Sveikatos apsaugos ministerijai pristačius siūlymą uždrausti gydymo įstaigoms imti papildomas priemokas už valstybės finansuojamą gydymą, netyla ginčai. Nesutaria ir patys medikai – vieni tokiems pakeitimams pritaria, kiti prognozuoja, kad medicininės paslaugos pacientams būtų prieinamos mažiau, ir yra kategoriškai prieš. Pasak Medikų sąjūdžio, taip mano daugiau nei 95 procentai medikų. Teisės ekspertai primena, siūlymai nėra nauji ir jau išaiškinti kaip prieštaraujantys Konstitucijai. Bet ministerija įsitikinusi – įstatymo pakeitimais gina piliečių teisę į nemokamą mediciną.
Sveikatos apsaugos ministrė pirmąjį kartą Seimo salėje pristatė siūlymą uždrausti gydymo įstaigoms imti papildomas priemokas už valstybės finansuojamą gydymą. Įstatymo pataisas Seimas priėmė svarstyti, tačiau politikų argumentai už ir prieš išsiskyrė. Socialdemokratas Laurynas Šedvydis siūlymą palaikė, nes tai, pasak jo, trumpintų eiles.
„Paslaugos bus gaunamos pagal medicinines indikacijas, o ne pagal tai, kad žmogus susimokėjęs galėtų užlįsti eilėje“, – teigė politikas.
Pasak opozicijos nario konservatoriaus Audriaus Petrošiaus, tokiais siūlymais siekiama įgelti geriau gyvenantiesiems.
„Dabar lieka tik neskanus klausimas, ar nevertėtų pagalvoti apie tokio tipo teisėkūros susikišimą ten, kur nesueina“, – atkirto konservatorius.
Sveikatos apsaugos ministrė sako, reikia gelbėti kraujuojančią sveikatos sistemą. Tačiau, pasak jos, privačios gydymo įstaigos nenori atiduoti dalies biudžeto pinigų.
„O jūs matote tas interesų grupių kovas ir pastangas, ryžtą neatiduoti tos savo biudžeto pinigų dalies. O mes giname viešą interesą. Tai ta kova ir tas santykis nėra paprastas. Tai nesiryžo turbūt kiti, kiti ministrai imtis šio klausimo“, – dėstė Marija Jakubauskienė.
Buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sako, pacientų judėjimas į privatų sektorių pagreitį įgavo per koronaviruso pandemiją. Tai rodo, kad yra žmonių galinčių primokėti ar sumokėti visą kainą už medicinines paslaugas.
„Mes šiandien turime aiškiai susiformavusią visuomenės grupę, kuri turi pakankamai pajamų mokėti priemokas, o kartais net ir visą kainą. Ta grupė, matyt, nėra labai didelė, kurie visą kainą jau gali mokėti už paslaugą, bet ji yra pakankama, kad privačios įstaigos pradėtų dygti kaip grybai“, – teigė europarlamentaras.
Ir sako, palaikantis ministerijos siūlymus, nes privačios gydymo įstaigos imdamos priemokas įgija pranašumą prieš viešąsias.
„Tie, kas gali imti priemoką, jie iškraipo, jeigu galima taip sakyti, rinką, bet čia nėra rinka. Tai tam tikra paslaugų teikėjų ekosistema. Jie įgyja tada privalumų, jie gali tada mokėti daugiau medikų, jei gali pasiūlyti trumpesnį darbo laiką“, – dėstė A. Veryga.
Todėl, pasak europarlamentaro, gydytojai pereina į privatų sektorių ir taip nuskriaudžiami negalintys primokėti. Tačiau Medikų sąjūdis prognozuoja, kad, priėmus įstatymo pakeitimus, gydytojų šalyje bus mažiau.
„Tikėjimasis, kad medikai grįš. Tai yra du variantai: jaunimas, kuris įpratęs jau gauti geresnius atlyginimus, jisai greičiausiai ieškosis darbo užsienyje, nes jisai moka keletą kalbų ir jam nėra didesnės problemos išvykti, o vyresnio amžiaus medikai, kurie daug dirba pensinio amžiaus dėl per didelio darbo krūvio jie paliks šitą sistemą. Tai mes prarasime daug medikų ir prieinamumas dar labiau pablogės“ – svarstė Medikų sąjūdžio pirmininkė Auristida Gerliakienė.
