Gyvūnų platinamų kirmėlių būna įvairių: toksokaros, askaridės, metro ilgio kaspinuočiai. Visi gyvena žmonių kūne. Nematomi kenkėjai per kelerius metus organizme gali užaugti iki kumščio dydžio cistos, o lervos migruoja iki pat smegenų. Apie namų augintinių platinamas kirmėles LRT TELEVIZIJOS laidoje „Sveikatos sezonas” plačiau aiškina parazitologijos specialistė Daiva Veitienė ir veterinarijos gydytoja Justina Radzevič.
Vesdami šunį į lauką, valydami katės dėžutę ar graužiko narvą, net lauke rinkdami gėrybes retai susimąstome, kad čia tyko pavojai – gyvūnų platinamos kirmėlės, kurios gali patekti į žmogaus organizmą. Tai gali būti toksokaros, askaridės ir kitos.
„Askaridė turi tris lūpas, jomis prisisiurbia prie žmogaus žarnų ir taip maitinasi. Kaspinuotis turi du plyšius, kuriais taip pat prisisiurbia prie žarnos gleivinės ir maitinasi visu savo kūno paviršiumi“, – aiškina Nacionalinės sveikatos priežiūros laboratorijos parazitologijos specialistė D. Veitienė.
JAV Kanzaso universiteto tyrimas parodė, kad kirminų turi kas trečias naminis šuo arba katė. Lietuvos medikai žeria dar įspūdingesnę statistiką.
„Net iki 90 proc. mažų šuniukų užsikrečia toksokaromis dar būdami kalės organizme arba jau gimę – per kalės pieną. Suaugusių šunų apie 20 proc. yra užsikrėtusių toksokaromis“, – sako D. Veitienė.
Sukelia rimtų sveikatos sutrikimų
Toksokaros – dažniausi šunų ir kačių platinami parazitai. Per pastaruosius 10 metų mūsų šalyje fiksuota per 500 susirgimų toksokaroze ir dažniausiai šia liga serga vaikai.
„Šunys toksokaras platina per išmatas. Kadangi jie dažniau vaikšto į lauką, voliojasi ant žemės, tai pėdutėmis pasičiumpa kirmėlių kiaušinėlių. Šie prilimpa prie kailio ir besikasydami kailį gyvūnai taip kiaušinėlius suvalgo. O vaikai myli gyvūnus, juos bučiuoja, glosto ir taip nuo kailio ant rankų pasičiumpa kiaušinėlius, kurie per nešvarias rankas vėliau patenka į vaiko burną“, – teigia veterinarijos gydytoja J. Radzevič.
„Iš kiaušinėlio, patekusio į žmogaus organizmą, išsiritusi lerva pradeda migruoti po įvairius audinius. Dažniausiai numigruoja į plaučius, į akis. Galima net pastebėti, kad kažkokia judanti dėmė akyje yra. Taip pat gali prasidėti pykinimas, pakilti neaukšta temperatūra. Dar gali prasidėti naktiniai kosuliai, krenkšėjimai. Kadangi ta toksokaros lerva migruoja, gali prasidėti ir įvairūs alerginiai reiškiniai“, – toksokarozės sukeliamus simptomus vardija D. Veitienė.
Toksokarozė – apgaulinga liga: kūne migruojančios lervos kuriam laikui gali aprimti, tuomet liaujasi ir alerginės reakcijos, kosulys, odos dilgčiojimas. Bet vos lervos organizme vėl pajuda, nemalonūs pojūčiai atsinaujina, o priežastys dažnai taip ir lieka neišaiškintos.
Parazitų sukeliamas ligas platina visi augintiniai
Imtis atsargumo priemonių bendraujant su gyvūnu, juo rūpinantis, reikėtų ne tik dėl pavojaus užsikrėsti toksokaroze, bet ir dėl blusų. Anot veterinarijos gydytojos J. Radzevič, blusos taip pat gali būti kirmėlių nešiotojos.
„Pas žmogų, aišku, blusos negyvena, bet jeigu jomis užsikrėtęs gyvūnas, tai tokiu būdu irgi kyla pavojus susirgti alerginėmis, grybelinėmis ligomis, ypač jeigu žmogaus imuninė sistema yra silpnesnė“, – tikina veterinarijos gydytoja.
