Nuolatinis nerimas, ar tavo vaikelis išgyvens, finansiniai iššūkiai ir toli esantys medikai – taip neretai atrodo neišnešiotų kūdikių tėvų kasdienybė. Seime surengtoje spaudos konferencijoje neišnešiotukų tėvai, gydytojai ir politikai aptarė pagrindinius iššūkius, auginant anksčiau gimusius vaikus.
Asociacijos „Neišnešiotukas“ vadovė Asta Radzevičienė išskiria tris pagrindinius iššūkius, su kuriais susiduria neišnešiotų kūdikių tėvai.
„Pirmasis – emocinis. Nuolatinis nerimas, nežinia, ar tavo vaikelis išgyvens. <...> Antras dalykas – finansiniai iššūkiai, kai šeima iš miestelio pervežama į didžiuosius miestus ir turi nuolat važinėti. Patiriama išlaidų kelionėms, apgyvendinimui, maistui, papildomoms priemonėms vaikeliui, jeigu jis turi tam tikrų iššūkių. Vėliau reabilitacija, specialistų konsultacijos. Kartais tėvams tenka atidėti išėjimą į darbą arba nuspręsti, kuris iš tėvų grįžta, nes nėra galimybės išeiti į darbą abiem.
Trečias [iššūkis – LRT.lt pastaba] – laikas su šeima. Tai, kas yra nematoma, ką mes bandome ištransliuoti, kai šeima praleidžia tris ar keturis mėnesius ligoninėje. Buvimas su šeima grįžus namo yra ypač svarbus. Todėl mes siekiame, kad motinystės išmokos ir vadinamosios atostogos atitinkamai būtų pailgintos tam, kad šeima galėtų būti kartu ir skirti laiką tiek naujagimiui, kuris gimė neišnešiotas, tiek buvimui kartu su vyresniais vaikais“, – sako A. Radzevičienė.
Ji sako, kad šeima, atsidūrusi krizinėje situacijoje, turi jaustis saugi ir žinoti, kad ji neliks viena.
Dviejų neišnešiotukių mama Veronika sako ligoninėje su vaikais praleidusi apie 150 dienų – beveik penkis mėnesius. Jos dukros gimė vos 24-ąją nėštumo savaitę. Moteris atvirai dalijasi, kad pačioje pradžioje net nesusimąstė, koks kelias jos laukia jau grįžus iš ligoninės namo.
„Namuose laukia labai didelis iššūkis tėvams, ypač regionuose, toliau nuo didmiesčių. Viskas, ko reikia tavo vaikui, yra toli nuo tavo namų.
Mano atveju buvo taip, kad su dukra parvažiavome su deguonies terapija. Tai reiškia, kad ji nelaikė deguonies pasisotinimo kraujyje ir jai reikėjo nuolat paduoti deguonį. Valstybė kol kas finansuoja tik stacionarų deguonies aparatą, o tau reikia judėti. Reikia važiuoti pas specialistus, šeimos gydytojus, kineziterapeutus, o tu pajudėti negali, nes jis yra stacionarus“, – apie savo patirtį pasakoja neišnešiotukių mama.
Dviejų neišnešiotukių mama sako, kad abiejų vaikų būklės grįžus iš ligoninės buvo sunkios. Ji su vyru suprato, kad pirmaisiais vaikų gyvenimo metais turi investuoti į jų sveikatą tiek, kiek įmanoma, kad vaikų būklė gerėtų.
„Vien vaiko konsultacijos, tiek privačiose, tiek biudžetinėse įstaigose, įskaitant keliones, per mėnesį kainuodavo apie 2 tūkstančius eurų. O kur dar visos kitos išlaidos: mokesčiai, paskolos“, – prisimena Veronika.
Ji sako, jog norėtųsi, kad reikalingos paslaugos – reabilitacijos, konsultacijos – būtų arti namų.
Moteris teigia: „Mes neprašome, kad valstybė išaugintų mums vaikus. Mes prašome, kad leistų mums oriai juos auginti.“
Kauno klinikų Neonatologijos klinikos vadovė prof. dr. Rasa Tamelienė sako, kad neišnešiotų kūdikių priežiūra ligoninėse reikalauja išskirtinių technologijų.
„Gimsta naujagimis labai nebrandus. Nebrandžios yra visos jo organizmo sistemos. Jis negali pats valgyti, kvėpuoti, reguliuoti temperatūros. Tam mes turime turėti begalę aparatūros. Ir jeigu suaugusiam žmogui tu sulašinsi dviem mililitrais daugiau skysčio, jis nepajus. Bet jei tam mažam 500 gramų naujagimiui sulašinsi per daug skysčio, tai gali būti katastrofa.
Mūsų visa aparatūra turi veikti kaip laikrodis, būti tiksli ir būti atnaujinama. Šiuo metu mes turime aparatūrą, kuri buvo pirkta prieš daugiau kaip dešimt metų. <...> Vienas inkubatorius gali kainuoti 30 tūkst., o gali kainuoti ir 100 tūkst. Inkubatorių mums reikia kiekvienam kūdikiui. <…> Tai yra milijoninės investicijos. Dalį aparatūros mes naujiname patys padedant ligoninėms“, – teigia medikė.
Ji sako, kad norėtųsi didesnės valstybės paramos.
Vilniaus universiteto skelbiamais duomenimis, Lietuvoje kasmet gimsta apie 1 000–1 200 neišnešiotų naujagimių. Tai didžiausia naujagimių pacientų grupė.
