Be palatų, operacinių, laboratorijų ir gydytojų kabinetų, Kauno klinikose yra įkurtas nuo 5 val. ryto darbą pradedantis maisto gaminimo cechas, net 120 tonų per mėnesį skalbinių paruošianti skalbykla, siuvykla. Atskirą miestą primenanti struktūra sujungta 5 kilometrų ilgio požeminiu tuneliu su sankryžomis ir vamzdžiais, kuriais skrieja dokumentai, pacientų tyrimai ir organų dalys.
Didžiausia gydymo įstaiga Lietuvoje pakvietė LRT.lt pasižvalgyti po ligoninės užkulisius, kurių nemato pacientai.
Požemio sistema su tuneliais ir sankryžomis
Ekskursiją po nematomą Kauno klinikų pusę pradedame nuo patekimo į tunelį. Gal tiksliau – požemio sistemą. Bendras tunelio ilgis – beveik 5 kilometrai. Keliaujant juo galima susisiekti su visais klinikoms priklausančiais korpusais.
Pasak ekskursiją tuneliais mums surengusio klinikų direktoriaus ekonomikai ir infrastruktūrai pavaduotojo Povilo Ruginio, tokio plataus tunelių tinklo neturi nei viena gydymo įstaiga Baltijos šalyse.
Tam, kad būtų lengviau orientuotis ir nepasimesti, yra sukurta į metro panaši orientavimosi sistema. Tuneliai pažymėti skirtingos spalvos juostomis, o korpusai – raidėmis.
Kiaurą parą veikiančiuose tuneliuose yra įrengtos sankryžos. Jose matome pagalbos iškvietimo punktus. Jais galite pasinaudoti, jeigu pasimetėte tunelyje, pasidarė bloga ar iškilo grėsmė. Mat tuneliuose ne visada veikia mobilusis ryšis.
Kas dieną be medikų ir pacientų šiais tuneliais su specialiu transportu zuja daugybė darbuotojų. Vieni išvežioja maistą, kiti – skalbinius, medicinos priemones. Tunelius naktimis plauna robotai.
Jeigu nemėgstate tunelių, kitas susisiekimo būdas su klinikų korpusais yra antžeminis – nemokamas autobusiukas.
Vamzdžiais skriejančios kapsulės su tyrimais
Eidami tuneliu patenkame į klinikų darbuotojų rūbinę. Vienoje patalpoje įrengtos net 2800 spintelės. Tai pati didžiausia rūbinė klinikose. Iš viso klinikose dirba per 8000 darbuotojų.
Jeigu būsite Kauno klinikų tuneliuose, atkreipkite dėmesį į tunelio viršutiniuose šonuose išvedžiotus pilkos spalvos plastikinius vamzdžius – tai pneumopaštas.
Kas tai per paštas? Tai 8,5 km ilgio transportavimo sistema.
Vamzdžiais naudojant vakuumą skrieja specialios kapsulės, į kurias sandariai sudedami dokumentai arba kraujo, audinių, šlapimo mėginiai ir siunčiami į norimą skyrių, laboratoriją.
Iš viso klinikose yra įrengtos 107 pašto stotys. Tereikia į kapsulę įdėti siuntinį, surinkti norimos stoties numerį ir jis per keletą minučių pasieks adresatą.
„Per dieną šiuo paštu keliauja apie 1600 siuntinių, o per metus net apie pusę milijono“, – sako P. Ruginis.
Tuneliais galima pasiekti ir duris į slėptuvę, į kurią saugumo sumetimais klinikos darbuotojai neįsileido.
Atskleidė tik tiek, kad slėptuvė yra apie 450 kvadratinių metrų dydžio.
52 rūšių meniu ir beveik 2000 pietų porcijų pacientams kas dieną
Kita svarbi klinikų užkulisių dalis – maisto gaminimo cechas. Ligoninė yra nusprendusi gaminti pacientams maistą vietoje, o ne užsakyti iš tiekėjų.
Tam, kad pacientai laiku gautų maisto, klinikų virtuvėje dirba 130 darbuotojų dviem pamainomis. Pirmi darbuotojai ateina 5 ryto. Su jais ir gamybos vadovas. Jis ir sujungia milžiniškus maisto gaminimo katilus. Iki septynių ryto jau turi būti pagaminti pusryčiai ir ruošiamos porcijos.
