LRT TELEVIZIJOS laidoje „(Ne)emigrantai“ šį antradienį savo istorija dalinsis Kristupas Načajus, kuris nuo vaikystės gyvena Vakarų Vokietijoje. Nors vaikinas šioje šalyje jau daug metų, jis tikina, kad tai nieko nereiškia, o emigracija nepasiruošus yra pats žiauriausias dalykas, kuris gali nutikti vaikui.
Prieš 15 metų, kai Kristupui buvo vos septyneri, jo mama nusprendė vaikiną išsivežti gyventi į Vokietiją, mažą miestelį prie buvusios šalies sostinės Bonos: „Susiklostė tokia situacija gyvenime, kad mano mama Vilniuje susipažino su mano buvusiu patėviu, jis Lietuvoje atostogavo. Jie pabendravo, pabuvo ir tada gal po 4-5 mėnesių mama nusprendė kraustytis į Vokietiją kartu su manimi“, – pasakoja pašnekovas.
Koks tuo metu sutrikęs jis buvo, vaikinas net negali paaiškinti žodžiais. Kristupo mama dirbdavo daug, o jis tuo metu jautėsi vienišas ir piktas: „Aš čia atvykstu be jokios šeimos, draugų kažkiek buvo, bet vis tiek nebuvo čia šeimos. Mamai irgi nebuvo lengva, man irgi reikėjo iš naujo čia prisitaikyti.“
Vaikinas tikina supratęs, kaip svarbu vaiką paruošti emigracijai ir daug kalbėtis, gal net kreiptis pagalbos į specialistus. Svetimoje šalyje Kristupas pradėjo maištauti, daryti viską, kad mama persigalvotų ir leistų grįžti į Lietuvą: „Labai norėjosi grįžt į Lietuvą. Lietuvoje visą laiką per atostogas atvažiuoji, pasaka, visi manęs pasiilgsta, apie nieką nereikia galvot, puiku, faina.“
Staiga vaikino pažymiai suprastėjo, prasidėjo kasdieniai pykčiai su mama, apsilankymai pas psichologą. „Tiesiog norėjau parodyt, kad man dabar čia nepatinka ir aš noriu išvykti, viskas“, – pasakoja Kristupas.
Svetima šalis nebuvo vienintelė Kristupo maištavimo priežastis, vaikinas nemėgo naujojo mamos sugyventinio: „Vienas kitam rodėm, kad draugystės tarp mūsų nebus.“
Patėvis nuolatos keiksnodavo vaikiną, bardavo bei kritikavo kiekvieną jo žingsnį. „Būdavo, kai mama išvažiuoja į komandiruotes, likdavau su juo dviese, tai būdavo košmaras“, – prisimena vaikinas ir graužiasi, kad tuo metu neturėjo drąsos visko papasakoti mamai.
Po keletą metų trukusio maišto ir barnių su mama, vaikinui buvo leista grįžti pas senelius į Lietuvą, tačiau neilgam. Gimtinėje sekėsi ne ką geriau, geri seneliai ir didelis draugų būrys susuko galvą, paauglio elgesys tapo dar blogesnis ir pažymiai smarkiai suprastėjo. „Nebuvo jokių derybų, mama nebeleido rinktis to, ko norėčiau aš. Ji pajuto, kad davė man per daug laisvės, todėl buvo itin griežta“, – prisimena jis. Grįžus į Vokietiją vienas incidentas pakeitė Kristupo požiūrį į gyvenimą ir jis pasikeitė kardinaliai.
Koks įvykis sukrėtė ir privertė susimąstyti emigrantą Kristupą Načajų, galėsite sužinoti laidoje „(Ne)emigrantai“, antradienį, 19.30 val., per LRT TELEVIZIJĄ.
