Sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė sako užsitikrinusi palaikymą Seime dėl pagalbinio apvaisinimo pataisų. Kalbėdama apie priemokas už medicinines paslaugas, ji sako – bus parengtas sąrašas paslaugų, už kurias sveikatos priežiūros įstaigos galėtų imti priemokas iš pacientų.
„Sveikatos temos ir sveikatos apsaugos srities įstatymai visi yra nelengvi įstatymai. Tai palaikymą tikrai turime“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė ministrė.
Kita vertus, ji teigia suprantanti, kad Seime yra „ir oponentų, ir kitaip manančių, gal labiau tokį konservatyvesnį, ortodoksinį požiūrį turinčiųjų į technologijas“.
„Esame pasiruošę diskusijai, kad ir kokia ji dabar būtų, ir jeigu reikės daugiau pastangų negu planavome, tikrai jas įdėsime, kad Pagalbinio apvaisinimo įstatymas būtų priimtas“, – teigė M. Jakubauskienė.
Sveikatos apsaugos ministerija Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pakeitimus turėtų pateikti dar kovą. Jais siekiama nustatyti, kad pagalbinis apvaisinimas būtų laikomas pagal nustatytą diagnozę skiriama medicinine paslauga, o tokie faktoriai kaip šeiminė padėtis neturėtų daryti įtakos jos suteikimui.
Tai reiškia, kad paslauga bus prieinama ne tik sutuoktiniams, bet ir partnerystę įteisinusiems asmenims bei vienišoms moterims.
Vis tik dalis parlamentarų kritikuoja įstatyme siūlomą nuostatą, kad tokia paslauga būtų teikiama ne tik minėtoms grupėms, bet ir „vyrui ir moteriai, kurie bendrai gyvena ne mažiau kaip vienus metus, turėdami tikslą sukurti šeiminius santykius“. Pasak jų, nėra aišku, kaip tą poroms reikės įrodyti.
„Tai yra Teisingumo ministerijos pateiktas pasiūlymas. Mes labai atvirai pažiūrėjome į šią nuostatą ir pateiktą nuostatą įtraukėme kaip kritinį komentarą ir kritinę pastabą. Turbūt tokio punkto įgyvendinimas praktiškai reikalautų platesnės diskusijos: kaip nepažeidžiant žmogaus orumo ir žmogaus teisių mes galėtumėme tokį kriterijų socialinį išpildyti“, – svarstė ministrė.
Kaip rašė BNS, Pagalbinio apvaisinimo pataisos siūlomos Konstituciniam Teismui (KT) pernai paskelbus, kad draudimas pasinaudoti pagalbiniu apvaisinimu vienišoms moterims ir nesusituokusioms poroms prieštarauja Konstitucijai.
Šiuo metu įstatyme numatyta, kad pagalbinio apvaisinimo paslaugos teikiamos santuoką arba registruotos partnerystės sutartį sudariusiems asmenims.
Jeigu įstatymas nebus pakeistas, jis KT sprendimu nustos galioti 2026 metų balandžio 10 dieną.
Praėjusios kadencijos Seime mėginta taisyti įstatymą, leidžiant pagalbinio apvaisinimo procedūromis pasinaudoti nesusituokusioms poroms ir vienišoms moterims, tačiau jos atmestos.
Projekto kritikai tvirtino, kad leidus pagalbiniu apvaisinimu pasinaudoti vienišoms moterims būtų sprendžiamos nebe sveikatos problemos, o tenkinami asmeniniai norai.
Sąrašas paslaugų, už kurias pacientai turėtų susimokėti
Sveikatos apsaugos ministerija, Jakubauskienės teigimu, sudarė sąrašą paslaugų, už kurias sveikatos priežiūros įstaigos galėtų imti priemokas iš pacientų, jis netrukus turėtų pasiekti Vyriausybę.
Minėtą sąrašą SAM įsipareigojo parengti iki gegužės, kuomet įsigalios įstatyme numatytas draudimas taikyti tokias priemokas, išskyrus už brangesnes priemones ir vadinamąjį komfortą.