Paklausta, kiek porcijų pusryčių šiandien buvo pagaminta ligoniams, maitinimo tarnybos vadovė Diana Sokolovienė net nemirktelėjusi atsakė: „1850 porcijų. Maksimaliai galime drąsiai pagaminti apie 2000 porcijų.
Pagrindinis patiekalas šiandien pusryčiams buvo omletas. Taip pat patiektas bananas, jogurtas, gėrimai.“
400 litrų burokėlių sriubos ir guliašas iš 210 kilogramų jautienos kumpio
Kai lankėmės maisto gaminimo ceche, jame darbas virė visu tempu. Didžiuliuose katiluose buvo ruošiami pietūs: jautienos guliašas, bulvių košė, burokėlių sriuba ir kopūstų salotos. Šie pietūs bus patiekti pacientams, kuriems nereikia specialios dietos. Jie sudaro apie 70 proc. visų pacientų.
Tačiau vadovė pažymi, kad iš viso maitinimo tarnyba ruošia maistą net pagal 52 skirtingas dietas. Pavyzdžiui, sergantiems cukriniu diabetu, netoleruojantiems gliuteno, reikalaujantiems trinto maisto ir t. t.
Meniu sudaromas trims savaitėms. Kitaip tariant, jeigu jūs ligoninėje gulėsite tris savaites, kas dieną gausite vis kitokius patiekalus. Visus meniu kuria dietologų komanda.
Į akis krenta ruošiamų patiekalų kiekiai: apie 400 litrų burokėlių sriubos, guliašas iš 210 kilogramų jautienos kumpio, net 250 kilogramų bulvių košės.
Paklausus, kas pas juos skuta tokius kiekius bulvių, vadovė atsako, kad bulves tarnyba jau gauna nuskustas.
Mėgstamiausi ir nemėgstami pacientų patiekalai
Maitinimo tarnybai vadovaujančios moterys vienu balsu tikina, kad čia gaminamas maistas yra kaip namie: „Jūs neteisi sakydama, kad ligoninės maistas dažniausiai yra neskanus. Pas mus tikrai negausite pigaus batono ir šalia padėto vadinamosios daktariškos dešros gabalo. Vietoj to pusryčiams kartais gaminame karštus sumuštinius iš kiaulienos kumpelio, tikro batono ir sūrio.“
Kaip patiekalų kokybę vertina pacientai?
„Šimtu procentu niekada visiems neįtiksi, kad ir ką gamintum. Tačiau mes esame įdiegę pacientų vertinimo sistemą. Žmonės vertina, o mes apdorojame duomenis kiekvieną mėnesį ir atsižvelgiame. Pavyzdžiui, buvome sulaukę pastabų, kad pusryčiams per dažnai patiekiame košes. Tai dabar košę gaminame tik tris kartus per savaitę“, – pažymi maitinimo tarnybos vadovė.
Ką grąžintuose maisto padėkluose randa virtuvės darbuotojai?
Pasak D. Sokolovienės, mėgstamiausi pacientų patiekalai: guliašas, cepelinai, lietiniai blynai su varške, varškės apkepas, bulvių plokštainis su mėsa, makaronai su daržovėmis.
Vienam pacientui skiriama suma dienos maitinimui – 3,5 Eur. Svarbu pabrėžti, kad sumą sudaro tik kaina už maisto produktus.
Visas nesuvalgomas maistas, net nepradarytas jogurto indelis, atkeliauja atgal į virtuvę ir yra utilizuojamas, o indai – plaunami.
„Ar tai nėra produktų švaistymas? Mes privalome laikytis saugos. Nevalgome net nepaliesto obuolio. O ką mes žinome, iš kur jis pateko, kaip laikytas, ar kas galbūt įšvirkšta į jogurto indelį. Mes privalome prevenciškai to laikytis.
Kartais padėkluose kartu su maisto likučiais gauname ir panaudotų tvarsčių, ir kraujuotų švirkštų. Tada labai pykstame, nes tai nėra saugu.