Pasak pirmininkės, eilės netrumpėtų, nes viešasis sektorius nepajėgia tvarkytis su tokiu pacientų srautu.
„Tame ką kalba ministerijos atstovai nėra jokios logikos, nes jau dabar viešasis sektorius, kuris turi tikrai gerokai daugiau resursų negu, kad privatus tiesiog nesusitvarko, nesugeba suteikti kokybiškai sveikatos paslaugų ir, jeigu nebeis žmonės į privatų sektorių, kaip jie tikisi, bet, tarkim, grįš į viešąjį, tai tada kokiu būdu, padidėjus srautams, kokiu būdu gali sumažėti eilės ir padidėti prieinamumas. Nu, niekaip nesusiveda logiškai“, – aiškino A. Gerliakienė.
Tačiau kita gydytojus vienijanti organizacija – Gydytojų sąjunga ministerijai pritaria. Sako – pacientai neturėtų primokėti, jei paslauga jau apmokėta iš ligonių kasos. Todėl atsisakius priemokų, pasak pirmininko, viešoms ir privačioms gydymo įstaigoms būtų suvienodintos sąlygos.
„Tos priemokos, kurios atsirasdavo privačiose įstaigose, jos nelabai suprantama, kaip buvo pateisinamos. Šičia tokiu atveju turėtų išsiaiškinti ligonių kasa. Ligonių kasa moka privačiai įstaigai taip kaip ir viešai moka už tą paslaugą, tai aš manau, ligonių kasa ir turėtų pradėti dirbti šituos darbus. Kodėl papildomai žmogus turėtų mokėti, jeigu jau sumokėta už tai“, – sakė Gydytojų sąjungos pirmininkas Liutauras Labanauskas.
Seimo teisės departamentas teigia, kad priemokų draudimas gali prieštarauti Konstitucijai. Antrina ir buvusi Konstitucinio teismo teisėja Toma Birmontienė. Pasak jos, siūlymai nėra nauji – buvęs sveikatos apsaugos ministras Vytenis Andriukaitis siūlė panašius pakeitimus.
„Konstitucinis teismas aiškindamas iš sveikatos draudimo fondo finansuojamomis lėšomis teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas. Sakė vis tik tai, kad kriterijai turi būti nediskriminaciniai, ekonomiškai pagrįsti. Ir dėl šių paslaugų teikimo gali konkuruoti ne tik viešosios, bet ir privačios sveikatos priežiūros įstaigos“, – nurodė buvusi Konstitucinio Teismo teisėja Toma Birmontienė.
Pasak jos, Konstitucinis teismas yra išaiškinęs, kad priemokų draudimas ribotų ir pacientų teises: „Kad tokia paciento teisė, toks paslaugos apmokėjimas kaip dalis, kuri apmokama iš sveikatos draudimo fondo, gali būti apmokama iš privačių lėšų, šiuo atveju iš paties paciento.“
Seimo teisės ir teisėtvarkos komitetas prieštaravimo Konstitucijai neįžvelgė. Ministrė taip pat tikina, kad šiomis įstatymo pataisomis ginama piliečių teisė į nemokamą gydymą.
„Valstybė turi pareigą užtikrinti paslaugų prieinamumą visiems Lietuvos gyventojams. Viešasis sektorius yra sveikatos sistemos stuburas ir mes matome, kad jis patiria labai didelių kritinių sunkumų“, – pabrėžė M. Jakubauskienė.
Žadama ministro įsakymu numatyti medicinines priemones, už kurias pacientai galėtų primokėti. Pavyzdžiui, klausos aparatus, akių lęšiukus ar sąnarių endoprotezus. Taip pat siūlo teikti pirmenybę viešosioms gydymo įstaigoms sudaryti sutartis su ligonių kasa. Privačios teiktų tas paslaugas, kurių nepajėgtų apimti viešasis sektorius. Dabar siūlymai bus svarstomi Seimo komitetuose.
