Tavo LRT

2020.02.06 11:30

LRT laimėjo bylą prieš Visuomenės informavimo etikos komisiją

LRT.lt2020.02.06 11:30

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šių metų sausio 7 dieną priėmė sprendimą, kad Visuomenės informavimo etikos komisija, nagrinėdama UAB ,,Lodeksa“ skundą dėl LRT programos „Specialus tyrimas“, neužtikrino konstitucinio teisės į gynybą principo, kuris apima teisę būti išklausytam. Teismo sprendime rašoma, kad Komisija sprendimą priėmė nesuteikusi galimybės pateikti paaiškinimus dėl to, kuo asmuo kaltinamas. Tai – galutinis ir neskundžiamas sprendimas.

2016 metų sausio 29 d. UAB „Lodeksa“ skundu kreipėsi į Lietuvos visuomenės informavimo komisiją, prašydama įvertinti, ar Lietuvos televizijoje 2016 m. sausio 7 d. parodytoje laidoje „Specialus tyrimas“ nebuvo pažeisti Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 4, 6, 15, 20, 22, 38 ir 62 straipsnių reikalavimai, rašoma teismo sprendime.

Pateiktas skundas buvo išnagrinėtas 2016 m. birželio 28 d. vykusiame posėdyje, tada vienbalsiai nuspręsta, kad programoje „Specialus tyrimas“ buvo pažeistas minėto kodekso 6 straipsnis. Šį sprendimą LRT apskundė teismui, kuris, išnagrinėjęs administracinę bylą, 2017 m. sausio 30 d. sprendimu LRT skundą patenkino, panaikino Komisijos sprendimą ir įpareigojo Komisiją iš naujo išnagrinėti pateiktą UAB „Lodeksa“ skundą bei priimti motyvuotą, objektyviais duomenimis pagrįstą sprendimą.

Visuomenės informavimo etikos komisija, vykdydama Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą, pakartotinai išnagrinėjo UAB „Lodeksa“ skundą ir 2017 m. balandžio 26 d. priėmė sprendimą, kuriame pripažino, jog programoje „Specialus tyrimas“ buvo pasakojama apie gydymą dėlėmis – hirudoterapiją – bei šių paslaugų teisinio reglamentavimo Lietuvoje problematiką, buvo pažeistas Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 5 straipsnis.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas sprendimo konstatuojamoje dalyje pažymėjo, kad galimų žurnalistų profesinės etikos pažeidimų tyrimas turėtų užtikrinti profesionalumą vykdant žurnalistų funkcijas, saugoti šios profesijos prestižą.

Žurnalistų profesinės etikos pažeidimo konstatavimas suponuoja išvadą, kad asmens profesinių pareigų atlikimas nesuderinamas su šios profesijos prestižu. Taigi profesinės atsakomybės, kuriai atsirasti nėra nustatytas konkretus veikų ar pažeidimų sąrašas, taikymas kiekvienu atveju susijęs su vertinimu, ar konkrečiu atveju yra daromi pažeidimai, nesuderinami su konkrečia profesija.

Toks vertinimas, rašoma teismo sprendime, turėtų užtikrinti ir proporcingumo principo paisymą, t. y. kiekviena konkrečiu atveju asmeniui taikoma priemonė turėtų būti būtina ir adekvati. Teismas pažymėjo ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Nagrinėjamoje byloje buvo nustatyta, kad Lietuvos visuomenės informavimo komisija, nagrinėdama skundą dėl pripažinimo padarius Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso pažeidimų, suteikia asmeniui teisę pateikti paaiškinimus. Tačiau taip ne visais atvejais visiškai užtikrinamas Konstitucijoje įtvirtintas teisės į gynybą principas. Toks principas užtikrinamas, jeigu minėtos procedūros metu asmeniui nėra užtikrinama teisė žinoti, koks konkrečiai klausimas bus nagrinėjamas Komisijos posėdyje, taigi asmuo nežino, dėl kokio kaltinimo galėtų duoti paaiškinimus.

Komisija, pakartotinai nagrinėdama klausimą, priėmė galutinį šioje byloje skundžiamą sprendimą dėl profesinės etikos kodekso straipsnio pažeidimo, kuris nebuvo nurodytas asmens skunde, ir nepaaiškino suinteresuotiems asmenims, kad svarstys klausimą dėl kito profesinės etikos pažeidimo, nei buvo nurodyta asmens skunde. Taip nebuvo suteikta galimybė pateikti paaiškinimus šiuo klausimu.

Visuomenės informavimo etikos komisija klausimą dėl profesinės etikos pažeidimo nagrinėjimo turėtų rengti tokiu būdu, kad asmeniui būtų žinoma kuo jis yra kaltinamas, pavyzdžiui, nurodant profesinės etikos kodekso konkrečius straipsnius, pabrėžia teismas. Jei Komisija klausimą svarsto pakartotinai ir ketina priimti sprendimą, kuris iš esmės skiriasi nuo prieš tai buvusio, suinteresuotiems asmenims turi būti suteikta dar viena galimybė pateikti paaiškinimus dėl tų pažeidimų, kurių padarymu jie yra kaltinami.

Nustatyta, kad Visuomenės informavimo etikos komisija, nagrinėdama profesinės etikos pažeidimus, neužtikrino asmenims konstitucinio teisės į gynybą principo, kuris apima teisę būti išklausytam. Visuomenės informavimo etikos komisija priėmė sprendimą dėl profesinės etikos kodekso konkretaus straipsnio pažeidimo nesuteikusi pateikti paaiškinimus dėl to, kuo asmuo yra kaltinamas.

Neužtikrinus teisės į gynybą principo laikymosi, kartu nebuvo užtikrinta ir galimybė tinkamai bei veiksmingai pareikšti nuomonę iki sprendimo, galinčio neigiamai paveikti asmens interesus, priėmimo. Konstitucinio principo pažeidimas konkrečiu atveju laikytinas esminiu procedūros pažeidimu, dėl kurio sprendimas turi būti naikinamas, kadangi sprendimas yra neteisėtas, nes jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.