Penkis šimtukus per brandos egzaminų sesiją surinkę vilniečiai abiturientai Saida ir Povilas jau turi ir darbinės patirties – po pamokų dirba elektrinėje, plušo su duomenų analize, mokė kitus, kuria eksponatus muziejuje. Jie, kaip ir penkiašimtukininkas Jonas iš Joniškio ar kaunietė Austėja, nuo mažumės siekė savo tikslo. Ir tvirtai žino sieksiantys jo toliau. O ateityje – darbas su kosmoso technologijomis ar „Formulės 1“ komandoje, orlaivių pilotavimas.
LRT.lt paklausė šimtukininkų, kokios jų ateities svajonės ir ko reikia siekiant aukštų rezultatų.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Šešiašimtukininkė Austėja Grinkevičiutė studijuos orlaivių pilotavimą, nors svarstė ir apie branduolinę fiziką. Jos aistra – atvirukų siuvinėjimas.
- Povilas Kulis taip pat gavo 5 šimtukus. Jis pasirinko mechanikos studijas Nyderlanduose. Ateityje norėtų dirbti Europos kosmoso agentūroje.
- Joniškietis Jonas Savickis sako, kad nesvarbu, iš kur esi – iš didelio ar mažo miesto, svarbu tai, ko pasiekei. Jis pasirinko elektronikos studijas Vokietijoje.
- Saida Spulginaitė pelnė 5 šimtukus. Mergina Kembridže studijuos inžineriją, vėliau – galbūt aeronautiką. Svajonė – dirbti „Formulėje 1“ tobulinant bolidą.
Studijuos Kembridže
Vilniaus licėjaus abiturientės Saidos Spulginaitės kraitėje – šimtukai už lietuvių kalbą ir literatūrą, matematiką, fiziką, informatiką ir anglų kalbą.
„Labai nudžiugau pamačiusi lietuvių kalbos šimtuką, dėl kurio nekyla jokių abejonių dėl taškų pridėjimo. Labai daug dirbau ir stengiausi“, – sakė Saida.
Merginos tikslas – inžinerijos studijos Kembridže. Dvejus metus tai bus bendroji inžinerija, o vėliau laukia specializacija, greičiausiai – aeronautikos arba mechanikos srityje.
Mergina pasakojo dar prieš metus norėjusi studijuoti kompiuterių mokslą, tačiau uoliai stebėdama darbo rinką perprato, kad sprendimą keis. O ir robotikos būrelis licėjuje paskatino pasukti inžinerijos pusėn.
Svarbu mokytis ne paskutinį momentą, o visus metus – nuosekliai, idealiu atveju – nuo pirmos klasės. Kuo anksčiau, tuo geriau.
P. Kulis
„Stojau ten, kur, jaučiu, yra įdomių ir vertingų studijų perspektyvos. Dėjau daug pastangų, ruošiausi egzaminams, kad tai pavyktų“, – sakė Saida.
Ji visus dalykus Vilniaus licėjuje mokėsi gerai, o noras to siekti, anot merginos, kilo iš vidinio susidomėjimo.
„Man fizika, IT, matematika buvo įdomi ir už mokyklos ribų, turėjau kur visa tai pritaikyti, todėl buvo natūralu siekti aukštų rezultatų, kad užsitikrinčiau galimybes“, – sakė abiturientė.
Jau turi darbo patirties – ir draudimo bendrovėje, ir elektrinėje
Saida mokykloje ar ne vien joje įgytas žinias ir įgūdžius jau pritaikė ir praktiškai. Tarkime, su robotikos būreliu varžėsi ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Taip pat ji kūrė asmeninius projektus, o praėjusią vasarą dirbo „Ergo“ su duomenų analize – analizavo klientų užklausas, aiškinosi, kaip patobulinti sistemą, kad informacija būtų lengviau prieinama, prisidėjo ir prie verslo vizijos kūrimo.