Parazitų nešiotojais gali būti ne tik šunys ar katės, bet ir namuose laikomi paukščiai. Pavyzdžiui, papūgos gali turėti parazitų, vadinamų plunksnagraužiais. Auginantys graužikus su parazitais gali susidurti net pirkdami kraiką, šieną, kuriuose gali būti pelėsinių grybelių. Numoti ranka į atsargumo priemones nederėtų ir tuomet, jeigu namie auginama katė niekada neišeina į lauką. Mat parazitų, jų kiaušinėlių su batais namo gali parnešti ir pats šeimininkas.
Parazitų apstu ir gamtoje
Užsikrėsti gyvūnų platinamais parazitais galima ir be kontakto su gyvūnu. Pavyzdžiui, miške nuo krūmo paskanavus aviečių galima praryti lapių paliktų echinokokų. Šių parazitų būna ir namų soduose ant nukritusių obuolių ar kriaušių. Toksokaroze taip pat galima užsikrėsti valgant neplautas daržoves, vaisius, uogas.
Nematomi kenkėjai, patekę į žmogaus organizmą, per kelerius metus gali užaugti iki kumščio dydžio cistos, o lervos gali numigruoti iki pat smegenų. Vienas tokių Lietuvą sukrėtusių atvejų – kai prieš penkerius metus Santaros klinikų chirurgas operacijos metu iš paauglio sėklidžių ištraukė 13 cm siekiančią kirmėlę.
„Parazitas, kaspinuotis, yra iki 1 cm dydžio, bet jis yra pavojingas. Kaspinuočių būna dviejų rūšių. Vienas, augdamas kepenyse arba plaučiuose, padaro tik vieną pūslę, kitas padaro daug pūslelių, perauga į audinius, toks kaip vėžys. Šiuo parazitu dažniausiai serga vyresnio amžiaus žmonės, nes kaspinuotis ilgai vystosi“, – pasakoja Nacionalinės sveikatos priežiūros laboratorijos parazitologijos specialistė.
Dažna vaikų liga – spalinės kirmėlės
Jei toksokaroze užsikrečiama liečiant gyvūną ar per nešvarią aplinką, tai spalinėmis kirmėlėmis galima užsikrėsti žmogui nuo žmogaus. Dažniausiai, anot parazitologijos specialistės, ši liga užklumpa vaikus, nes šie artimai su kitais mažamečiais bendrauja ugdymo įstaigose, dalijasi žaislais ir dar neturi tinkamų higienos įpročių.
„Galima užsikrėsti ir per neplautas rankas, nes tie spalinukių kiaušiniai ant žmogaus kūno subręsta per 4–6 valandas. Viena spalinė kirmėlė išskiria iki 16 tūkst. kiaušinėlių, kurie ant žmogaus kūno subręsta. Tai jei ryte atsikėlęs vaikas nenusiplovė rankų, įsikišo pirštus į burną – jis jau turi spalinių kirmėlių“, – dėmesį atkreipia D. Veitienė.
Svarbiausia higiena
Pasak D. Veitienės, norint išvengti parazitų sukeliamų ligų, būtina laikytis tinkamos higienos.
„Labai svarbu tinkamai ir dažnai plauti rankas: prieš valgant miestą, pasinaudojus tualetu, grįžus namo iš gatvės. Taip pat svarbu su šuniuku nesibučiuoti, nes jis neturi rankyčių, kad nusivalytų užpakalį, kai pasituština. Tai jis daro su liežuviu. O jeigu šuniukas ar kačiukas gyvena namuose, tai pažaidus su juo irgi būtina nusiplauti rankas“, – sako ji.
Kartu būtina pasirūpinti ir augintiniu. Anot J. Radzevič, nukirminti šunis patartina kas tris mėnesius. Galiausiai specialistės primena – išėję su augintiniu pasivaikščioti, šeimininkai turėtų nepamiršti ir maišelio išmatoms surinkti. Mat per šias parazitai taip pat patenka į aplinką.
Visą pokalbį rasite LRT TELEVIZIJOS laidos „Sveikatos sezonas“ įraše
