„Kartais jau trisdešimtmetės gali jausti pirmuosius hormonų pokyčius ir simptomus“, – sako gydytoja akušerė-ginekologė. Menopauzės apraiškų rasime nuo nuotaikos kaitos iki kaulų, širdies bei medžiagų apykaitos pakitimų. Kartais hormonų svyravimai prasideda gerokai anksčiau, nei galime įsivaizduoti, sukeldami net iki 100 labai skirtingų ir įvairių gyvenimo kokybę keičiančių simptomų.
40 proc. savo gyvenimo moterys praleidžia menopauzėje
Akušerė ginekologė, gyvensenos medicinos gydytoja, Lietuvos menopauzės asociacijos prezidentė Dovilė Kalvinskaitė teigia, kad ilgą laiką menopauzė buvo nuvertinama, nors moterys šiame gyvenimo etape praleidžia net 40 proc. savo gyvenimo, o patiriami simptomai reikšmingai veikia jų gyvenimo kokybę.
„Menopauzė – ta diena, kai mėnesinių nebūna lygiai metus. Vidutinis amžius, kai baigiasi mėnesinės, yra 51 metai. Normaliu menopauzės amžiumi laikomas 45–55 metų amžius. 1 iš 10 moterų turi ankstyvą arba priešlaikinę menopauzę, kuri gali prasidėti iki 45 metų arba priešlaikinį išsekimą, prasidedantį iki 40-ies metų“, – sako D. Kalvinskaitė.
Anot jos, pirmieji simptomai gali pasireikšti jau ir 30-ies arba 10 metų iki menopauzės.
„Perimenopauzė – tai pereinamasis laikotarpis, kai jau prasideda hormonų pokyčiai ir simptomai ir dažnai jie yra net ryškesni nei postmenopauzės. Netgi 30-ies metų jau gali prasidėti perimenopauzė su savo visais išreikštais simptomais, o visas likęs gyvenimas yra postmenopauzė“, – pažymi ginekologė.
Jos teigimu, moters sveikata nesibaigia tik su mėnesinių pabaiga ir išnykusiu vaisingumu – šiame gyvenimo etape prasideda moters sveikatai svarbių hormonų – progesterono, estrogeno ir testosterono – mažėjimas.
„Estrogenų ir progesterono receptoriai yra absoliučiai visame kūne. Kauluose, raumenyse, žarnyne ir smegenyse. Smegenų [receptoriai] yra pagrindinis variklis moterims. Oda, akys, plaukai – receptorių yra absoliučiai visur. Ir tas hormonų trūkumas labai stipriai paveikia moterų sveikatą“, – aiškina gydytoja.
Pirmas signalas – miego sutrikimai
Pasak ginekologės, moterys gimsta turėdamos apie 1–2 milijonus kiaušinėlių, tačiau su amžiumi jų skaičius palaipsniui mažėja. Pavyzdžiui, lytinės brandos metu, prasidėjus menstruacijoms, kiaušinėlių lieka apie 400–800 tūkst. Sulaukus 30 metų jų sumažėja iki 10 proc., o 40 metų – vos 3 proc.
„Kai kiaušinėlių kritiškai sumažėja, prasideda nepilnavertis hormonų išsiskyrimas. Perimenopauzės metu vieną mėnesį gali būti ovuliacija, kitą ne, ir hormonų svyravimas tampa labai chaotiškas“, – pažymi specialistė.
Nors menopauzės simptomus galima sumaišyti su kitų ligų simptomais, gydytoja pabrėžia, kad pirmiausiai reikėtų atkreipti dėmesį į aštresnius priešmenstruacinio sindromo (PMS) pojūčius, pavyzdžiui, ryškesnį nei įprastai nuotaikų svyravimą bei miego sutrikimus, ypač likus dvejoms savaitėms iki menstruacijų.
„Pirmasis pradeda mažėti progesteronas, kuris neišsiskiria dėl neįvykusios ovuliacijos. Jo funkcija yra paruošti gleivinę kiaušinėlio įsitvirtinimui, bet kartu jis yra raminantis, miegą gerinantis hormonas, ir jo sutrikimai sukelia stipresnius PMS simptomus. Mėnesinės dar gali būti normalios ir reguliarios, bet taip pat galima pastebėti tam tikrus jų pokyčius – pasikeitusią trukmę, patepliojimą ir t.t.“, – teigia D. Kalvinskaitė.
Todėl, anot specialistės, pirmasis signalas, signalizuojantis apie artėjančią menopauzę, turėtų būti ne naktiniai prakaitavimai ar karščio bangos, o nespecifiniai miego sutrikimai.
„Jei prieš mėnesines moterys jaučia, kad joms blogiau, o prasidėjus mėnesinėms viskas išsisprendžia, tai yra vienas iš ženklų, kad tai susiję su perimenopauze“, – akcentuoja ginekologė.
Tenka kreiptis ne į vieną specialistą
D. Kalvinskaitė atskleidžia, kad karščio bangos ir naktinis prakaitavimas – visiems žinomi, bet ne dažniausiai pasitaikantys simptomai. Pasak jos, apie artėjančią menopauzę gali pranešti ir nerimas, depresija, nuotaikų svyravimas, „smegenų rūkas“, atminties sutrikimai, sąnarių ir kaulų skausmai, sąnarių sustingimas ryte, širdies permušimas, galvos svaigimas ir ūžimas, kūno kvapo pasikeitimas.
