukiami, atskleidžiami žaidėjai. Svarbu, kaip sprendimai priimami per rungtynes, koks parengtas planas, ar jo laikomasi. Tai – mūsų rinktinės vyriausiojo trenerio stiprybės.
A. Džordževičius – garbus, bet dar neturi tokios patirties. Rinktinei jis vadovauja tik antrus metus. Manau, kad jis dar išsaugojęs daugiau žaidėjo ypatybių: valią, norą, užsispyrimą, darbštumą, pasitikėjimą savimi, bet patirtį dar tik kaupia. Tokiose svarbiose rungtynėse svarbų vaidmenį vaidina trenerių „mikrodvikova“. Ji leis pajusti trenerių štabo vertę.
– Lietuviai beveik visus varžovus, išskyrus Belgiją, palaužė rungtynių pabaigoje, bet ir tai po abejotino teisėjų sprendimo. Ką tai sako apie mūsų komandą?
– Tai sako apie komandos charakterį ir brandą. [...] Laimėti pratęsimą be galo sunku. Tuo labiau kad buvo scenarijų, kai Lietuvos rinktinė pirmavo, varžovai rezultatą išlygino ir teko dar tas penkias minutes žaisti, nors viskas jau turėjo būti aišku. Komanda, kuri laimi pratęsimus, parodo savo jėgą ir gerą komandos mikroklimatą. Paprastai rungtynių gale, nepavykus kažką padaryti, nuovargis vaidina didelį vaidmenį. Žaidėjai suirzta, gali imti priekaištauti vienas kitam – kodėl tu neatidavei kamuolio, nepadėjai, dabar teks dar žaisti. Viso šito Lietuvos rinktinėje nėra. Tie pratęsimai rodo brandą ir grūdina komandą.
– Užkliuvo pastebėjimas, kad Lietuvos rinktinė šiame čempionate demonstruoja chameleonišką žaidimą, pavyzdžiui, čekai labai gerai gynėsi, o mes apsigynėme dar geriau, italai gerai mėtė tritaškius, mes įmetėme dar daugiau. Kaip pakomentuotumėte?
– Sakyčiau, kad tai – labai taikli pastaba. Tikrai rungtynės su italais parodė visai kitokias rinktinės galimybes: daug veržėmės (tai darė įvairių pozicijų žaidėjai) ir pataikėme iš toli. Nuo pirmos iki ketvirtos pozicijos žaidėjai metė iš tritaškio zonos. Tai galbūt italams buvo nauja, netikėta. Jie nesugebėjo prie to prisitaikyti. Rinktinės taktikos diapazonas yra labai platus tiek ginantis, tiek puolant.
– Ar penktadienio rungtynėse su Serbija bus kokių nors staigmenų?
– Manau, kad tikrai bus. Visų pirma tai vyks rotuojant žaidėjus, panaudojant taktinius ėjimus ginantis ir puolant.
