Tavo LRT

2019.09.17 18:19

Demokratija klesti šalyse, kuriose klesti visuomeninis transliuotojas

LRT.lt2019.09.17 18:19

Stiprus visuomeninis transliuotojas pirmiausia pasižymi aukštais televizijos ar radijo reitingais bei pakankamu finansavimu, rašoma šį mėnesį paskelbtoje EBU-MIS ataskaitoje. LRT finansavimas nuo ES vidurkio kol kas atsilieka dvigubai, o pagal kai kuriuos rodiklius ir daugiau.

Laisva ir nepriklausoma žiniasklaida yra sveikos ir klestinčios demokratijos pagrindas, tačiau pastarojo meto politiniai perversmai Europoje ir didėjanti klaidinančios ar neteisingos informacijos grėsmė (atsirandanti ne tik rinkimų metu) daro nemenką įtaką žmonių pasitikėjimui žiniasklaida, pastebima naujausioje Europos nacionalinių visuomeninių transliuotojų sąjungos statistikos analizės padalinio EBU-MIS (Media Intelligence Service, MIS) pateiktoje ataskaitoje.

Būtent visuomeniniai transliuotojai (Public service media, PSM) daugeliui europiečių yra patikimos informacijos šaltinis, beje, glaudžiai susijęs su demokratijos būkle šalyje.

Kuo stipresnis ir geriau finansuojamas visuomeninis transliuotojas, tuo demokratijos padėtis šalyje yra geresnė: atsiranda aukšti demokratijos standartai, didžiulis visuomenės susidomėjimas bei įsitraukimas į politinį šalies gyvenimą, politinis stabilumas šalyje, stipresnė korupcijos kontrolė, pastebimas didesnis gyventojų pasitenkinimas demokratija ir daugiau žiniasklaidos laisvės.

Remiantis EBU MIS ataskaita, stiprus ir pakankamai finansuojamas visuomeninis transliuotojas pasižymi aukštais savo televizijos kanalų ir radijo stočių reitingais, be to, jis laikomas nepriklausomu nuo politinių jėgų įtakos. Nemažą įtaką visuomeniniam transliuotojui turi ir finansavimas.

Viešosios visuomeninio transliuotojo pajamos gaunamos iš valstybės piliečių. Kai kuriems transliuotojams gyventojai moka atskirą abonentinį mokestį, kitiems lėšos renkamos drauge su kitais valstybės mokesčiais. Gautas pajamas padalijus iš šalies gyventojų skaičiaus, galima sužinoti sumą, kurią vienas gyventojas visuomeniniam transliuotojui išleidžia per mėnesį.

Remiantis 2017-ųjų metų ataskaita, vienas žmogus nacionaliniam transliuotojui Europoje išleidžia apie 3,03 Eur. LRT.lt primena, kad 2018-aisiais Lietuvos visuomeninis transliuotojas vienam šalies gyventojui per mėnesį atsieina kone trigubai mažiau – vos 1,19 Eur.

„Be to, pagal procentinę dalį nuo šalies BVP LRT finansavimas yra du kartus mažesnis nei ES šalių vidurkis. Pvz., palyginus LRT su nacionaliniu Estijos transliuotoju, gali pasirodyti, kad jie abu surenka panašią sumą – per 40 mln. eur., tačiau Lietuvos rinka yra dvigubai didesnė, o paskaičiavus sumą, tenkančią vienam gyventojui, akivaizdu, kad Estijoje visuomeninis transliuotojas finansuojamas geriau.

Taigi, viena vertus, akivaizdu, kad LRT finansavimas gerokai atsilieka nuo ES vidurkio, nors mūsų siekiamybė yra pasiekti ES lygį daugelyje sričių. Kita vertus, svarbu pagalvoti, kam skiriamos gaunamos lėšos ir kokių įsipareigojimų turi visuomeninis transliuotojas. Tačiau kai finansavimas yra tokio lygmens, vargu ar tie įsipareigojimai gali būti labai dideli“, – portalui LRT.lt sako Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto doc. dr. Deimantas Jastramskis.

Nors daugelis kalba, kad LRT finansavimas pastaraisiais metais gerokai išaugo, D. Jastramskis pastebi, kad prieš augimą finansavimas buvo labai mažas: „Pagal procentinę dalį nuo šalies BVP LRT finansavimas buvo mažiausias tarp visų ES šalių visuomeninių transliuotojų, o ir, rodos, gerokai padidinus finansavimą, šis ES lygio vis dar nesiekia.“

D. Jastramskis sako, kad EBU-MIS pateikti duomenys aiškiai rodo, jog visuomeninio transliuotojo finansavimas yra glaudžiai susijęs su jo pasiekiama auditorija. Anot jo, LRT reitingai rodo, kad kol kas Lietuvos visuomeninis transliuotojas negali pasigirti ir tokia didele auditorija, kaip visuomeniniai transliuotojai kitose ES šalyse.

„Žvelgiant iš ilgalaikės perspektyvos, dešimtmečius buvęs itin menkas finansavimas galėjo prisidėti ir prie to, kad televizijai bei radijui buvo sunku konkuruoti rinkoje, todėl tai turėjo įtakos tam, kad visuomeninio transliuotojo auditorija nesiekia kitų ES šalių vidurkio“, – sako D. Jastramskis.

Jis taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad aukšti visuomeninio transliuotojo reitingai ir gaunamas finansavimas koreliuoja su demokratijos būkle šalyje, – kuo finansavimas didesnis, o reitingai aukštesni, tuo demokratijos padėtis šalyje geresnė.

Kaip jau minėta, atsiranda aukšti demokratijos standartai, didžiulis visuomenės susidomėjimas bei įsitraukimas į politinį šalies gyvenimą, politinis stabilumas šalyje, stipresnė korupcijos kontrolė, pastebimas didesnis gyventojų pasitenkinimas demokratija ir daugiau žiniasklaidos laisvės.

LRT.lt primena, kad šių metų pavasarį atliktoje reprezentatyvioje gyventojų apklausoje daugelis respondentų teigiamai įvertino nacionalinio transliuotojo pateikiamą turinį. Be to, paklausti, ar sutinka su teiginiu, kad LRT padeda stiprinti demokratiją, daugiau nei 60 proc. apklaustųjų atsakė teigiamai (22,5 proc. sutinka; 39 proc. – veikiau sutinka). „Tik 14 proc. apklaustųjų su teiginiu nesutinka / veikiau nesutinka, o 24 proc. atsakymo neturėjo“, – patikslina D. Jastramskis.

Taip pat skaitykite