Atvirkščiai – džiaugiamės, kai pacientai ant servetėlių mums atsiunčia padėkos žodžius už skanų maistą. Turime net atskirą padėkos lentą pasidarę, kurioje kabiname iš pacientų gautus padėkos žodžius“, – pasakojo už pacientų maitinimą atsakinga D. Sokolovienė.
Pacientams pagamintą maistą kas dieną testuoja 5 asmenų komisija
Pacientams pagamintą maistą vienu metu į indus dėlioja net 14 skirstytojų. Tada maisto porcijos keliauja į specialius uždarus konteinerius, kuriuose įrengtos dviejų tipų kameros: palaikančios šilumą arba šaltį. Konteinerius į palatas išvežioja kurjeriai.
Maitinimo tarnybos vadovė sako, kad per Kūčias ligoninėje gydomiems pacientams yra ruošiamas specialus meniu. Į palatas pristatomi kūčiukai, silkė su burokėlių mišraine ir net kalėdaitis. Specialiai kepamas vyšnių pyragas.
Visą pacientams pagamintą maistą, prieš vežant į palatas, testuoja speciali 5 asmenų komisija.
„Jeigu maistas per sūrus, arba atvirkščiai – beskonis, bandome taisyti“, – sako vadovė.
Paklausta, kaip didžiuliai maisto kiekiai yra apsaugomi nuo kokio nors piktavalio, kuris gali sugalvoti į 200 litrų sriubos katilą įpilti, pavyzdžiui, nuodų ir taip padaryti žalos daugiau nei tūkstančiui pacientų, vadovė užtikrina, kad visur yra įrengtos stebėjimo kameros, o ir pašalinis asmuo į maisto gaminimo patalpas patekti be žinios negali.
Klinikų skalbykla: tarp kraujuotų drabužių randa ir žiedų, ir skalpelių
Dar vienas svarbus ligoninę aptarnaujantis cechas – skalbykla. Ji dalijama į dvi atskiras patalpas: nešvarių ir jau išplautų skalbinių.
Į skalbyklą kas dieną yra pristatoma maždaug 6 tonos nešvarios patalynės, rankšluosčių, pižamų, operacinės ir kitos medikų aprangos, pledų.
Per mėnesį čia išskalbiama, dezinfekuojama ir išlyginama apie 120 tonų skalbinių.
Pasak skalbyklos technologo Kęstučio Vaškevičiaus, vien skalbimo priemonių per mėnesį čia sunaudojama apie 2 tonas.
„Kartais tarp skalbinių randame įvairių pašalinių daiktų: skalpelių, kitokių chirurginių prietaisų iš operacinės. Patekę į skalbimo mašiną jie pridaro nemažai žalos.
Kartais gydytojai chalatuose pamiršta tušinuką ir jeigu mes jo nepamatome – visa baltų drabužių partija nusidažo tušu. Kyla problemų išvalyti.
Randame ir žiedų, ir auskarų nešvariuose skalbiniuose. Gydytojų chalatų kišenėse neretai pasitaiko darbo pažymėjimai, USB atmintinės.
Nereikalingų žmogaus kūno dalių dar neteko rasti“, – linksmai pasakoja vadovas.
Per mėnesį skalbyklos darbas klinikoms atsieina apie 90 tūkst. eurų
Skalbimo profesionalas sako, kad dažniausios yra kraujo dėmės. Tačiau jas išplauti nesudėtinga. Jis net pataria, kaip tą geriausia padaryti namuose: „Su šaltu vandeniu ir ūkiniu muilu.“
Sunkiausiai, anot jo, atsiplauna kai kurių medikamentų dėmės.
Kas keturias minutes į milžinišką skalbimo aparatą įkrenta 50 kg nešvarių skalbinių ir iškrenta tiek pat švarių.
Švarūs skalbiniai patenka į kitą patalpą, kurioje temperatūra siekia arti 30 laipsnių šilumos. Čia darbuotojai per volą su presu lygina patalynę, o štai gydytojų chalatai lyginami ir rankiniu būdu.
Per mėnesį skalbyklos darbas klinikoms atsieina apie 90 tūkst. eurų. „Jeigu skalbimo ir lyginimo paslaugą pirktume iš kitur, kaštai būtų gerokai didesni“, – sako skalbyklos technologas.
