Tavo LRT

2019.08.09 13:27

LRT įvardijo 7 kryptis, kuriomis žengs ateinančius 4 metus

LRT.lt2019.08.09 13:27

„Kokybiškas turinys neturi būti kuriamas naudojant per didelius resursus“, – sako LRT Administravimo ir veiklos vystymo departamento vadovas Tomas Rytel. Visuomeniniam transliuotojui išlaikyti balansą padės 7 veiklos kryptys, išskirtos remiantis patvirtinta 2018–2022 m. LRT strategija.

„Kai sukonkretinome, ką norime pasiekti iki 2022 metų ir sugrupavome prioritetus, iš strategijos šios septynios kryptys išplaukė natūraliai. Turint aiškų fokusą, kur einame, galima ir lėšas efektyviau paskirstyti. Taip pat išskyrėme 23 rodiklius, kurie parodo, kaip mums sekasi dirbti. Tad ir visuomenei bus paprasčiau įvertinti LRT darbą“, – sakė T. Rytel.

7 LRT darbo kryptys iki 2022 metų:

1. Žinių greitis ir tikslumas

2. Originali kūrybinė produkcija

3. Medijų integravimas ir kompleksiškumas

4. Turinys vaikams ir jaunimui

5. Darbuotojų įtraukimas

6. Veiklos ir valdymo efektyvumas ir skaidrumas

7. LRT prekės ženklo sklaida

Šios kryptys apima maždaug 40 projektų, kuriuos LRT įgyvendins per ateinančius 4 metus.

Žurnalistų darbo standartai – pavyzdys kitiems

Pasak T. Rytel, LRT yra organizacija, kuri kuria turinį, todėl tarp 7 krypčių daugiausiai dėmesio skiriama būtent tam. Nacionalinis transliuotojas prioritetais laiko auditorijai pateikiamų žinių greitį ir tikslumą, originalios ir išliekamąją vertę turinčios produkcijos kūrimą, tarp kurios būtų ir nemažai vaikams, jaunimui skirtos medžiagos bei visų trijų – interneto, radijo, televizijos medijų integravimą.

LRT žurnalistai jau nuo metų pradžios vadovaujasi naujai sukurtu Žurnalistų etikos kodeksu, kuris visuomeniniam transliuotojui padeda siekti aukščiausių profesinių standartų ir papildo Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodeksą.

Reiklų dokumentą kūrė pati LRT žurnalistų bendruomenė ir, kaip teigia T. Rytel, tai galėtų tapti sektinu pavyzdžiu kitoms žiniasklaidos priemonėms.

Kitas svarbus žingsnis – universalių žurnalistų ugdymas. Laikais, kai žinios sklinda žaibiškai, o jų gausa auga, LRT žurnalistai turėtų būti universalūs, galintys šviežiausiomis naujienomis operatyviai pasidalinti tiek su portalo, tiek su radijo ar televizijos auditorija.

Informacijos sraute taip pat būtina išlaikyti pagreitį jau įgavusią tiriamosios žurnalistikos pakraipą su LRT Tyrimų skyriumi priešakyje. Per pirmuosius veiklos metus šis skyrius atliko 40 tyrimų, kurių rezultatai sukūrė reikšmingų pokyčių viešajame sektoriuje, po jų pradėtos teisės aktų pataisos, keisti susikompromitavę pareigūnai.

Taip pat skaitykite

Skatinti teigiamus pokyčius visuomenėje padės ir sprendimų žurnalistika, kai visuomenei aktualūs klausimai ne tik keliami, bet ir ieškoma į juos atsakymų.

Kad auditoriją operatyviai pasiektų žinios iš svarbiausių pasaulio politikos centrų, LRT kitais metais planuoja atidaryti korespondentų punktą Briuselyje, o 2022-aisiais – Vašingtone.

LRT užsibrėžė ir dar vieną ambicingą, bet pamatuotą tikslą – iki 2022-ųjų užauginti portalą LRT.lt iki didžiausių Lietuvos naujienų portalų trejetuko. Pernai LRT.lt tarp portalų rikiavosi 16-toje vietoje, šiemet jis jau pakilo iki 8-tos.