„Kai kurios moterys sako, kad kūno kvapas – kaip svogūno, ir joms labai sunku juo atsikratyti. Tai moterims kelia labai didelį stresą. Dabar yra netgi kūno priežiūros priemonių linijos, skirtos būtent menopauzei, kad tą svogūno kvapą panaikintų“, – pasakoja specialistė.
Pakankamai dažni ir lytiniai simptomai – libido sumažėjimas, makšties sausumas, jautrumas lytinių santykių metu, šlapimo pūslės uždegimai, dažnesnis šlapinimas.
Ginekologė pažymi, kad nespecifinių simptomų gali būti labai daug, todėl neretai moteriai tenka kreiptis į daugelį specialistų, kol paaiškėja, jog tai menopauzės požymiai.
„Dėl širdies permušimo moteris nueina pas kardiologą, tada pas neurologą, ortopedą ir kitus specialistus. Kaip ir sakiau, visi audiniai – tiek sąnarių kapsulė, tiek kremzlės, turi estrogenų receptorių. Kiekvienas genetiškai turime skirtingą receptorių tankį, todėl hormonų kritimas jaučiasi jautriausiose vietose. Viena moteris labiau pajaus sąnariuose, kitai tai pasireikš per karščio bangas ar kognityvinius simptomus“, – aiškina D. Kalvinskaitė.
Visgi gydytoja ramina, kad su laiku šie simptomai stabilizuojasi ir organizmas prisitaiko prie vykstančių pokyčių.
„Vidutiniškai simptomai trunka maždaug 5–7 metus. Aišku, yra kam trunka ir ilgiau. 15 proc. moterų karščio bangos ir 15 metų trunka. Organizmas prie to prisitaiko su laiku, padidindamas estrogenų receptorių skaičių“, – sako ginekologė.
Sveika gyvensena – raktas į geresnę savijautą
Ji taip pat pastebi, kad šiais laikais menopauzės simptomų yra daugiau nei anksčiau – tam turi įtakos gyvensenos įpročiai.
„Kai prarandame estrogeno, išryškėja silpnosios grandys. Sėdimas gyvenimo būdas, netinkama mityba, mažas fizinis aktyvumas, aukštas streso lygis, rūkymas, alkoholio vartojimas lemia tai, kad menopauzė ateina ir keliais metais anksčiau. O daug ryškesni simptomai itin paveikia gyvenimo kokybę“, – pabrėžia specialistė.
Pasak jos, perimenopauzės simptomai daro reikšmingą įtaką gyvenimo kokybei, todėl nereikėtų jų ignoruoti ir kentėti.
„Tai nėra tik simptomai. Estrogenas, kaip ir kalbėjome, paveikia visas kūno sistemas. Tai yra ir mūsų ilgalaikė sveikata – kaulų ir raumenų masės mažėjimas, gebėjimas atlikti elementarius kasdienius dalykus, pasirūpinti savimi ir savo širdies sveikata. Širdies ligų rizika padidėja perimenopauzės metu, nes estrogenas yra priešuždegiminis. Iškyla ir demencijos rizika. Net jeigu moterys nejaučia simptomų, tai nereiškia, kad nevyksta pokyčiai“, – teigia D. Kalvinskaitė.
Anot specialistės, simptomus sušvelninti ir geresnei savijautai užtikrinti padeda subalansuota mityba, kokybiškas miegas, streso mažinimas, socialiniai ryšiai ir reguliarus fizinis aktyvumas. Ypatingą dėmesį ji ragina skirti raumenų masės išsaugojimui ir stiprinimui.
„Raumenų masės išsaugojimas ir auginimas yra auksinė piliulė, pagrindų pagrindas mūsų ilgalaikei sveikatai, mobilumui, smegenų sveikatai, vėžio rizikos ir demencijos rizikos mažinimui. Eikit kelti štangas. Bet koks sportas, net jei jis trunka 5 minutes per dieną, yra geriau nei nieko“, – pažymi ginekologė.
Ji pataria didinti baltymų kiekį mityboje, taip pat dažniau rinktis augalinius produktus ir skaidulų turintį maistą.
Pakaitinė hormonų terapija taikoma ne visada
D. Kalvinskaitė priduria, jog laikantis sveikos gyvensenos principų papildomų medikamentų ar gydymo dažniausiai neprireikia.
„Jokia tabletė nebus efektyvi, jei neturėsime šio pagrindo. Jeigu gerai išformuojame šį „kibiriuką“, 40 proc. moterų daugiau nieko ir nereikės“, – sako specialistė.
Tiesa, esant ypač intensyviems simptomams ar neveikiant kitoms priemonėms, menopauzei gydyti taikoma pakaitinė hormonų terapija.
„Kai yra energijos trūkumas, nemiga, stiprūs nuotaikų svyravimai ir kiti ryškūs simptomai, taikome pakaitinę hormonų terapiją. Kai nėra energijos ir nesinori net gyventi, pacientei nebus įdomus nei sportas, nei mityba. Todėl kartais tenka pradėti nuo šios terapijos, kad moteris turėtų energijos koreguoti savo gyvenseną“, – pastebi D. Kalvinskaitė.
Anot gydytojos, pakaitinę hormonų terapiją galima pradėti ir perimenopauzės metu, kai moteriai pasireiškia intensyvūs simptomai.
„Egzistuoja mitas, kad reikia sulaukti, kol pasibaigs mėnesinės ir tada pradėti pakaitinę hormonų terapiją. Tikrai ne – galima pradėti jau tada, kai yra ryškūs simptomai“, – akcentuoja ginekologė.
Plačiau – LRT RADIJO laidos „Diagnozė: gyvenimas“ įraše
