Kaip rodo naujausia LRT užsakymu atlikta apklausa, 61 proc. respondentų pritaria, kad Lietuvoje būtų trumpinami mokslo metai. Visuomenės diskusijų akiratyje atsidūrė birželis. Ar šį vasaros mėnesį vaikai turėtų būti ugdomi mokytojų, ar jų užimtumu ir lavinimu turėtų užsiimti tėvai ir globėjai?
„Baltijos tyrimų“ apklausos, atliktos LRT užsakymu, rezultatai rodo, kad trumpesnių mokslo metų modelį dažniau linkęs palaikyti jaunimas iki 30 metų, taip pat daugiau uždirbantys ir 7–12 metų vaikų turintys tėvai. Su tuo dažniau nesutinka mažiau uždirbantieji, aukštąjį išsilavinimą įgijusieji ir bedarbiai.
Na, o aukštesniųjų klasių mokiniai, kurių nuomonės taip pat paklausė „Baltijos tyrimai“, palaiko ilgesnes atostogas ir trumpesnius mokslo metus. Norą trumpinti mokslo metus dažniau išsakė vaikinai nei merginos.
Mokslo metai Lietuvoje buvo pailginti 2018-aisiais, tada jie ir nusidriekė iki kone birželio pabaigos, priklausomai nuo klasės.
LRT.lt primena, kad Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) šiemet kovą kreipėsi į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją (ŠMSM) ir Vyriausybę dėl mokslo metų trumpinimo. Profesinė sąjunga siūlė mokslo metus trumpinti bent iki birželio 10 dienos. Pastaraisiais metais jie trunka beveik iki birželio pabaigos.
Mokytojai pabrėžė, kad birželį jie susitelkia į egzaminus, o kitų klasių vaikai tik prižiūrimi, o ne ugdomi. Be to, anot profesinės sąjungos, tuomet mokytojams išauga darbo krūvis.
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė tokį siūlymą įvertino palankiai. Vėliau ji sakė, kad mokslo metus pradiniame ugdyme siūloma trumpinti nuo 175 iki 170 dienų, o 5–10 klasėse – nuo 185 iki 180 dienų. Taigi, penkiomis dienomis.
Žukauskaitė-Zabukė: nereikia žengti žingsnio atgal
Apžvelgdama „Baltijos tyrimų“ apklausos rezultatus, Šeimų asociacijos atstovė Urtė Žukauskaitė-Zabukė sakė mananti, kad šiuo klausimu turėtų diskutuoti ne visa visuomenė, o švietimo bendruomenė, nes jie mato šią situaciją ir susiduria su jos pasekmėmis.
Šeimų asociacija palaiko esamą tvarką, t. y. laikosi nuostatos, kad trumpinti mokslo metų nereikia, o būtina išspręsti esamas problemas, t. y. sustyguoti deramą ugdymą birželį, išspręsti didelių mokytojų krūvio problemą.
„Kiek kalbuosi su mokytojais, girdžiu, kad mokslo metų trumpinimas būtų žalingas, ypač tiems mokiniams, kurie mokosi pagal intensyvias programas“, – teigė U. Žukauskaitė-Zabukė.
2018-aisiais mokslo metai buvo pailginti, jie nusidriekė beveik iki birželio pabaigos. Tuomet išsakytas siekis, kad papildomos savaitės padės pagerinti mokinių akademinius pasiekimus. Be to, taip rekomendavo tarptautiniai ekspertai.
Iš esmės tai gal nelabai ką pakeistų, tai būtų visuomenės nuraminimas, kuris suveiktų palankiai, pozityviai. Bet esminio poveikio mokymosi rezultatams tikrai nebus.
L. Kaminskienė
Tiesa, kaip sakė U. Žukauskaitė-Zabukė, nors yra mokyklų, kurios prasmingai išnaudoja šį laiką, tenka pripažinti, kad, deja, birželį ne visur užtikrinamas ugdymo procesas.
„Užtikrinamas tik užimtumas. Tikrai vis dar yra įstaigų, kurios interpretuoja tą laiką kaip socialinio užimtumo laiką, o ne ugdymą. Tai yra problema. Taip neturėtų būti. Vaikai ir vasarą turėtų būti ugdomi“, – kalbėjo tėvų atstovė.
