Nuo lapkričio 9-os dienos kiekvieną šeštadienį 8.30 val. per LRT PLIUS nauja laida – „Unikalios mamos“. Kiekvienoje laidoje – vis kita mamos istorija, nes kiekviena mamos istorija yra unikali! Laidos vedėjos: Indrė Stonkuvienė ir Rūta Kupčinskaitė.
Laidos idėjos autorė ir prodiuserė Žydrė Gedrimaitė sako: „Man labai smagu pristatyti dar vieną projektą, nes geresnio jausmo už tai, kaip „žodis virsta kūnu“, neįsivaizduoju. Apie negalią turinčias mamas, jų kasdieninius džiaugsmus ir rūpesčius, išgyvenimus su, dabar jau TV laidos vedėja, Rūta Kupčinskaite, pradėjome kalbėti beveik prieš metus.
Kažkaip galvojau, kad reikia Rūtelę suvesti su Indre Stonkuviene, kuri iniciatyvos „Moterų pasaulyje“ renginių metu tiesia pagalbos ranką mamoms, auginančioms negalią turinčius vaikučius ir jai negalios tema nėra svetima. Su abiem moterimis sutarėme apie tai pasikalbėti LRT radijo laidoje „Draugystė veža“ ir prasidėjo...“
Iniciatyvos „Draugystė veža“, kartu su Neįgaliųjų reikalų departamentu prie SADM kuriamos TV laidos „Unikalios mamos“ herojės – aktyvios ir pagal jų galimybes gyvenančios gyvenimą moterys, turinčios skirtingas negalias.
Laidose moterys pasakos savo istorijas, kiekviena atskleis savo „mamišką“ unikalumą, juk kiekviena moteris nori mylėti, būti mylima ir rūpintis savo vaiku. Mamos pasakos ir kaip jos jaučiasi jas supančioje aplinkoje.
Jolanta Šliužienė, dviejų vaikų mama, laikinai vadovaujanti Neįgaliųjų reikalų departamentui pasidžiaugė, kad tokios laidos padės visuomenei geriau pažinti ir suprasti kitokį: „Tokių laidų reikėjo jau seniai ir labai džiaugiuosi, kad tai vyksta dabar. Mes dažnai iškeliame problemą, bet neparodome, nežinome kaip ją spręsti. Šiose laidose parodysime įvairius pavyzdžius, kaip aplinka gali būti pritaikyta visiems.“
Pirmojoje laidoje papasakosime Deimantės, penkerių mėnesių Adrijaus mamos istoriją. Deimantė, pati būdama silpnarege, ištekėjo už visiškai nematančio Nerijaus ir labai laukė pirmagimio. Nėštumas iki 35 savaitės buvo sklandus, tačiau staiga pakilus kraujospūdžiui, teko daryti skubią cezario operaciją.
Adrijus gimė sveikas, tačiau greitai paaiškėjo, kad mažylis paveldėjo tėvo ligą ir iškilo didelė grėsmė jo regėjimui. Dabar mažylis gydomas ir Lietuvoje, ir Šveicarijoje, mama nuoširdžiai tiki, kad pavyks sustabdyti vėžį ir sūnelis matys.
Laidoje Deimantė dalinsis savo išgyvenimais ir begaline motiniška meile, skausmu, su kuriuo sunkiai susigyveno, tačiau atskleis, kad ryžtas ir noras išgydyti Adrijų daug stipresnis. Moteris sakys, kad vaiko šypsena, kurią ji mato tik labai arti pasilenkusi prie sūnelio, atperka viską ir, kad motinystė ją „veža“.
