„Alio, alio – Radijo Kaunas – Lietuva“ – tai pirmieji lietuviško radijo žodžiai, ištarti eteryje prieš 93-ejus metus.
Lietuvos radijas atsirado panašiu metu, kaip ir daugelio kitų Europos šalių nacionaliniai transliuotojai, o jei jau būti labai tiksliems – 1926 m. birželio 12 d., 19 val. Transliuojama buvo iš Kauno radijo stoties.
Studija buvo įrengta stoties pastate, iš jos buvo skaitomi pranešimai, naujienos bei orų prognozės iš laikraščių, grojama muzika iš plokštelių. Tuomet Lietuvoje buvo 323 radijo imtuvai.
O pirmasis radijo diktorius lituanistas Petras Babickas darbą gavo po to, kai sukritikavo tuometinius pranešėjus – technikos darbuotojus, pasakojo ekskursijas po nacionalinį transliuotoją vedanti R. Impolevičienė.
Kai radijas pradėjo transliuoti radijo programas, pirmieji žmonės, kurie skaitė pranešimus, buvo daugiau techninio personalo atstovai, ir, matyt, jų kalba tikrai nebuvo taisyklinga. Lituanistui P. Babickui tai labai kliuvo, ir, radijui pradėjus veiklą, atvykęs pasveikinti tuometinio vadovo Alfonso Jurskio, jis pakritikavo lietuvių kalbą.
P. Babickui pasiūlyta pabandyti pačiam, jis gavo tekstą, iškart ėjo į radijo kambarėlį, nepadarė nė vienos klaidos, ir, išėjęs iš studijos, gavo pakvietimą dirbti radijuje.
P. Babickas sutiko, ir daugelį metų darbavosi LRT radijuje ne tik kaip diktorius, bet ir kaip programų sudarytojas.
Netrukus radijuje atsirado daugiau profesionaliai dirbančių diktorių, o jie utrėjo tam tikrų privilegijų. Pavyzdžiuim į LRT pastatą patekti reikėdavo vieno leidimo, o į diktorių koridorių – atskiro, specialaus leidimo.
Anuomet diktoriais norėdavo tapti tikrai nemažai žmonių: kai paskelbdavo konkursą, ateidavo apie 300, kartais – ir daugiau kandidatų.