„O šią vasarą dirbu Elektrėnų elektrinėje. Man tai labai įdomi patirtis. Bendrauju su daug patirties turinčiais mokslininkais, specialistais. Galiu viską pačiupinėti, pamatyti. Tikiuosi, kad man pavyks sukaupti labai didelį žinių bagažą“, – pasakojo Saida.
Visa tai, ką ji daro ar darė po pamokų ar per atostogas, yra S. Spulginaitės pomėgis, jos kūrybiškumo išraiška. Tačiau tai ne viskas.
Labai norėčiau dirbti „Formulės 1“ komandoje tobulinant bolidą, kad būtų pasiektas geriausias rezultatas.
S. Spulginaitė
„Žinoma, ir sportavau – tai tokia emocinė iškrova, lankiau laipiojimo treniruotes – boulderingą. Taip pat savanoriavau – dirbau mokytoja, vedžiau užsiėmimus Martyno Mažvydo bibliotekoje penktokėms. Tai man buvo atsipalaidavimas, saviraiška, kai gali paaiškinti kitiems žmonėms kažką, padėti atlikti eksperimentus. Na, ir socialinis gyvenimas labai svarbu – reikia palaikyti ryšius su kitais žmonėmis. Antraip užsidarytum savyje, o tuomet, neturint balanso, būtų ir mokytis sunkiau“, – apie savo kasdienybę pasakojo Saida.
Už savo aistras ji dėkinga artimiausiai savo aplinkai.
„Mokiausi pačioje geriausioje mokykloje, pačioje geriausioje klasėje. Jaučiau kitų paramą, bendradarbiavome, dalijomės informacija, mokėme vieni kitus po pamokų. Be to, turiu tokį pasakymą: jei daug ką veiki, tai daug ir nuveiki. Tikrai buvo tokių etapų, kai vienu metu pradėjau daryti daug visko, tuomet automatiškai išmokau ir laiką planuoti, ir jėgas paskirstyti“, – kaip pavyko pasiekti savo tikslų, pasakojo Vilniaus licėjaus abiturientė.
Norėtų tobulinti bolidą
Nors ir turi pedagoginės patirties, mokytoja mokykloje ji negalėtų būti, mat, svarstė Saida, jai pristigtų kūrybinės išraiškos, bet mergina norėtų ir galėtų būti korepetitore, padėti mokiniams stojant, rašant motyvacinius laiškus.
„Tai būtų mano zona“, – sakė ji.
O ką dirbančią įsivaizduoja save ateityje, jau po studijų?
„Norėčiau dirbti tai, kam galėčiau panaudoti visas sukauptas žinias. Neretai nutinka inžinieriams, kad jie baigia labai sunkų mokslą ir nepanaudoja aukštosios matematikos, aukštosios fizikos. Tad norėčiau save atrasti ten, kur galėčiau visa tai panaudoti. Labai norėčiau dirbti „Formulės 1“ komandoje tobulinant bolidą, kad būtų pasiektas geriausias rezultatas.
O vėliau... Mane domina ir verslas. Tad ateityje, jei pasiseks, ir kažką savo įkurti“, – apibendrino S. Spulginaitė.
Šeši šimtukai, aviacija ir siuvinėti atvirukai
Šešiašimtukininkė Kauno technologijos universiteto gimnazijos abiturientė Austėja Grinkevičiutė studijuos orlaivių pilotavimą Vilnius TECH universitete. Renkantis šias studijas reikia ir didelių akademinių pasiekimų, ir gero fizinio pasirengimo. Mergina jau įrodė ir viena, ir kita.
Šimtukus Austėja pelnė iš matematikos, anglų kalbos, informatikos, fizikos, chemijos ir geografijos. Iš viso – šeši šimtukai. Toks derlius nustebino pačią Austėja, ji buvo kone tikra dėl trijų ar keturių egzaminų, o dėl likusių dvejojo. Už lietuvių kalbą ji pelnė 92 balus.
O kad būtų deramai pasirengusi ir fiziškai, ji uoliai sportavo – bėgiojo, darė atsilenkimus, taip stiprindama raumenis. Austėja jau įveikė ir stojamąjį fizinį patikrinimą.