„Mes ir turime įsipareigojimą įstatyme, kad iki gegužės pirmos dienos mes parengtumėme tuos sąrašus. Tai sąrašai jau yra parengti, jie pakeliui į Vyriausybę. Ir tikrai gydymo įstaigos gaus iš anksto tuos sąrašus. Tai yra medicinos priemonės ir komforto paslaugos“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė ministrė.
Kaip rašė BNS, priemokas uždraudžiantį įstatymą Seimas priėmė pernai lapkritį. Pagal pakeitimus, gydymo įstaigos nuo gegužės nebegalės už valstybės laiduojamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas iš paciento reikalauti papildomo mokesčio.
Taip pat numatyta, kad pacientas tam tikrais atvejais galės paprašyti brangesnių priemonių, negu apmokama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo. Tokiu atveju jis turės sumokėti skirtumą, kuris susidarys tarp Ligonių kasos ir sveikatos priežiūros įstaigos nustatytų įkainių.
Pacientas pageidavimą gauti brangesnę priemonę privalės pareikšti raštu. Be to, pacientui palikta teisė jo pageidavimu susimokėti už nemedicininio aptarnavimo, vadinamojo komforto, paslaugas.
Kaip BNS nurodė ministerija, komforto paslaugų sąrašą tvirtina ministras, o brangesnių priemonių sąrašą – Vyriausybė.
Priemokų už sveikatos apsaugos paslaugas naikinimą kritikavo dalis medikų ir pacientų. Jie nuogąstavo, kad tai apsunkins galimybę gauti paslaugas, paskatins kyšių davimą, kenks privačiai medicinai.
Svarstant pataisas Lietuvos verslo konfederacija ir Sveikatos apsaugos ministerija pasirašė susitarimą dėl sveikatos sistemos stiprinimo, sutarta dėl galimybės primokėti už medicinos priemones ir nemedicininį aptarnavimą bei numatyta 2027 metais išlaikyti privačių įstaigų finansavimą valstybės lėšomis pagal 2025 metų jo faktines apimtis.
Skubos tvarka svarstoma paslaugų apmokėjimo pertvarka: ministrė sako to neprašiusi
Seimui nusprendus skubos tvarka svarstyti sveikatos paslaugų apmokėjimo pertvarką, sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė sako to neprašiusi.
„Skuba atsirado Seime. Turbūt nepakomentuosiu kodėl, bet mūsų (ministerijos – BNS) požiūriu čia jokios skubos nėra“, – Žinių radijui sakė ji.
„Jokios skubos neturim. Planavom, kad įstatymas bus priimtas praeitoje Seimo sesijoje. Visgi prireikė daugiau diskusijų ir viskas yra Seimo narių rankose. Prašome palaikymo šitam įstatymui, todėl kad tai yra kritiškai svarbu ir dėl tų pačių grėsmių, ir dėl tos pačios regionų sveikatos politikos, kad rajonų ligoninės išliktų gyvybingos ir pajėgtų teikti paslaugas didesne apimtimi“, – pridūrė ji.
Antradienį parlamente 68 valdantieji balsavo, kad projektas būtų svarstomas skubos tvarka, o tai reiškia, kad jo priėmimas gali būti ketvirtadienį.
Opozicija tokį įstatymą, jeigu jis bus priimtas, žada skųsti Konstituciniam Teismui.
Pagal jį, sutartys dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo būtų sudaromos su valstybės ir savivaldybių viešosiomis bei biudžetinėmis įstaigomis, su kuriomis Valstybinė ligonių kasa jau turi galiojančią sutartį dėl šių paslaugų teikimo, ir su privačiomis įstaigomis, kurių sudarytos su Valstybine ligonių kasa sutartys galios 2026 metų gruodžio 31 dieną.
Nurodyta, kad sudarant sutartis su privačiomis įstaigomis bus įsipareigojama apmokėti 94 proc. šiai įstaigai sumokėtos sumos už paslaugas 2025 metais. Tokio pat apmokėjimo galės tikėtis ir privati įstaiga, iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas pradėjusi teikti 2026 metais.
Siūlomas pataisas kritiškai įvertino Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).