Ji atkreipė dėmesį, kad pastaruoju metu pailgintos atostogos kitu mokslo metų laiku, o tai, anot tėvų atstovės, leidžia vaikams turėti geresnį mokymosi ir poilsio balansą.
Pasak jos, privalu vadybiškai suderinti birželį mokykloje vykstančius egzaminus ir pamokas kitoms klasėms.
„Šią problemą reikia išspręsti. Bet nėra taip, kad būtų vien problemos. Matome pagerėjusius mokinių egzaminų rezultatus, tyrimai rodo, kad tai, kiek mokomasi, lemia mokymosi rezultatus.
Man atrodo, kad nebereikia žingsnio atgal ten, kur žengėme į priekį. Reikia spręsti iškylančias problemas. Manau, kad jos yra išsprendžiamos“, – sakė U. Žukauskaitė-Zabukė.
Ji pabrėžė, kad vaikams po kelių mėnesių pertraukos sunkiau grįžti į mokymosi ritmą, tad rugsėjį prarandama laiko, kol mokiniai adaptuojasi klasėje. Ir tai aktualu ne tik pradinukams, bet ir vyresnėliams, sakė Šeimų asociacijos atstovė.
„Reikia ne tik žinias atgaivinti, bet ir į rutiną grįžti“, – sakė ji.
Mikolajūnas: birželį „mokykloje nelabai kas vyksta“
Kitos tėvus buriančios asociacijos Tėvų forumo tarybos pirmininkas Kęstutis Mikolajūnas sako, kad tokių apklausos rezultatų ir buvo galima tikėtis. Pasak jo, tėvai supranta, kad birželį „mokykloje nelabai kas vyksta“.
„Tiek mokytojai, tiek moksleiviai birželį būna pavargę. Kai ilgino mokslo metus, siūlėme į tas papildomas savaites įtraukti veiklų, kitokių nei klasėje, bet mokykla yra sustyguota dirbti mokyklos pastate ir klasėse, ten savas ritmas. O kai reikia išvykti iš mokyklos, juolab kad klasės yra didelės, kyla sunkumų, reikia antro pedagogo, reikia rasti pinigų transportui, kyla daug organizacinių problemų, kurios gyvenimo nepadaro lengvo, kai reikia išeiti į kitas erdves. Tad tos papildomos savaitės kartais numuilinamos“, – apibendrino K. Mikolajūnas.
Pasak jo, daliai tėvų, ypač tiems, kurių pajamos mažesnės, vaikų laisvas laikas neretai tampa galvos skausmu. Ir šis aspektas, anot Tėvų forumo vadovo, atsispindi apklausos rezultatuose.
„Galvos skausmas – ką daryti? Vaikus palikti su planšete ar kitu ekranu? Tai nėra geriausias variantas. O ir palikti vaikus iki dvylikos metų būtų vaiko teisių pažeidimas. Kad vaiką išleistum į stovyklą, kainuoja. Bent 300 eurų dienos stovykla savaitei, o gali kainuoti ir 500–600 eurų. Net ir pasiturintys tėvai gali per vasarą išleisti vaiką tik į vieną ar dvi stovyklas, tai vos pora savaičių iš dviejų trijų mėnesių“, – kalbėjo K. Mikolajūnas.
Man atrodo, kad nebereikia žingsnio atgal ten, kur žengėme į priekį. Reikia spręsti iškylančias problemas. Manau, kad jos yra išsprendžiamos.
U. Žukauskaitė-Zabukė
Jis atkreipė dėmesį ir į tai, kad itin kukliai gyvenančioms šeimoms aktualu ir nemokamas maitinimas mokykloje.
„Suprantu, kad ilginant mokslo metus norėta daugiau ugdymo, bet de facto mokykla pripratusi dirbti savo ritmu, mokytojai taip pat savo ritmu ir tas tempas išsisemia birželio mėnesį, visi išsisemia, mokiniai, mokytojai būna pavargę“, – mano K. Mikolajūnas.
Kad mokslo metų trumpinimo idėją palaiko aukštesnių klasių mokiniai, Tėvų forumo vadovo nestebina. Jis priminė, kad dalis mokinių, ypač iš mažesnių vietovių ar kurortų, vasarą uždarbiauja.
