Savivaldybės ieško būdų, kaip į švietimo įstaigas pritraukti kuo daugiau vaikų. Gerinama įstaigų infrastruktūra, tėvams skiriama kompensacija už vaikų atvežimą iš kitų savivaldybių, sudaryta galimybė po neformaliojo ugdymo užsiėmimų vaikams grįžti į namus.
Kazlų Rūdos lopšelio-darželio naujas korpusas įrengtas moderniai. Nuo rugsėjo ikimokyklinio ugdymo įstaigoje vaikų padaugėjo keliomis dešimtimis, dabar lanko apie 160.
„Labai svarbu mums specialių ugdymosi poreikių turintys vaikai, kurių šiuo metu skaičius auga, mes turime visą komandą, kuri suteikia pagalbą tiems vaikams“, – sako prezidento K. Griniaus gimnazijos direktoriaus pavaduotoja Angelė Paliokienė.
Šiemet numatyta vieno pagalbinio pastato rekonstrukcija, bus įrengtos naujos patalpos grupėms, STEAM laboratorija, edukacinės erdvės. Pasak savivaldybės vadovų, siekiant pritraukti jaunų šeimų, kad daugėtų vaikų ikimokyklinio ugdymo įstaigose, investuojama į viešąją infrastruktūrą, vienam gyventojui tenka apie 2 tūkstančius eurų – daugiausia Marijampolės regione.
„Pastatyta nauja moderni sporto salė, taip pat naujas lopšelio-darželio „Pušelė“ korpusas, šiais metais bus pastatytas dar vienas korpusas, kuris atvers duris dar 40-45-iems vaikams. Savivaldybė ir vysto šitą lėtojo miesto strategiją, kuri traukia jauna šeimas, traukia naujakurius, todėl, tikėtina, tų šeimų atsiras daugiau“, – sako Kazlų Rūdos administracijos direktorė Virginija Mitrikevičienė.
Savivaldybė siekia įgyvendinti ekologinį ugdymo modelį, vilioja kompensacijomis.
„Sudarytos sąlygos tėveliams kompensuoti pavežėjimo kaštus, manau, buvo reikšmingas sprendimas, kur 21 iš tėvelių turi galimybę pasikompensuoti išlaidas į darželį. Judėjimas vyksta iš Kauno rajono, Marijampolės, Prienų krašto“, – sako Kazlų Rūdos Švietimo skyriaus vedėja Ina Živatkauskienė.
Vaikų daugėja ne tik ikimokyklinio ugdymo įstaigose, bet ir Prezidento Kazio Griniaus gimnazijoje. Pasak vadovų, mokiniai grįžta, išbandę mokymąsi kituose miestuose. Į mokyklą autobusiukais vežiojama apie trečdalį mokinių.
„Daug neformaliojo švietimo programų, kurias teikia ir menų mokykla, sporto centras ir visos ugdymo įstaigos. Kur yra mokiniai kaimo vietovėse, tai pavežėjimas tikrai patogus“, – teigia Prezidento K. Griniaus gimnazijos direktoriaus pavaduotoja Irena Raulinaitienė.
Tačiau su kitokia situacija susiduria aplinkinės savivaldybės, kuriose kasmet mažėja mokinių, nes tėvai renkasi švietimo įstaigas miestuose, kur dirba. Pavyzdžiui, Alytaus rajone kasmet mokinių skaičius mažėja vidutiniškai keturiasdešimčia vaikų. Į Alytaus miesto švietimo įstaigas kasdien vyksta apie 300 vaikų.
„Mūsų geografinė padėtis tokia, kad mūsų yra labai plati žiedinė savivaldybė, yra tokių situacijų, kad ugdymo įstaiga yra arčiau miesto negu rajono. Iš savivaldybės lėšų yra finansuojamas ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymas“, – sako Alytaus rajono savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Giedrė Volungevičienė.
Anot specialistų, Alytaus rajono situacija atitinka bendras demografines šalies tendencijas: mažėjantį gimstamumą, emigraciją ir senstančią visuomenę.
