Per pastaruosius keletą metų smarkiai išaugo vaikų traumų, patiriamų važiuojant keturračiais, skaičius, sako gydytojas ortopedas-traumatologas. Specialistas įspėja – sužalojimai, kurių vaikai patiria važiuodami šiomis transporto priemonėmis, gali būti itin sunkūs, tad šalmai ir apsaugos yra būtini.
Santaros klinikų vaikų gydytojas ortopedas-traumatologas Rimantas Zagorskis pristato dažniausias vaikų traumas, patiriamas važiuojant keturračiais. Jis sako, kad važiuojant šia transporto priemone apsaugos privalomos.
„Naudojant tokias transporto priemones būtini šalmai, apsaugos ir suaugusiojo priežiūra“, – sako gydytojas.
Jo teigimu, ši vasaros pramoga išpopuliarėjo prieš kelerius metus.
„Prieš 3–4 metus beveik nežinojome, kas yra keturračiai, o pastaruoju metu matome pacientų pagausėjimą savo skyriuose. Negalime pasakyti, kad jų yra kiekvieną kartą labai daug, tačiau būna mėnesių, kai turime 3–4 tokius pacientus, būna, kad per savaitę vienas. Labai įvairiai, bet jų padaugėjimas yra akivaizdus paskutinius 2–3 metus“, – sako Santarų medikas.
Pasak gydytojo, dažniausiai traumų važiuodami keturračiais patiria 9–16 metų amžiaus vaikai.
„Maži vaikai, iki 12 metų, dažniausiai važinėja su žaisliniais keturračiais, kurių galia nedidelė, bet valdymas yra sunkesnis. Tokie vaikai dar negali įvertinti saugaus greičio ar galimų pasekmių. Dažniausiai tai būna apsivertimai. Kita kategorija – keleiviai. Pavyzdžiui, tėvas važiuoja ir veža gale pasisodinęs vaiką. Čia irgi dažniausios traumos yra apvirtimai, keturratis užspaudžia vaiką“, – teigia specialistas.
Į skyrių, kuriame dirba šis gydytojas, patenka patys sunkiausi pacientai, kuriuos prireikia guldyti į ligoninę. O traumos įvairios – nuo kojų iki veido sužalojimų.
„Dažniausios traumos – ilgųjų kaulų lūžiai. Šlaunikaulių, blauzdikaulių lūžiai, veido traumos, apatinių ir viršutinių žandikaulių, skruostikaulių lūžiai, galvos traumos ir gilūs nubrozdinimai, kurie labai sunkiai gyja“, – pasakoja ortopedas-traumatologas.
Jis sako, kad tikslias traumos priežastis išskirti sunku, nes stresinėje situacijoje šeimos nariai patirtą incidentą apibūdina skirtingai. Vis dėlto gydytojas pasidžiaugia, jog šalmai dažniausiai dėvimi.
„Dažniausiai jie (vaikai – LRT.lt) būna su šalmais. Tačiau pasitaiko atvejų, kai būna ir be šalmų, tada traumos būna sunkesnės. Tada gali prireikti ir neurochirurgų pagalbos“, – sako R. Zagorskis.
Tiesa, jis primena, kad priemonių, kurios apsaugotų šimtu procentų, nėra.
„Greitis važiuojant su keturračiais nėra didelis, o pagrindinis pavojus – užvirtimas. Bet tokių apsaugos priemonių, kurios saugotų užvirtus 100–200 kilogramų sveriančiam keturračiui, mes neturime“, – tvirtina gydytojas.
Ortopedo teigimu, pacientų gydytojai sulaukia iš visos Lietuvos. Visgi dažniau pacientai atvyksta iš kaimo vietovių, mat ten žmonės dažniau naudojasi šiomis transporto priemonėmis.
Pasekmės ateičiai
Kalbėdamas apie traumų gijimą, gydytojas atviras – kelias į sveikimą ilgas.
„Vaikai yra apdovanoti, nes jie gyja gerai ir yra šiek tiek apsaugoti. Kadangi turime gerų specialistų, sugebame sutvarkyti traumas ir jos gyja sklandžiai.
Aišku, gijimas užtrunka nemažai laiko, pavyzdžiui, šlaunikaulio lūžio gijimas, nors trunka trumpiau nei suaugusiųjų, užtrunka. Po šio gydymo būna reabilitacija. Vaiko grįžimas į normalų gyvenimą gali užtrukti ir iki pusės metų. Čia jau esant gerai situacijai“, – sako R. Zagorskis.
Ortopedas-traumatologas teigia: „Šlaunikaulio lūžio gydymas – vienas sunkiausių darbų. Tam reikia dviejų specialistų, o mes budime po vieną, tad tenka kitą žmogų kviestis iš namų.“
Gydytojo teigimu, liekamųjų reiškinių nebūna labai daug, bet pasitaiko liekamųjų deformacijų, galūnių ilgių skirtumų, įvairių šlubavimų.