Dar prieš kurį laiką mergina svarstė apie branduolinės fizikos arba ekonomikos ir finansų studijas, bet kelios aplinkybės nulėmė rinktis aviaciją.
„Prieš gimnaziją mokiausi Jurgio Dobkevičiaus progimnazijoje. Tai lakūno vardu pavadinta mokykla, joje skatino domėtis aviacija. Turėjome ir mokytoją, kuris skatino mus kurti modeliukus. Ilgainiui ir nutariau tai studijuoti“, – pasakojo A. Grinkevičiutė.
Ko reikia, kad gerai mokytumeisi? Manau, kad lemia nusiteikimas, kad viskas bus gerai ir viską galima padaryti.
A. Grinkevičiutė
Labiausiai mokykloje abiturientei patiko mokytis geografiją ir matematiką. Ne kartą dalyvavo geografijos olimpiadose, o matematikos meilę galimai lėmė ir tai, kad mama – matematikos mokytoja.
„Ko reikia, kad gerai mokytumeisi? Manau, kad lemia nusiteikimas, kad viskas bus gerai ir viską galima padaryti. Aišku, reikia dėti pastangas ne tik paskutinę savaitę. Reikia tai daryti bent jau paskutinius gimnazijos metus“, – sakė Austėja.
Norą siekti aukštų akademinių rezultatų skatino ir aplinka – gimnazijoje ją supo motyvuoti draugai, o mokytojai siekė suteikti kuo daugiau žinių.
Laisvu laiku kaip atgaiva Austėjai jau kelerius metus tapdavo atvirukų siuvinėjimas. Jos rankdarbiai ne vienai draugei tapo išskirtine dovana, įrėminta garbingoje vietoje namuose. O Paskutinio skambučio proga tokią dovaną Austėja įteikė ir savo auklėtojai.
Aistrą rankdarbiams mergina perėmė iš savo mamos, kuri mėgsta siūti ir megzti. O kai technologijų mokytoja parodė ornamentus, kuriuos galima išsiuvinėti, Austėja nėrė į rankdarbius.
A. Grinkevičiutė ne tik siuvinėja, ji ilsisi susitikdama su draugais, skaitydama knygas ir paisydama miego režimo. To pataria laikytis ir būsimiems abiturientams.
Tarp mokymosi – poilsis smegenims
Joniškio „Aušros“ gimnazijos abiturientas Jonas Savickis taip pat džiaugiasi penkiais šimtukais – matematikos, fizikos, informatikos, anglų kalbos ir istorijos.
„Net nesitikėjau, kad pasieksiu tokius rezultatus. Maniau, kad gal iš anglų kalbos ar matematikos ir gausiu šimtukus, bet iš fizikos, istorijos ir informatikos nesitikėjau tokių aukštų balų“, – sakė Jonas.
Jo tikslas – elektronikos inžinerijos studijos Vokietijoje, Brėmene. Pirmiausia jis rinkosi mokslus Danijoje, bet vėliau planas pasikeitė.
„Studijas užsienyje renkuosi todėl, kad tai paskatins palikti komforto zoną ir suteiks tų patirčių, kurių negaučiau Lietuvoje. Noriu pamatyti kitą kultūrą, išmokti gyventi savarankiškai kitoje šalyje. Tai toks naujas gyvenimas, nors, žinoma, tėvai parems ir padės, bet jie bus toli. Žinoma, baimės yra, bet tai yra normalu“, – sakė J. Savickis.
Dabar jis savarankiškai mokosi vokiečių kalbą.
Jonas neslėpė, kad kai esi iš mažo miesto, jauti, kad aplinkiniai tavimi didžiuojasi.
Antraip užsidarytum savyje, o tuomet, neturint balanso, būtų ir mokytis sunkiau.
S. Spulginaitė
„Bet man asmeniškai nėra didelio skirtumo – šimtukus pelnęs mokinys yra iš mažo miesto ar didmiesčio.
Svarbiausia – rezultatai, kurių pasiekiau mokydamasis“, – pabrėžė vaikinas.