„Jiems vasara – proga užsidirbti, tad suprantamas jų noras bėgti iš mokyklos, juolab kad jie jau būna ir pavargę. Mokymasis nėra poilsinė veikla, tai reikalauja ir tempo, ir įgūdžių. Vyresnieji turi septynias aštuonias pamokas per dieną, vadinasi, septynis aštuonis kartus per dieną turi keisti savo dėmesį, dar krūva namų darbų, projektai“, – kalbėjo K. Mikolajūnas.
Kaminskienė: lemia ir ekonominė-socialinė padėtis
Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos (VDU ŠA) kanclerė Lina Kaminskienė sako, kad tiek Lietuvoje atliktos apklausos, tiek užsienyje vykdomų tyrimų rezultatai labai panašūs.
„Matome, kad nuomonė dėl mokslo metų trukmės varijuoja skirtingose visuomenės grupėse. Ir čia galime pamatyti socialinį-ekonominį faktorių. Jis daro įtaką situacijos vertinimui.
Iš tyrimų matome, kad vaikų mokymosi kreivė vasarą linkusi išlikti panaši arba netgi žemėti. Ilgalaikiai tyrimai nerodo, kad mokymasis vasarą būtų labai efektyvus ar efektyvesnis, kad galėtų suveikti kaip kompensacinis mechanizmas, galbūt užlopant žinių spragas.
Kita vertus, matome ir tai, kad šeimoms, kurių ekonominė situacija sudėtingesnė, mokykla yra tam tikra garantija, kad vaikas bus saugioje aplinkoje, ten vyks ugdymas, nereikės galvoti, kuo tą vaiką užimti. Tai irgi dažna tendencija. Žmonės tiesiog mato tą laikotarpį kaip vaikų užimtumo priemonę“, – sakė L. Kaminskienė.
Ji pati būtų linkusi, kad savaitės, kuriomis buvo pailginti mokslo metai, būtų skiriamos labiau personalizuotam lavinimui, „kai nebėra poreikio skubėti, griebti naujas temas, analizuoti“.
Tad tos papildomos savaitės kartais numuilinamos.
K. Mikolajūnas
„Galima tą laiką panaudoti grįžti prie temų, įtvirtinti, išsiaiškinti. Tiems, kuriems gerai sekėsi, derėtų prigalvoti projektinių veiklų, tai leistų ugdytis kūrybiškumą. Tuomet, sakyčiau, laikas būtų prasmingiau panaudojamas“, – svarstė L. Kaminskienė.
Kad mokiniai pasisako už trumpesnius mokslo metus, anot L. Kaminskienės, natūralu, remdamasi kitomis apklausomis, ji pabrėžė, kad rudenį mokinių teigiamų emocijų kreivė kyla, o kovo pabaigoje pradeda kristi.
„Kitaip sakant, mokymosi efektyvumas pradeda mažėti. Tai gana natūralu – veikia nuovargis, tad mokiniai nori trumpesnių mokslo metų. Tai biologinis poreikis pailsėti“, – sakė L. Kaminskienė.
VDU ŠA kanclerė pabrėžė ir dar vieną, jos akimis, itin svarbų aspektą.
„Grįžčiau prie ekonominių netolygumų. Matome, kad vaikai iš palankesnės socialinės-ekonominės aplinkos mokosi tolygiau. Nėra kritimų, pakilimų. O vaikų iš mažiau ekonomiškai palankios aplinkos atveju matyti netolygumų. Ypač tai matyti antrąjį mokslo metų pusmetį, artėjant vasarai. Tėvai galbūt turi mažiau galimybių, kad vaikas pailsėtų. Taip pat kyla ir pagalbos klausimas – gal nebuvo teikiama sisteminga mokymosi pagalba.
Svarstydami dėl mokslo metų trukmės, turime galvoti, kaip dirbame su šiais vaikais, čia matyčiau didžiausią problemą“, – pabrėžė L. Kaminskienė.
Kaip derėtų elgtis? Ar tinkamas sprendimas patrumpinti mokslo metus?
„Kiek žinau, planuojama mokslo metus trumpinti penkias dienas. Iš esmės tai gal nelabai ką pakeistų, tai būtų visuomenės nuraminimas, kuris suveiktų palankiai, pozityviai, bet esminio poveikio mokymosi rezultatams tikrai nebus“, – mano VDU ŠA kanclerė.
