Lietuvos mokykloms teks ruoštis naujam vertinimui – 2029 m. PISA tyrime pirmą kartą bus matuojamas dirbtinio intelekto ir medijų raštingumas, skelbia „EdTech Lithuania“.
Be tradicinių gebėjimų – skaitymo, matematikos ir gamtos mokslų – bus vertinama, kaip penkiolikmečiai geba kritiškai naudotis skaitmeninėmis technologijomis, atskirti tikrą informaciją nuo generuotos, suprasti algoritmų logiką ir jų poveikį visuomenei.
Pasak ekspertų, tai reikšmingas pokytis, nes šios kompetencijos nulems, kaip jaunimas gebės mokytis, dirbti ir priimti sprendimus aplinkoje, kurioje dirbtinis intelektas tampa kasdieniu įrankiu.
„PISA 2029 m. vertins, kaip mūsų dabartiniai penktokai gebės taikyti dirbtinio intelekto žinias. Jei šiai sričiai neskirsime dėmesio dabar, po kelerių metų matysime ne proveržį, o dar vieną praleistą galimybę“, – teigia „EdTech Lithuania“ vadovė Jurgita Jaruševičienė.
Mokyklos: rodikliai gerėja, bet sistema išlieka fragmentuota
Statistika rodo, kad Lietuvos mokyklose dviem mokiniams tenka vienas kompiuteris – skaičius, kuris formaliai atitinka Europos vidurkį. Tačiau reali situacija kitokia: didžioji dalis įrenginių naudojami tik IT kabinetuose, todėl technologijos nėra įtrauktos į kasdienį ugdymo procesą.
Nors 94 proc. mokytojų teigia naudojantys skaitmeninius įrankius, 76 proc. pripažįsta, kad trūksta žinių, kaip juos taikyti pamokose. Valstybė taip pat neturi centralizuotos informacijos, kokie įrankiai naudojami, kokia jų kaina ir kokį poveikį jie turi mokymosi rezultatams. Dėl to investicijos į švietimo technologijas dažnai vertinamos pagal išleistas lėšas, o ne pagal pasiektą rezultatą.
„Švietimo technologijų taikymas išlieka fragmentiškas – sprendimai priimami be vieningos strategijos ir be duomenų, kurie parodytų, kas iš tiesų veikia. Toks požiūris riboja pažangą“, – pastebi J.Jaruševičienė.
Nuo pavienių iniciatyvų – prie aiškios sistemos
Kad skaitmenizacija švietime taptų realiu pokyčiu, o ne pavieniais projektais, asociacija „EdTech Lithuania“ pristatė naują devynių ekspertų valdybą. Ji siekia pereiti prie nuoseklaus ir duomenimis pagrįsto požiūrio į technologijų taikymą mokyklose.
Pirmasis žingsnis – nacionalinė duomenų sistema, kuri leistų matyti, kokios technologijos naudojamos, kaip jos veikia ir kokią grąžą duoda investicijos. Kartu rengiamos dirbtinio intelekto taikymo gairės, kad mokyklos turėtų aiškius standartus, kaip atsakingai naudoti naujus įrankius. Viena iš svarbiausių krypčių – mokytojų kompetencijų stiprinimas, kad technologijos būtų taikomos praktiškai, o ne formaliai.
Pasak asociacijos, technologijų politika švietime turi būti nuosekli, paremta duomenimis ir aiškiais tikslais. Tik taip skaitmenizacija gali tapti ne deklaracija, o valdomu procesu, duodančiu realų rezultatą.
Dirbtinio intelekto gairės ir bendras veikimas
Šiuo metu „EdTech Lithuania“ dalyvauja Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos darbo grupėje, rengiančioje dirbtinio intelekto taikymo gaires mokykloms. Tai pirmasis žingsnis siekiant, kad technologijos būtų diegiamos ne atsitiktinai, o tikslingai - kuriant realią pridėtinę vertę ugdymo procesui.
Lietuva dar tik formuoja savo strategiją, tačiau turi stiprų pagrindą – aktyvią EdTech bendruomenę, švietimo technologijų startuolius ir akademinį potencialą. Panašius modelius jau taiko kitos Europos šalys, kuriose kuriami AI raštingumo standartai ir praktinės gairės mokytojams.
Naujoji „EdTech Lithuania“ valdyba apima įvairių sričių ekspertus: Jurgitą Jaruševičienę („Mokosi.lt“), Ingą Jablonskę („WoW University“), Danielių Stasiulį („BitDegree“), dr. Agnę Dianą Liubertaitę (Vilniaus privati gimnazija), Akvilę Alauskaitę (VU Verslo mokykla), Kotryną Tomkevičiūtę („Spotiself“), Tomą Urboną („Sonaro“), Editą Pocinaitę-Janickę („Skaitmeninis dėmesingumas“) ir Mantą Vičių („Elicėjus“).
Asociacijos įkūrėjas Vladas Lašas pabrėžia, kad Lietuva turi visus reikalingus duomenis tapti regiono EdTech inovacijų centru.
„Turime stiprius startuolius, kūrybingus pedagogus, universitetus ir augančią technologijų bendruomenę. Šiuos elementus reikia sujungti į vieną veikiančią sistemą – tik tada galėsime kalbėti apie proveržį“, – sako V. Lašas.
Pasak jo, švietimo technologijos Lietuvoje jau peržengė entuziastų ribas ir tapo ekonomikos dalimi.
„EdTech nėra tik apie mokymosi programas ar skaitmeninius vadovėlius. Tai ekonomikos ir inovacijų politikos dalis. Kiekvienas pažangus sprendimas mokyklose kuria talentus, kurie po kelių metų kurs produktus, eksportą ir naujas darbo vietas“, – teigia jis.
V. Lašo nuomone, dabar svarbiausias žingsnis - koordinuota strategija, apjungianti valstybės, verslo ir akademinės bendruomenės pastangas.
Lietuvos EdTech startuoliai jau pritraukia rizikos kapitalo ir verslo angelų investicijas. Tai rodo potencialą, bet tam, kad sektorius augtų, reikia sistemingo bendradarbiavimo ir aiškaus valstybės signalo, kad švietimo technologijos yra prioritetas“, – pabrėžia V. Lašas.