Mokydamasis jis stengdavosi laikytis sistemos: tarkime, vieną dieną skirdavo fizikai, kitą mokydavosi istorijos. Svarbu, pabrėžia abiturientas, skirti laiko ir poilsiui, nepersitempti.
„Tarkime, atlikus kažkiek užduočių, pažiūrėti kokią filmo seriją ar pasivaikščioti lauke, tuomet smegenys nepervargsta ir geriau viską įsimeni. Man tai labai padėjo“, – savo paslaptimis pasidalijo J. Savickis.
Iš visų mokomųjų dalykų jam artimiausia matematika.
„Reikia nepersistengti, atsižvelgti į silpnąsias vietas. Susiplanuoti laiką. Labai padeda, kai pats kontroliuoji mokslo metus“, – patarė Jonas jaunesniems mokiniams.
Dirba muziejuje – taiso senus, kuria naujus eksponatus
Povilas Kulis aukščiausiais balais išlaikė matematiką, fiziką, informatiką, anglų kalbą ir geografiją. Vilniaus licėjaus abiturientas gerai žino – studijuos mechanikos inžineriją Nyderlanduose, Eindhoveno universitete.
Šimtukai, kuriuos išvydo prisijungęs prie rezultatų sistemos, pernelyg jo nenustebino. Iš visų šių egzaminų jis vylėsi pelnyti 95–100 balų.
„Pamačiau rezultatus ir toliau dariau savo darbus, – sakė Povilas. – Darau įvairius elektronikos projektus, be to, dirbu Energetikos ir technikos muziejuje.“
Reikia nepersistengti, atsižvelgti į silpnąsias vietas. Susiplanuoti laiką.
J. Savickis
Muziejuje jis pluša elektronikos dirbtuvėse.
„Muziejai lūžta, čia daug įvairių eksponatų. Mūsų darbas – taisyti senus ir kurti naujus interaktyvius eksponatus. Man patinka tai daryti, tai mano mėgstama sritis, tad, kai gavau tokį pasiūlymą, mielai to ėmiausi“, – pasakojo jau kone metus muziejuje dirbantis P. Kulis.
Kad pasiektum rezultatų, reikia trijų dalykų
Mokomojo dalyko suvokimo, domėjimosi ir smalsumo, – taip Povilas sako paklaustas, ko reikia, kad akademiniai rezultatai būtų geri.
„Susidomėjau elektronika, pradėjau daryti įvairius projektus, išmokau modeliuoti, prisijungiau prie robotikos komandos, paskui pats įkūriau atskirą robotikos komandą, ji jau baigė antrą sezoną. Viskas buvo kryptinga“, – pasakojo Povilas.
Lemtinga buvo ir šeimos linija: tėtis – IT specialistas, senelis užsiima medžio darbais.
„O mokymuisi laiko skirdavau gal net mažiau, nei būčiau turėjęs ar galėjęs, bet svarbu mokytis ne paskutinį momentą, o visus metus – nuosekliai, tuomet neužgrius viskas paskutinėmis minutėmis. Idealiu atveju – nuo pirmos klasės. Kuo anksčiau, tuo geriau“, – kalbėjo P. Kulis.
Eindhoveno universitetą jis pasirinko todėl, kad kelissyk ten lankėsi nuvykęs į varžybas – patiko ir miestas, ir universitetas.
Ateityje, po inžinerijos studijų, Povilas save įsivaizduoja dirbantį inžinieriumi.
„Kur ir kaip tiksliai, dar nežinau. Labai tolimoje ateityje galbūt norėčiau dirbti Europos kosmoso agentūroje. Čia tokia tolima svajonė. Daug metų tai užtruktų“, – sakė P. Kulis.
Turite ką papasakoti „Švietimo“ rubrikai? Čia telpa ir švietimo džiaugsmai, ir problemos. Pažįstate šaunių mokytojų ar mokinių, dėstytojų ar studentų? Rašykite! Aida.Murauskaite@lrt.lt
