Kelių frakcijų Seimo narių registruotose Švietimo įstatymo pataisose siekiama įtvirtinti santuokinės šeimos svarbą, krikščioniškąsias vertybes ir tėvų ar globėjų galimybę spręsti dėl lytiškumo ugdymo.
Kaip paaiškino viena iš projekto rengėjų Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narė Aušrinė Norkienė, teikiamos trijų įstatymų pataisos, siekiant keisti požiūrį į šeimą, motinystę, tėvystę, sprendžiant demografinės padėties iššūkius, kuriuos patiria Lietuva. Vienas iš jų – Švietimo įstatymas.
„Matome, kad kuo geriau žmonės gyvena, tuo vaikų susilaukti nori mažiau. Ir finansinės paskatos, socialinės darbo derinimo priemonės kažkiek veikia, bet tai nėra pagrindinė dedamoji norint susilaukti vaikų. Tai pats požiūrio keitimas, kultūrinės aplinkos keitimas, manome, yra labai svarbus. (...) Nagrinėjame daug tyrimų, yra ir EBPO rekomendacijos atkreipti dėmesį į kultūrinę aplinką ir formuoti vertybinį požiūrį į šeimą, į vaikus kaip į didžiausią valstybės, šeimos vertybę, vaikas yra valstybės džiaugsmas ir ateitis“, – kodėl imtasi rengti įstatymų pakeitimo projektus, paaiškino A. Norkienė.
Ji pabrėžė, kad siūlomi įstatymų projektai „jokių ribojimų neįveda, nereikalauja ekonominių injekcijų, tai labiau vertybinis požiūris“.
„Per švietimą, per kultūrą ir stengiamės ugdyti tą požiūrį, kad šeima, kad vaikas yra didžiausia vertybė. Natūralu, kad tai turi atsispindėti mokymo programose, reikia apie šeimos, vaikų svarbą kalbėti nuo mažens“, – sakė Seimo narė.
Trys įstatymai, kuriuos šiuo aspektu siūloma keisti: Švietimo, LRT ir Kultūros politikos pagrindų.
Siūloma, kad apibrėžiant tai, kas yra švietimas, būtų įrašoma, kad jis grindžiamas „santuokinės šeimos, motinystės ir tėvystės, kaip visuomenės ir valstybės pagrindo, pripažinimu“. Taip pat išplėsti ir dar šią nuostatą: „Švietimas savo paskirtį geriausiai atlieka tada, kai remiasi Vakarų kultūrą suformavusiomis krikščioniškomis vertybėmis ir kai jo raida lenkia bendrąją visuomenės raidą.“
Seimo nariai siūlo į esamus švietimo tikslus įtraukti dar vieną – „parengti asmenį santuokinei šeimai, motinystei ir tėvystei, darniam bendravimui šeimoje“.
Vieną iš švietimo tikslų siūloma papildyti: „išugdyti kiekvienam asmeniui vertybines orientacijas, leidžiančias tapti doru, siekiančiu žinių, savarankišku, atsakingu, branginančiu šeimą...“
O dar vieną tikslą papildyti šitaip: „perteikti asmeniui tautinės ir etninės kultūros pagrindus, Europos ir pasaulio humanistinės, krikščioniškos kultūros tradicijas ir vertybes...“
Vienoje iš Švietimo įstatymo pataisų tarp tėvų ar globėjų teisių ir pareigų nurodoma ir „spręsti dėl lytiškumo ugdymo turinio arba atskirų lytiško ugdymo temų poreikio savo vaikui“.
„Apeliuojame į Konstitucijos straipsnį, kur tėvai yra atsakingi už vaikų auklėjimą. Manome, kad jie turėtų spręsti pasirinkdami dorovinį ugdymą pagal savo šeimos nuostatas“, – sakė A. Norkienė.
Politikė patikslino, kad turima galvoje Gyvenimo įgūdžių programa ir konkrečiai joje esanti lytiškumo ugdymo dalis.
Į švietimo tikslus siūloma įrašyti ir tokią nuostatą – „didinti suvokimą apie tautinių mažumų svarbą valstybei“.
„Kaip ir rašome, reikėtų supažindinti, kad yra tokios bendruomenės, kad čia nuo senų laikų gyvena, kad jie yra mūsų piliečiai, tik tiek, kad jie tautinė mažuma, kad jie taip pat kuria mūsų valstybę“, – sakė A. Norkienė.
Registruotame projekte numatoma, kad pataisos galėtų įsigalioti nuo kitų mokslo metų pradžios. Tiesa, kaip sakė A. Norkienė, siekiama, kad į diskusijas įsitrauktų sociologai, švietimo bendruomenė, ekspertai, tad jei diskusijos užtruktų, įsigaliojimą būtų galima atidėti metams – iki dar kitų metų rugsėjo.
„Nedarome skubos, nesiekiame to. Tiesiog tai yra kitas požiūris į demografijos [problemos] sprendimą – per kultūrinį ugdymą, atkreipiant dėmesį, kad šeima, vaikas – vertybė. Paprastai kalbant, užnorinti tuos žmones kitaip, kad tai yra pats gražiausias darbas – auginti vaiką“, – pabrėžė parlamentarė.
Dabar projekte numatoma, kad pakeitimai įsigaliotų iki 2026 m. rugsėjo 1 d., o Švietimo, sporto ir mokslo ministerija iki 2026 m. rugpjūčio 31 d. priimtų šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
Įstatymo projektą įregistravo Seimo nariai Aušrinė Norkienė, Eimantas Kirkutis, Dainius Gaižauskas, Ligita Girskienė, Martynas Gedvilas, Rimas Jonas Jankūnas, Bronis Ropė, Rima Baškienė, Rita Tamašunienė.
