Vykstant diskusijoms dėl brandos egzaminų atskyrimo nuo stojimo į aukštąsias mokyklas, Universitetų rektorių konferencija tam nepritaria. Tačiau, pasak jų, galima diskutuoti, kokie brandos egzaminai turėtų būti. Kai kurie rektoriai sako, kad dažnos reformos kenkia ugdymui ir valstybės prestižui.
Įpusėjus mokslo metams, į studijų mugę ketvirtadienį atvykę mokiniai rinkosi, ką galėtų veikti baigę mokyklą.
„Aš nelabai žinau, ko aš noriu, bandau prieš stereotipus eiti, nes vis tiek iš kūrybinės pusės yra tas spaudimas, kad tėvai nelabai nori ir visa kita, tai dar bandau prieš save laimėti“, – atvirauja viena kalbinta moksleivė.
„Aš asmeniškai esu apsisprendęs, bet visiems kitiems, manau, lengviau apsižiūrėt, apsigalvot“, – teigia kitas studijų mugėje kalbintas moksleivis.
Norintiesiems įstoti į aukštąsias mokyklas, po dvejų metų tvarka gali keistis. Švietimo ministerija su universitetais jau pradėjo diskusijas dėl brandos egzaminų atskyrimo nuo stojimo į aukštąsias mokyklas.
„Kalbame, kas tai galėtų būti ta branda, koks tai galėtų būti egzaminas. Mes turim kalbėti, kad pagrindinis tikslas – kad vaikai gautų brandos atestatą“, – teigia švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė.
Universitetų rektorių konferencijos atstovė sako – galima svarstyti, kokie brandos egzaminai turėtų būti, bet mokyklų baigimas ir stojimai neturėtų būti atskirti.
„Mūsų nuomone, tai turėtų būti vientisa sistema, nes jeigu mes atskirsime, tai moksleiviams bus dvigubas krūvis. Pirmiausia, jie turės baigti mokyklą, išlaikyti brandos egzaminus ir tada dar laikyti stojamuosius egzaminus į aukštąsias mokyklas“, – sako KTU studijų prorektorė doc. dr. Kristina Ukvalbergienė.
„Jeigu mes kalbame apie tam tikrus atskyrimus, tai nėra tai, kad čia ir čia bus laikomi egzaminai“, – komentuoja švietimo ministrė R. Popovienė.
Universitetų rektoriai sako – reikia stiprinti brandos egzaminus.
„Kalbama apie kokybišką egzaminą, kad tas dalykas būtų ir prasmingas. Jis realiai įvertintų mokinio pasiekimus ir būtų bilietas tolesnėms studijoms. Iš esmės kalbama apie egzaminų turinį, o ne egzaminų dauginimą, sistemos keitimą ir taip toliau“, – kalba Vilniaus universiteto rektorius prof. dr. Rimvydas Petrauskas.
Kai kurie svarsto, kad baigiamieji egzaminai mokykloje galėtų būti dviejų dalių.
„Tarkim, viena dalis galėtų būti skirta brandai įvertinti, ir tai yra užduotys, kurios dera su mokymosi programa, matuoja arba įvertina mokinių programos įsisavinimą mokyklose, o kita dalis užduočių, pavyzdžiui, galėtų būti suformuluota kartu su universitetais“, – svarsto Vytauto Didžiojo universiteto prorektorius studijoms doc. dr. Rytis Pakrosnis.
VILNIUS TECH rektorius sako – reikia stabilumo.
„Visos šitos reformos kas metus labai kenkia mūsų bendrajam ugdymui ir apskritai valstybės prestižui. Turim vieną kartą susitarti. Yra reikalavimai – trys brandos egzaminai stojant į aukštąsias mokyklas, kolegijas ir universitetus, ir to reikia nekeisti nors jau 15 metų. Tada visi žino, susiima“, – mano VILNIUS TECH rektorius prof. dr. Romualdas Kliukas.
Kaip anksčiau yra teigęs švietimo viceministras, pokyčiai anksčiausiai galėtų įsigalioti 2028-aisiais.
