Į LRT kreipėsi žiūrovas, kuris skundžiasi, kad „Sodra“ jam nebetęsia nedarbingumo. Vyras teigia iš šeimos gydytojo išgirdęs, kad operacijos laukimas nėra liga. Vyras dėl stuburo traumos nedirba nuo vasario, operacija numatyta tik lapkritį. „Sodra“ tikina – sprendimą, ar tęsti nedarbingumą, priima ne ji, o gydytojų komisija. Šeimos gydytojų profesinė sąjunga atkerta – komisijoje yra ir „Sodros“ atstovas, dažnai būtent jis priešinasi nedarbingumo tęsimui.
Problemų su stuburu Adomas Liutkevičius sako turintis jau beveik 10 metų, tačiau tokio pablogėjimo, kaip šiemet, tikina, dar nėra buvę.
„Lygis yra siaubingas, nes kelti nieko negaliu. Ta prasme, viskas traška, braška. Va, sėdint kelis kartus traškėjo, braškėjo. Kartais taip užspaudžia, kad pajudėti visiškai negaliu“, – dalijasi pacientas A. Liutkevičius.
Vyras daug metų dirbo tolimųjų reisų vairuotoju, todėl, pablogėjus sveikatai, dirbti nebegali. Nedarbingumą A. Liutkevičius turi nuo vasario pabaigos. Stuburo operacija numatyta tik lapkritį. Bet per paskutinį vizitą pas šeimos gydytoją sužinojo, kad nedarbingumas jam pratęstas tik iki spalio.
„Po to iki operacijos aš negaunu. Na ta prasme, man nutraukia biuletenį, nes neva „Sodra“ pasakė, kad operacijos laukimas nėra gydymas“, – pasakoja vyras.
„Sodra“ tikina – kas yra gydymas, o kas ne, sprendžia ne ji. Kaip teigia „Sodros“ nepensinių išmokų skyriaus vedėjas Rimantas Mitkevičius, „Sodra“ yra kontroliuojanti institucija.
„Ji tiesiog kontroliuoja tų nedarbingumo pažymėjimų išdavimo pagrįstumą ir teisėtumą. Ir vertina visas aplinkybes. Jeigu matome kažkokią situaciją, kuri kelia klausimų, tai „Sodra“ išsako savo nuomonę kažkokiais atvejais, bet, vėlgi, sprendimą priima ne „Sodra“, – sako R. Mitkevičius.
„Kad operacijos laukimas nėra indikacija nedarbingumo tęsimui, tai čia yra standartinis „Sodros“ atsakymas“, – tvirtina Šeimos gydytojų profesinės sąjungos atstovė Alma Astafjeva.
Ar operacijos laukimas yra priežastis nedarbingumui, vertinti nenori ir Sveikatos apsaugos ministerija. Bet sako, kad šioje situacijoje svarbus kitas aspektas.
„Jeigu yra daugiau nei 120 dienų, tai šitoj vietoj gydytojas pats negali [nuspręsti], turi būti komisija. Ir komisijoje turi būti „Sodros“ atstovas, kur būtų įsitikinta, ar tikrai gali būti nedarbingumas daugiau nei 120 d.“ – teigia sveikatos apsaugos ministro atstovas Tomas Bagdonas.
Pagal įstatymus, savo nuožiūra tęsti nedarbingumą gydytojas gali iki 122 kalendorinių dienų, jeigu daroma pertrauka – iki 153 dienų. Po to turi būti šaukiama gydytojų konsultacinė komisija, kuri ir sprendžia, ar nedarbingumą tęsti.
„Sodros“ atstovas dalyvauja komisijos posėdžiuose, tačiau jo žodis yra daugiau rekomendacinis“, – nurodo „Sodros“ nepensinių išmokų skyriaus vedėjas.
„Tikrai dažnai tenka girdėti tokių situacijų, kai būna pasakoma, kad nebus tęsiamas nedarbingumas ir komisija kaip ir neturi ką atsakyti“, – tikina A. Astafjeva.
A. Liutkevičius sako, jo atveju jokia komisija sušaukta nebuvo. Bent jis apie tai neinformuotas. Sveikatos ministerija sako, jeigu tai tiesa – tai pažeidimas. Buvo ar nebuvo sušaukta gydytojų komisija ir kodėl jam netęsiamas nedarbingumas – gydymo įstaiga, kurios pacientu yra A. Liutkevičius, nekomentuoja. Sako, kad tai pažeistų asmens duomenų apsaugą.