Kokybiškas turinys ir išliekamoji vertė

Kryptingai dirbdamas visuomeninis transliuotojas auditorijai galės pasiūlyti dar daugiau kokybiško, originalaus turinio. Šiuo metu apie 40 proc. turinio sukuria LRT darbuotojai, o 60 proc. jo yra perkama. T. Rytel teigimu, iki 2022 m. šie skaičiai turėtų pasikeisti vietomis.

„Svarbu ir turinio išliekamoji vertė, ji turi būti ilgalaikė. Pavyzdžiui, šiemet daug dėmesio skiriame medžiagai apie istorinius Baltijos kelio įvykius. Toks turinys bus aktualus ir po 10 metų“ – sakė T. Rytel ir pridūrė, kad anksčiau sukauptas LRT turinys taip pat turi tapti vis labiau prieinamas visuomenei.

Didžiulis kiekis archyvinės garso ir vaizdo medžiagos šiuo metu yra tvarkomas taip, kad portalo LRT.lt Mediatekoje jį surasti būtų kuo paprasčiau. T. Rytel įsitikinęs, kad LRT archyvai galėtų būti plačiau panaudojami mokyklose, universitetuose.

„Jeigu per pamoką kalbama apie Antaną Smetoną, kodėl moksleiviams neparodžius LRT.lt Mediatekoje esančių su juo susijusių laidų ar filmų?“ – svarsto T. Rytel.

Pasak T. Rytel, LRT kurs vis daugiau projektų, kurie apima ir sujungia visas medijas. „Didelio auditorijos susidomėjimo ir palaikymo sulaukė tokie projektai kaip pernykštis „100 valandų“, šiemet ruošiamės Baltijos kelio 30-mečio minėjimui, į kurį įsitraukė visi – televizijos, radijo ir portalo žurnalistai“, – sakė T. Rytel.

T. Rytel pasidžiaugė, kad LRT auditorija palankiai priėmė kitoms skaitmeninėms platformoms skirtus projektus, kaip pavyzdį paminėjo žaidimą „Prototo“ ir užtikrino, kad panašių naujovių sulauksime ir ateityje.

Pristačiusi 2018 m. ataskaitą LRT suskaičiavo, kad nacionalinio transliuotojo turinys vienam šalies gyventojui per mėnesį kainuoja 1,19 eur. Tiesa, naujausiais Europos transliuotojų sąjungos duomenimis, Europos visuomeniniai transliuotojai vienam gyventojui per metus vidutiniškai atsieina 46,28 eur.

Efektyviai valdomas turtas ir darbuotojų įsitraukimas

T. Rytel teigė, kad išskirti veiklos prioritetai padės LRT ir toliau kurti visuomenės poreikius atitinkantį turinį efektyviai panaudojant lėšas. Tiesa, pasak T. Rytel, veiklos valdymo efektyvinimas ir skaidrumas – vienas iš aktualių ir greitų klausimų kuriuos būtina spręsti.

„LRT valdo 23 objektus, atlikta analizė parodė, kad kai kurių būklė yra kritinė, darbo vietos nebeatitinka šiuolaikinių standartų, o patalpos nebetinka filmuojant didelius renginius, pavyzdžiui nacionalines „Eurovizijos“ atrankas. Panašioje situacijoje buvo atsidūręs ir Estijos visuomeninis transliuotojas. Jis problemą išsprendė pastatus modernizavęs. Mes taip pat artimiausiu metu turime nuspręsti, kaip pasielgti su LRT nekilnojamuoju turtu“, – teigė T. Rytel.

Pasak T. Rytel, organizacijos pokyčiams labai svarbus ir darbuotojų įsitraukimas. Tarp septynių krypčių išskirti tokie projektai, kurie LRT žmones dar aktyviau skatins tapti organizacijos ambasadoriais.

„Didžiuojamės, kad LRT dirba vieni gabiausių ir entuziastingiausių žmonių. Beje, didelės dalies savo srities profesionalų eteryje net nematyti, tačiau būtent jie užtikrina auditoriją pasiekiančio turinio kokybę“, – kalbėjo T. Rytel.

Keičiantis visuomenės poreikiams bei interesams, nežymiai pakoreguotos gali būti ir 7 LRT kryptys. Tačiau didžiausias dėmesys vis tiek bus skiriamas kokybiško turinio kūrimui, darbuotojų įtraukimui, efektyviam organizacijos turto valdymui bei LRT žinomumo didinimui.

Taip pat skaitykite