Tarnybos teigimu, Seimo narių siūlymas, kuriam antradienį pritarė parlamentarai, nepagrįstai sudaro išskirtines privilegijuotas sąlygas privačioms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, kurios turės iki 2026 metų gruodžio 31 dienos galiojančias sutartis su Valstybine ligonių kasa.
Anot STT, projektas numato neribotą sutarčių galiojimo atnaujinimą, tai yra kiekvieną kartą pasibaigus šių privačių įstaigų su Valstybine ligonių kasa sudarytų sutarčių galiojimui jų galiojimas be konkurencijos toliau bus atnaujinamas, nepaisant to, kad tokias paslaugas galės teikti viešosios įstaigos ar kad jas galėtų pasiūlyti ir kitos įstaigos.
Ministrė teigė, kad bus atsižvelgta į STT pateiktas pastabas įstatymo projektui.
„Mes glaudžiai bendradarbiaujame su STT. Pristatėme įstatymo projektą ir išgirdom komentarus, reaguojame į tai. Yra numatyti nauji pasiūlymai, kurie atlieptų tą poreikį“, – sakė ministrė.
BNS rašė, kad pernai lapkritį Seimui teikdama ministerijos parengtas Sveikatos draudimo įstatymo pataisas sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė sakė, kad jos reikšmingai prisidės prie viešojo sveikatos sektoriaus stiprinimo, mažins pacientų eiles ir pacientų atskirtį.
Ji taip pat pažymėjo, kad projektas yra paremtas gilia analitika, o jo sėkmė bus vertinama pagal sutrumpėjusias eiles pas gydytojus.
Anot jos, pokyčiai daromi ir siekiant išlaikyti viešąsias gydymo įstaigas, o siūlomi teisės aktų pakeitimai padės viešosioms įstaigoms „išeiti iš monopolijų ir pradėti savarankiškai teikti paslaugas“.
Minėtam projektui jau yra pritarusi Vyriausybė.
Jakubauskienė paaiškino, kodėl nevyko į Kapčiamiestį: pradėjo kilti politinė įtampa
M. Jakubauskienė sako į Kapčiamiestį nevyko dėl kilusių politinių įtampų, susijusių su planuojamu steigti kariniu poligonu. Visgi ministrė neatmetė, jog situacijai nurimus, ji nuvyks pasikalbėti su gyventojais.
„Tas mano nevykimas buvo sąmoningas dėl to, kad pradėjo kilti politinė įtampa. Nenorėdami kaitinti daugiau temperatūros, tikrai apsitarę komandoje nusprendėme, kad ministrui geriau nevykti. Kada truputį nurims emocijos ir tos politinės bangos, piktnaudžiavimas ta situacija, tikrai nuvyksiu ir ramiai susitiksime su gyventojais ir aptarsime, pasišnekėsime“, – „Žinių radijui“ teigė M. Jakubauskienė.
Pasak jos, nuo SAM į Kapčiamiestį vyko M. Jakubauskienės patarėjas Skirmantas Krunkaitis bei patarėja psichikos sveikatos klausimais profesorė Neringa Grigutytė.
Tuo metu siekiant atliepti kilusį psichologinės konsultacijos poreikį, į miestelį vyko mobili krizinių situacijų komanda, nurodė M. Jakubauskienė.
„Gyvai konsultavo, kiek man referavo komanda, vieną žmogų. Nuotoliu buvo konsultuojami keletas gyventojų“, – pažymėjo SAM vadovė.
Ji taip pat pabrėžė, kad šios mobilios grupės nėra išardytos ir vis dar budi – esant poreikiui, būtų pasiruošusios atvykti į Kapčiamiestį.
Kaip skelbta, sausį dėl planuojamo steigti karinio poligono sunerimusi Kapčiamiesčio bendruomenė kreipėsi į valstybės institucijas, prašydama psichologų paslaugų ir emocinės pagalbos. Parengtas kreipimasis adresuotas Sveikatos apsaugos ir Krašto apsaugos ministerijoms, Seimui bei Lazdijų rajono savivaldybei.
Kapčiamiesčio poligono ir karinio mokymo teritorijos įstatymo projektą Krašto apsaugos ministerija planuoja pateikti Seimo pavasario sesijoje.
