„Negydant skrandyje gyvenančios Helicobacter pylori bakterijos neretai gresia skrandžio vėžys“, – LRT RADIJO laidoje „Kaip jautiesi?“ sako gydytojas ir LSMU profesorius. Jis taip pat pažymi, jog vystantis šios bakterijos sukeltai infekcijai žmogus simptomų gali ir nejausti, o bakterijos išgydyti be antibiotikų neįmanoma.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų gydytojas gastroenterologas profesorius Gediminas Kiudelis sako, kad apie skrandyje gyvenančios Helicobacter pylori bakterijos vaidmenį pradėta kalbėti palyginti neseniai.
„Skrandyje, kaip žinome, yra labai mažas pH, labai rūgšti aplinka ir galvota labai ilgai, kad ten apskritai joks mikroorganizmas negali gyventi. Bet pasirodo, kad tai netiesa ir bakterija Helicobacter pylori gali sukelti infekciją mūsų skrandyje ir lėtinį skrandžio uždegimą. Dabar tvirtai galime pasakyti, kad Helicobacter pylori sukelia lėtinį gastritą arba lėtinį skrandžio uždegimą ir tai vėliau gali progresuoti į kitas grėsmingas būkles“, – teigia profesorius.
Pasak jo, žmogus, turėdamas šią bakteriją, jos gali ir niekaip nepajausti.
„Mes dažniausiai užsikrečiame paauglystėje, vaikystėje, maždaug iki 15–16 metų amžiaus nuo savo artimųjų ir dažnas žmogus neturi jokių simptomų. Tik daliai žmonių gali atsirasti vadinamoji dispepsija – tai yra skausmas duobutėje, blogo virškinimo pojūtis, ankstyvo sotumo jausmas ir kiti su skrandžiu siejami simptomai. Tad simptomai nėra būtina sąlyga ir mes galime labai dažnai turėti nebylų gastritą“, – įspėja gydytojas.
G. Kiudelio teigimu, dažniausiai šia bakterija užsikrečiama nuo kito žmogaus – valgant, naudojantis tais pačiais šaukštais, higienos priemonėmis ar net rankšluosčiais kartu su namiškiais.
„Dažniausiai vaikai užsikrečia nuo savo mamų, tėvų, artimų žmonių, todėl tos bakterijos paplitimas yra skirtingas tarp skirtingų kartų. Tarp vyresnio amžiaus žmonių – dabartinių 60–70 metų žmonių – paplitimas yra labai didelis. Tarp jaunimo, dabartinio jaunimo, vaikų ar studentų bakterijos paplitimas žymiai mažesnis, nes jie augo jau žymiai geresnėmis higienos sąlygomis nei vyresni žmonės“, – sako profesorius.
Nors vaistinėse yra vienkartinių Helicobacter pylori testų, gydytojas rekomenduoja tirtis profesionaliose laboratorijose, pasidarant kraujo, išmatų tyrimus, atliekant kvėpavimo testus.
„Galima išsitirti ir tokiais neinvaziniais būdais kaip, pavyzdžiui, nustatant antikūnus kraujyje, t. y. išsitirti kraują. Taip pat galima aptikti tos bakterijos antigenus išmatose – tai išmatų tyrimas. Yra ir specialus kvėpavimo testas, tik gal rečiau atliekamas. Tada ir gydytojo konsultacijos. Taip pat endoskopijos tyrimo metu galima įvairiais būdais nustatyti, yra ar nėra ta bakterija“, – pasakoja G. Kiudelis.
Tiesa, jis pažymi, jog dėl tyrimo tipo būtina pasitarti su gydytoju.
„Pavyzdžiui, jeigu mes norime įsitikinti, ar pacientas pasveiko, ar jis sėkmingai yra išgydytas, tinka vieni testai. Jeigu infekcija yra tiriama pirmą kartą, puikiausiai tinka antikūnų tyrimas kraujyje. Taip pat labai svarbu žinoti, kokius pacientas vartoja vaistus ir ar nevartojo neseniai antibiotikų, ar nevartojo rūgštį slopinančių vaistų. Yra kai kurie niuansai, kurie yra svarbūs, ir tikrai ne visus gydytojas gali žinoti, todėl reikia pasitarti dėl tyrimo“, – pabrėžia profesorius.
Anot jo, beveik visiems pacientams, kuriems nustatyta Helicobacter pylori bakterinė infekcija, yra reikalingas gydymas. Kitu atveju, gastritas gali progresuoti – sukelti opaligę ar net skrandžio vėžį.
„Dabar medicinos ir gydytojų bendruomenė praktiškai vieningai sutaria, kad jeigu jau yra diagnozuota Helicobacter pylori, iš esmės visiems reikėtų rekomenduoti šį gydymą“, – akcentuoja G. Kiudelis.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į kitus rizikos veiksnius, kurie gali itin komplikuoti infekciją.
„Jeigu mes kalbame apie opaligę arba vėžį, tai kartu su Helicobacter svarbus ir rūkymas, nesveiko, daug nitrozaminų turinčio maisto vartojimas, pavyzdžiui, šalto rūkymo produktų, genetika, jei jūsų brolis, mama, sesuo sirgo panašiomis ligomis ir kiti dalykai“, – sako gydytojas.
Vis dėlto, profesorius nerekomenduoja beatodairiškai tirtis šios bakterijos nesant simptomų.
„Bet jei turėjote giminaičių, artimų žmonių šeimoje, kurie sirgo skrandžio vėžiu, opalige arba jūs patys turite simptomų – dispepsijos, skausmų, nevirškinimo pojūčių, tada tikrai verta išsitirti“, – pažymi jis.
Anot G. Kiudelio, šios bakterijos išgydyti be antibiotikų neįmanoma – tai paremia moksliniai tyrimai.
„Gydymo kursas yra dvi savaitės. Kartais gali atsirasti šalutinis poveikis, bet jis tikrai nėra labai dažnas ir, net jeigu pasireiškia, nesukelia ilgalaikių pasekmių. Tad gydytis reikia atsakingai, reikia labai gerai žinoti, kokius antibiotikus skirti. Ne visomis situacijomis jie yra tie patys ir vienodi. Bet, deja, kito būdo išgydyti infekciją nei antibiotikai nėra“, – teigia gydytojas.
Pasak profesoriaus, išgydžius šią bakteriją, jos atsinaujinimas suaugusiam žmogui mažai tikėtinas ir gana retas.
„Neveiksmingas gydymas, deja, gali būti iki 10 proc., kartais 15 proc., atvejų, nes Helicobacter gali būti atspari kai kuriems antibiotikams. Kartais gydytojai to nežino. Nors gydymo veiksmingumas labai neblogas – apie 85–90 proc., bet pirmą kartą 10–15 proc. pacientų gydymas gali būti neveiksmingas“, – sako G. Kiudelis.
Plačiau – LRT RADIJO laidos „Kaip jautiesi?“ įraše
