Trečiadienį prie Vyriausybės abiturientai protestavo ir prieš esą painias matematikos egzamino užduotis, ir prieš painius švietimo sistemos pokyčius. Įdienojus paskelbti rezultatai patvirtino – matematikos egzamino nemaža dalis dvyliktokų neišlaikė, kad juos išgelbėtų, kiekvienam laikiusiam pridėta po 10 papildomų taškų. LRT TELEVIZIJOS laidoje „Svarbi valanda“ kalbinti pedagogai sutinka – toks sprendimas nesprendžia esminių problemų ir daliai moksleivių yra neteisingas.
„To niekaip negalima pateisinti, nes, pirma, tai yra visiškai nepagrįsta. Šitas balų pridėjimas sukūrė tokį precedentą, kad balai yra rašomi ne už kažkokį standartą, žinias, bet dėl nuotaikos arba politinių vėjų.
Antra, tai yra labai neteisinga. <...> Konkursinėje eilėje pernai, užpernai baigę abiturientai su daug didesnėmis žiniomis, yra daug žemesnėje vietoje, dėl to, nes visi egzaminai buvo indeksuoti. Trečia ir svarbiausia, tai neišsprendė visiškai jokių problemų“, – įsitikinusi matematikos mokytoja V. Dabrišienė.
Pedagogė prisimena, kad 2021 metais, kai matematikos egzamino neišlaikė per trečdalį abiturientų, mokytojai prognozavo, kad per kelis metus neišlaikiusiųjų dalis padidės iki 40–50 proc.
„Ir ką mes padarėme per tą laiką?“ – retoriškai klausia V. Dabrišienė.
Tuo metu buvęs matematikos mokytojas Miša Jakobas šių metų matematikos egzaminų rezultatus vertina prastai, tačiau antrina V. Dabrišienei sakydamas, kad balų pridėjimas yra nepateisinamas.
„Aš manau, kad moksleiviai tiesiog paprašė užmokėti už suaugusiųjų klaidas, o tų klaidų šiemet buvo ypatingai daug – tai klaviatūra ne tokia, tai mums vadovėlių trūko, tai kažkoks sąmyšis prieš lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą – juk tai yra jauni žmonės, juos aiškiai veikia visi šitokie dalykai“, – dėsto jis.
M. Jakobas sako šioje situacijoje abiturientus suprantantis.
„Jie jaučia didelę skriaudą. Jie pamatė, kad žemdirbiai atėjo prie Vyriausybės ir jiems padėjo, dar kažkas atėjo, <...> kodėl ir mums negali padėti? Jie paprašė ir mes vykdome jų prašymą – gal ne visai pelnytai, bet tokia yra realybė“, – sako M. Jakobas.
Tačiau akmenėlį pedagogas meta ir į moksleivių daržą.
„Reikėtų ir jų paklausti – o ką, sakykime, Moksleivių sąjunga darė su tais, kurie nelankė mokyklos, nesimokė, skriaudė mokytojus, atvirai kalbant, ir numodavo ranka į visą tai, ką reikėdavo išmokti“, – teigia jis.
Viešojoje erdvėje pasigirdus diskusijoms apie privalomo matematikos valstybinio egzamino atsisakymą, abu pašnekovai sutinka – toks sprendimas visiškai nespręstų problemos, o matematika yra reikalingas net nestudijuojant gamtos mokslų.
Tiek V. Dabrišienė, tiek M. Jakobas siūlo matematikos egzaminus organizuoti skirtingais lygiais.
„Galbūt mokykloje padarome mokyklinį egzaminą – grynai mokykloje – tiems, kurie nestoja į gamtos mokslus ar į techninius dalykus, ir suvedame ketverių ar dviejų metų rezultatus: kaip tu lankei, kaip tu rašei, kokius pažymius gavai“, – siūlo M. Jakobas.
