Tavo LRT

2019.12.25 21:26

Už norą susitarti ir pastangas kalbėtis: LRT metų apdovanojimuose bus paskelbtas Metų dialogas

LRT.lt2019.12.25 21:26

LRT metų apdovanojimuose Metų dialogo nominacijai buvo siūlytos ir įvairios asmenybės, ir organizacijos. Kas nugalėjo, bus paskelbta per LRT TELEVIZIJĄ gruodžio 31-ąją vakare. Kviečiame susipažinti, kas pretenduoja tapti Metų dialogu.

Metų dialogas: už norą susitarti, pastangas kalbėtis, už pagalbą sprendžiant reikšmingą problemą.

1. Nerijus Cesiulis – už komunikaciją su visuomene apie realią padėtį gesinant padangų perdirbimo gamyklos gaisrą Alytuje ir tvarkantis po gesinimo darbų. Alytaus miesto meras N. Cesiulis visuomenės simpatijas pelnė po to, kai gaisro nesprendė sėdėdamas kabinete, o keliavo į patį jo židinį ir operatyviai informavo visuomenę tiek apie gesinimo darbus, tiek apie biurokratines kliūtis efektyviam ekstremalios situacijos suvaldymui. Mero dėka atskleista daug sisteminių krizių valdymo trukdžių.

2. Andrius Labašauskas – už tai, kad nepaisydamas įtampų, nuomonių skirtumų, skirtingų istorijos vertinimų, bando kalbėtis su visais piliečiais, gerbdamas jų nuomonę. 2019 metais visuomenei pristatytas „Laisvės kalvos“ realaus dydžio bandinys. Maža dalis būsimos „Laisvės kalvos“ ekspertams ir vilniečiams leido įvertinti bendrą projekto vaizdą.

3. Vytautas Kasiulevičius – už nuoseklias kasdienes pastangas demokratinėmis priemonėmis siekti dialogo su valdžia, sprendžiant medikų bendruomenės problemas.

4. Asociacija „Gyvas miškas“ – už aktyvią ir principinę pilietinę poziciją bei nuoseklias pastangas ginti Lietuvos miškus: stabdant esamą reformą ir inicijuojant priimtinesnę; inicijuojant socialinį dialogą – nacionalinę diskusiją Lietuvos miškų strategijos ir vizijos klausimais; aktyviai įtraukiant visuomenę į sprendimų priėmimo procesus; formuojant ir įgyvendinant holistinės miškininkystės viziją.

5. Kristina Gudonytė – už dialogo tarp kartų vystymą ir įkvepiantį pavyzdį. 2019 metais pasirodė serialas paaugliams „Bloga mergaitė“, pakartotinai išleistos knygos „Blogos mergaitės dienoraštis“ ir „Ida iš šešėlių sodo“. Visuose autorės kūriniuose formuojama stipri vertybių sistema, skatinama tolerancija kitokiam ir įvairaus amžiaus žmogui, kalbama apie empatijos svarbą. Nepaisant užklupusios ligos, Kristina toliau aktyviai kuria serialo scenarijų, dalyvauja susitikimuose su paaugliais, teisėjauja paauglių literatūros konkursuose, įkvėpdama aplinkinius savo tragikomiškai optimistiniu požiūriu į gyvenimą ir mirtį.

6. Antakalnio bendruomenė – už išsakytus motyvus, kurie sustabdė Sapiegų parko atnaujinimą ir dialogą dėl jo privertė pradėti iš naujo. Antakalnio mikrorajono gyventojai išreiškė pasipiktinimą, kad savivaldybė neskelbė informacijos apie leidimus kirsti ar genėti medžius, kaip tai numato šalies ir savivaldybės teisės aktai.

7. Marija Kavtaradzė – už filmą „Išgyventi vasarą“, kuriame atvirai kalbama apie psichologines problemas, kurios dažnai mūsų visuomenėje būna tabu. Debiutinis režisierės filmas pripažintas geriausiu Baltijos šalių filmu. „Kino pavasario“ žiūrovai filmą išrinko geriausiu festivalio lietuvišku filmu, o Italijoje vykusiame Lečės Europos kino festivalyje filmas pelnė Publikos simpatijų prizą. Juostoje ambicinga pradedančioji psichologė Indrė sutinka į kliniką pajūryje nuvežti du pacientus: bipoliniu sutrikimu sergantį Paulių ir savyje užsisklendusią Justę. Ši kelionė tampa simboliniu pirmuoju žingsniu pasveikimo link. Tarptautiniuose kino festivaliuose filmas rodytas ir 2018 metais, bet Lietuvoje pirmą kartą – 2019 metais per „Kino pavasarį“.

8. „Sidabrinė linija“ – už nemokamą draugystės, bendravimo ir pagalbos telefonu paslaugą vienišiems, atskirtį ir izoliaciją išgyvenantiems garbaus amžiaus žmonėms, siūlančią galimybę turėti telefoninį draugą, su kuriuo galima reguliariai kalbėtis įvairiausiomis temomis, aptarti aktualijas ar tiesiog pasišnekučiuoti. Projekto tikslas yra ilgainiui tapti nacionaline pagalbos linija garbaus amžiaus žmonėms, suteikiančia reikiamą pagalbą ir informaciją, nukreipimą į kitas, specializuotą pagalbą teikiančias organizacijas ir, galbūt svarbiausia, kontaktą – žmogų, kuriam galima paskambinti 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę.

9. Viktoras Jermolovas – už smagias akcijas, kurias rengia norėdamas pradžiuginti nepažįstamus žmones. Pavyzdžiui, Tarptautinę moterų dieną moteris pakvietė eiti raudonuoju kilimu, o minint Senjorų dieną, kvietė pro šalį ėjusius senjorus prisėsti į ištaigingus krėslus ir skyrė jiems estradinių dainų popuri. Priklauso Maltos ordinui, padeda nepasiturinčioms šeimoms.

10. Pasaulio lietuvių bendruomenė – už emigrantų sutelkimą balsuojant dėl Konstitucijos keitimo. Referendume dėl pilietybės išsaugojimo dalyvavo rekordinis kiekis žmonių, daugiau nei tris kartus didesnis už 2016 m. Seimo rinkimuose.

Taip pat skaitykite

Nominantus LRT metų apdovanojimams galėjo siūlyti kiekvienas, o nugalėtojus išrinko komisija, kurią sudarė Darius Chmieliauskas, Sonata Jarmalaitė, Kristupas Sabolius, Arūnas Matelis, Daina Urbanavičienė, Mantas Zalatorius, Margarita Šešelgytė, Daina Kleponė.

Taip pat skaitykite

Kas tapo LRT „Metų apdovanojimų“ laureatais, LRT TELEVIZIJOS žiūrovai sužinos šventinę Naujųjų metų naktį. Bus paskelbti nominacijų „Metų nuomonė“, „Metų dialogas“, „Metų lygybė“, „Metų vizija“, „Metų pokytis“, „Metų aidas“, „Metų asmenybė“, „Metų populiariausias“, „Metų draugas“ ir „Metų pokštas“ nugalėtojai.

Taip pat skaitykite