Tavo LRT

2019.10.29 11:11

4 lietuviški dokumentiniai filmai, kuriuos būtina pamatyti

LRT.lt2019.10.29 11:11

Lapkričio sekmadienio vakarai skirti lietuviškai dokumentikai. LRT televizija parodys 4 filmus. Tai neįtikėtinos, tačiau realios istorijos apie realius žmones. Kūrėjai kalba apie pinigus, kalėjimą, narkotikų gabenimą, verslą iš labdaros, „vyriškus žaidimus“, kovą plikomis rankomis ir tuos, kurie kūrė dokumentiką.

Dokumentikoje dažnai nebūna laimingos pabaigos, o pasakojamos istorijos nebūtinai yra sėkmingos, tačiau atskleista tikrovė ir sukrečia, ir įkvepia.

Martyno Starkaus „Mulai“, lapkričio 3 d. 22.30 val. per LRT TELEVIZIJĄ

Detaliai narpliodami trijų herojų – lietuvių, įkalintų Pietų Amerikos kalėjimuose už narkotikų kontrabandą – istorijas, jų mintis ir dvasines būsenas, filmo kūrėjai rekonstruoja lūžį, kuris jaunus žmones nubloškia į patį dugną. Daugeliui jų reikėjo greitų pinigų, kiti turėjo skolų, tretiems tai buvo nuotykis, ketvirti norėjo atostogų ir panašiai. Mulų istorijos unikalios, bet juos visus sieja tai, kad tau reikia pinigų dabar, greitai ir lengvai. Kiekvienas iš jų galvojo – „Su manim tai nenutiks, aš tai jau tikrai pralįsiu“.

Arturo Jevdokimovo „Second Hand“, lapkričio 10 d. 22.30 val. per LRT TELEVIZIJĄ

Tai Anglijos lietuvių gyvenimo dokumentinis skerspjūvis, sukrečiantis, jaudinantis, šokiruojantis. Tai žmogiškų jausmų tragikomedija, paremta tikrais, iki šiol mažai žinotais, stulbinamais faktais. A. Jevdokimovo filme rodoma dėvėtų drabužių verslo grandinės pradžia. Labdarai aukojamų rūbų surinkimo tinklas, beveik nematomas, aprėpia visą Jungtinę Karalystę. Dauguma tame versle lietuviai, tad iš esmės ši industrija – nacionalinė. Pasižyminti rūsčiomis taisyklėmis ir aiškia vaidmenų hierarchija: bosas, vairuotojas, keli koordinatoriai, rūšiuotojai ir mėtytojai – žemiausia grandis.

Andriaus Lekavičiaus „Spec. Žvėrynas“, lapkričio 17 d. 22.30 val. per LRT TELEVIZIJĄ

Lietuva, 1991-ieji. Nepriklausomybė paskelbta, bet šalyje vis dar dislokuoti sovietų tankai. Neįgiję tinkamo pasirengimo, bet patriotizmo ir drąsos vedami 15 stipriausių jaunuolių yra pasiruošę kovoti prieš sovietų tankus plikomis rankomis.

„Norėjau vyriškų žaidimų, taip ir patekau į slaptą specialiųjų operacijų būrį", – 1991-uosius prisimena buvęs radijo ir TV laidų vedėjas Marius Šmitas. „Tokie buvo laikai, gyvent kažkaip reikėjo, nereikia pamiršt, kad buvo laukiniai 90-ieji, visi tie reketai ir t.t. Visi atėję iš sovietinių metų. Kiekvienas vertėsi, kaip mokėjo, niekas nežinojo, kad bus kitaip”.

Audriaus Stonio ir Kristines Briedes „Laiko tiltai”, lapkričio 24 d. 22.30 val. per LRT TELEVIZIJĄ

Filmas paliko ryškią žymę pasaulio dokumentikoje – 2018 m. tarptautiniuose festivaliuose įvertintas pagrindiniu prizu, pelnęs specialų žiuri apdovanojimą, priastatytas “Meistrų” programoje. „Mes šį filmą kūrėme tiems, kurie domisi Baltijos kino meistrais, kurie žino Henriką Šablevičių, Robertą Verbą, Hercą Franką, kitus. Todėl tarptautinė šio filmo festivalių sėkmė mums sukėlė malonią nuostabą. Žmonės jį puikiai sužiūrėjo, perskaitė prasmes, pradedant Bangladešu, baigiant Urugvajumi ar Čile“, – interviu pasakojo režisierius A. Stonys.

Tai pasakojimas apie trijų Baltijos šalių poetinės dokumentikos kiną, kupiną metaforų, pasižymintį novatoriška vizualia kalba ir asociatyviojo mąstymo ieškojimais. Ši kinematografinė kelionė padeda atrasti kinematografinius kodus bei poetinės dokumentikos prasmių paslaptis. “Mes filmuojame žemę, bet prisiminame, kad rojus virš mūsų”, sakė Latvių režisierius Hercas Frankas filmo pradžioje. Šis jausmas, skausmingai žmogiškas, bet kartu ir tyrai dvasiškas, tęsiasi per visą filmą.