„Vegetarizmas, veganizmas savaime nėra sveikatai palanku ir vis tiek reikėtų pasižiūrėti, įsivertinti savo raciono maistinę vertę“, – teigia dietologė, psichoterapeutė Kristina Jasmontienė. Pasak jos, visiškas gyvūninės kilmės produktų atsisakymas nėra palankus sveikatai, o alternatyvius mėsos ir pieno pakaitalus reikėtų rinktis atidžiau.
„Nereikia vertinti kraštutinumais, kad tai būtų išskirtinai tik vegetariška ar veganiška, gausiai mėsos ar kitų gyvūninės kilmės šaltinių turinti mityba, nes turi būti balansas. Man Adventas yra apie balanso paiešką, kartu kalbant apie mitybą“, – LRT RADIJO laidai „Kaip jautiesi?“ pasakoja K. Jasmontienė.
Nevalgantiems mėsos būtini papildai
Dietologė sako, kad mėsa yra itin svarbus vitaminų ir baltymų šaltinis. Atsisakius mėsos, ją galima pakeisti žuvimi ir taip maisto racioną praturtinti baltymais.
„Jeigu dar įtrauksime pieno produktų, ypač rūgusio pieno, varškės patiekalų, prisiminsime ankštines daržoves, riešutus, sėklas, visagrūdes kruopas, kurios irgi gali būti puikus baltymų šaltinis, tai sudėlioti visavertį racioną būtų įmanoma. Akcentą dėčiau ne į tai, kad mes turime mėsą ne grubiai išmesti, o ją pakeisti. Jeigu kalbame apie veganišką ar vegetarišką mitybą, tam tikro produkto atsisakymas nekenksmingas tik tuomet, jei mes jį adekvačiai pakeisime“, – aiškina psichoterapeutė.
Dietologės teigimu, visiškai gyvūninės kilmės produktų atsisakę veganai mitybos racioną privalo papildyti vitaminų papildais.
„Veganiškoje mityboje, kurioje mes neturime jokio gyvūninės kilmės maisto šaltinio, tai yra sudėtingiau, nes be papildų apsieiti būtų sudėtinga. Vitamino B12 mes kitu būdu gauti nelabai galime – reiškia, šito vitamino atsargas reikės būtinai papildyti“, – dėsto ji.
Dietistė, maisto technologė Raminta Bogušienė tikina, kad sveika mityba yra ne apie tam tikrų produktų atsisakymą ir išbraukimą iš raciono, bet teisingą jų balansą.
„Jeigu mes pasirenkame liesą, daugiau baltą mėsą, valgome ją ne 3 kartus per dieną, o 3 kartus per savaitę, gauname kitų baltymų, pavyzdžiui riebios ir liesos žuvies, įtraukiame daug augalinio maisto, tai kodėl turėtume to atsisakyti?“ – svarsto pašnekovė.
Mėsos pakaitaluose daugiau priedų
K. Jasmontienė pastebi, kad neretai veganai ar vegetarai ieško alternatyvių mėsos pakaitalų. Tiesa, tokie produktai nėra palankesni sveikatai.
„Man iš esmės yra keista, kai žmogus, kuris maitinasi veganiškai arba vegetariškai, pradeda ieškoti dešros. Jeigu apsisprendei ir jauti, kad tau tinka, tai kam tada ta alternatyva tokia, kuri būtų pakaitalas, net neatstojantis tikro produkto? Tada mes pradedame vartoti nesaikingai.
Pavyzdžiui, žmogus geria kokakola „zero“ (be cukraus – LRT), tai galvoja, kad jos galima gerti daugiau ir išgeria po kibirą. Jeigu yra sveikesnė dešros versija, tai neva jos irgi galiu valgyti neribotai. Atsiranda nuokrypis, kuris įjungia nebaudžiamumo ar nepavojingumo momentą“, – dėsto specialistė.
Pasak dietologės, augalinės produktų versijos puikiai tinka žmonėms, kurie dėl tam tikrų priežasčių negali vartoti tikro produkto.
