Dalis tėvų piktinasi, kad vaikai darželiuose į lauką nevedami, kai temperatūra nukrinta žemiau 12 laipsnių šalčio, o pradinukai žiemą į lauką dažnai išvis neišleidžiami. Medikai sako, kad žemesnė nei 12 laipsnių šalčio temperatūra pavojinga vaikams, o ministerija esamų higienos reikalavimų keisti nežada.
Kai termometro stulpelis rodo 4 laipsnius šalčio, klausimų vesti vaikus ar nevesti į lauką nekyla. Žiemą lauke 2 kartus per dieną šviesiu paros metu darželinukai, pagal higienos normas, jei nėra stipraus vėjo, gali būti iki 12 laipsnių šalčio. Pasak pedagogų, jiems tenka išgirsti tėvų klausimų, kodėl jų atžalos nevedamos į kiemą, jei termometro stulpelis smukteli dar žemiau.
„Jutiminė temperatūra žiūrima. Ne koks termometras, o kokios sąlygos. Jeigu stiprus vėjas, tai temperatūra gali būti aukštesnė, bet nevesime į lauką. Tėveliai klausia, kodėl neiname, jeigu -15, tiesiog paaiškiname, kad yra higienos normos, kurių mes turime laikytis. Kremus riebius visą žiemą tepam net ir [esant] šiltesnei temperatūrai. Bet mes apibėgam apie mokyklą, jei nėra vėjo, bet tada labai trumpas tas pabuvimas lauke“, – kalba mokyklos „Agora“ ugdymo vadovė Sigita Masiukienė.
Stengiamasi vaikus į kiemą pažaisti išvesti bent kartą per dieną, nes sėdėjimas šiltose patalpose, pasak pašnekovės, keičia vaikų elgesį ir nuotaiką.
„Deja, taip, pasikeičia, nes vaikams reikia judėjimo ir tai labai svarbus momentas. Bet mes turime didžiulę salę, ten einame ir kompensuojame poreikį vaikams judėti“, – teigia pašnekovė.
Medikai atkreipia dėmesį, kad suaugę prieš kelionę su vaikais į lauką turėtų pasižiūrėti ne tik į termometro stulpelį, bet ir į jutiminę temperatūrą, nes plona mažųjų odelė gerokai greičiau nušąla.
„Suaugę dėl storesnės odos ir geresnės, pilnai išsivysčiusios kraujotakos, labiau pasiruošę šalčiams. O vaikai norėdami ilgiau pabūti lauke linkę į nušalimus. Ta -12 [laipsnių] temperatūra pasirinkta ne šiaip sau, nes vėliau jau ir suaugę pradeda jaustis nekomfortiškai. Aišku, tada ne tik nušalimų, bet ir peršalimo ligų rizika padidėja“, – komentuoja Centro poliklinikos šeimos gydytojas Irmantas Aleksa.
Higienos normos, pagal kurias vaikai gali būti vedami į lauką, patvirtintos dar 2008-aisiais ir, pasak Sveikatos apsaugos ministerijos, jų keisti neplanuojama.
„Kai tai yra mažesni vaikai, jie patys iš viso dažniausiai negali išeiti į lauką. Pailgintos grupės ir kai tai nereglamentuota, mokyklos sprendžia, kaip daryti. Tai yra mokyklų, kur jie išvis neišeina į lauką (...) Ir tėvams kyla klausimų, kai mano vaikas ateina 8 ryto, išeina tik vakare ir visą savaitę į tą lauką neišeina“, – teigia Šeimų asociacijos atstovė Justina Bubulytė.
„Mokykloje nėra reguliuojama, kada gali ar negali išeiti ir mokyklos pačios, turi būti sudarytos sąlygos, turi būti teritorija. Patys vaikai ir mokykla sprendžia, kaip organizuoti. Vienintelis, kas reglamentuota – kūno kultūra, o tai tas pats kaip ir ikimokyklinukams – negali būti vykdoma lauke, nes tai didesnis fizinis krūvis ir reikalingas didesnis pasiruošimas būti lauke. Vaikų [buvimas] pertraukų metu ar po pamokų – higienos normos to nereglamentuoja“, – sako Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė Giedrė Namajūnaitė-Barborinienė.
Medikai primena, kad šaltuoju metų laiku einant į lauką svarbu vilkėti drabužius sluoksniais, tepti veidą kremu nuo šalčio ir nenaudoti gyvūninės kilmės riebalų, nes šie žemoje temperatūroje stingsta ir vietoje apsaugos pridarys bėdos.