„Pavyzdžiui, negali vartoti pieno produkto ir jam augalinis pienas yra visai gera alternatyva, bet tikslas nėra pakeisti, išmesti ar kitokiu būdu numenkinti tikro produkto
svarbą. Aš esu už tai, kad geriau rinktis tikrą produktą protingu kiekiu, kuris mums būtų naudingas, o ne žalingas“, – aiškina K. Jasmontienė.
Kaip tikina R. Bogušienė, perdirbtuose mėsos pakaitaluose galima rasti labai daug krakmolo ir kitų sveikatai nepalankių priedų.
„Visi suprantame, kad augalinės kilmės maisto racione turėtų būti daugiau nei gyvūninės kilmės maisto. Jeigu mes pasirenkame perdirbtą augalinės kilmės maistą, tokį kaip dešra, tai jos sudėties pagrindas yra krakmolas, įvairiausi priedai, kurie mūsų sveikatai naudos neduoda, tai geriau suvalgyti kokybiškai paruoštą mėsos ar žuvies gaminį, o ne perdirbtą“, – kalba maisto technologė.
Siūlo atidžiai skaityti gaminio sudėtį
Pašnekovė siūlo patiems pasigaminti naminių maltinukų ar falafelių iš avinžirnių.
„Iš veganiškų gaminių nemačiau nė vieno normalios sudėties. Aš siūlyčiau patiems pasigaminti kad ir tuos pačius maltinukus, kepsnelius iš avinžirnių, falafelius. Variantų yra daug ir tą tikrai galima pasidaryti, bet suklijuoti produktą taip, kad jis primintų mėsos gaminį, tai reikia įvairiausių priedų – skonio ir kvapo stipriklių, konservantų, emulsiklių, tirštiklių“, – tikina R. Bogušienė.
Anot K. Jasmontienės, perkant augalinės kilmės mėsos pakaitalą svarbu atkreipti dėmesį į sudėtį ir tai, kokie priedai yra etiketėje parašyti pirmiausia – tai reiškia, kad jų gaminyje bus daugiausia.
„Tie, kurie netoleruoja laktozės, gali rinktis labai skirtingas alternatyvas, kurios galėtų būti normaliai organizmo virškinamos. Tas pats sūris, jei bus brandintas, tai laktozės kiekis ten bus minimalus. Renkantis migdolų, avižų, kokosų pieną žiūrime, kas parašyta sudėtyje ir kokie yra priedai. Reikia paimti 2 panašius produktus ir palyginti sudėtį – tai pats paprasčiausias būdas, kaip išsirinkti tinkamesnį variantą“, – pasakoja pašnekovė.
Ragina patiems paruošti silkę
Dietologė pataria vengti produktų, kurių sudėtyje yra iš dalies hidrintų transriebalų.
„Kalbant apie riebalus, dėmesį reikėtų atkreipti į transriebalus. Jeigu mes matome, kad sudėtyje parašyta „iš dalies hidrinti riebalai“, tai tokio gaminio bet kokiam žmogui nebereikėtų rinktis. Aš įžvelgiu tendenciją, kad žmonės pasimauna ant to noro tarsi valgyti sveikiau ir rinktis sveikesnį variantą, bet pasirenka tokią alternatyvą, kad sviestas tampa visai nebe sviestu“, – tikina ji.
Artėjant didžiausioms metų šventėms, R. Bogušienė pataria, kaip išsirinkti gerą silkę. Pasak dietistės, svarbu vengti maisto priedų – skonio ir kvapo stipriklių. Ji pataria pirkti šaldytą silkę ir patiems ją gardinti norimais prieskoniais.
„Daugeliui lietuvių silkė yra vienas mėgstamiausių produktų ir jei paskaitytumėte sudėtį, tai netgi silkė, kuri yra be jokių priedų, tai ji bus su garsiuoju E621 – mononatrio glutamatu. Rinkitės silkę, kuri būtų pagaminta iš jaunų silkių, kur būtų tik žuvis ir druska. Ją galite rasti ir šviežią, bet visų metų laikotarpiu ji būna parduodama šaldyta. Reikia ieškoti šaldikliuose, atsišildyti ir ruošti ją“, – ragina dietistė.
Viso pokalbio klausykitės LRT RADIJO laidos „Kaip jautiesi?“ įraše.
Parengė Goda Ponomariovaitė
