Tarptautinio tyrimo rezultatai rodo, kad inovatyvių vaistų prieinamumas Lietuvoje yra vienas prasčiausių Europos Sąjungoje (ES). Gydytojai sako, kad, negalėdami skirti kompensuojamų preparatų, turi ieškoti alternatyvų. Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM), situacija kasmet gerėja, o Lietuva neturėtų lygintis su kitomis Europos šalimis.
Nors per pastaruosius ketverius metus ES registruota pusšimtis naujų medikamentų, skirtų onkologinėms ligoms gydyti, Lietuvoje kompensuojami tik trys iš jų. Gydytojai sako – to nepakanka.
„Turbūt kiekvieną dieną bent vienam ar dviem savo pacientams aš galėčiau papildyti taikomą gydymą inovatyviu vaistu“, – sako Nacionalinio vėžio instituto onkologė chemoterapeutė Lina Daukantienė.
Onkologų teigimu, kai kurie gyventojai, negavę inovatyvių vaistų, juos perka patys. Tačiau toks gydymas kainuoja tūkstančius. Pasak gydytojų, nauji vaistai yra mažiau kenksmingi. Vis dėlto, pabrėžia – jie reikalingi ne visiems.
„Ypač tai yra svarbu pacientui, kuris serga metastazavusia liga. Kuomet reikia kovoti už gyvenimą paciento, už gyvenimo kokybę, savalaikiai paskirti efektyvų vaistą gyvybiškai būtina“, – aiškina L. Daukantienė.
„Yra net 10 vaistų, skirtų metastazavusiam, išplitusiam krūties vėžiui gydyti. Nė vienas iš jų nėra Lietuvoje prieinamas, o paraiškos dėl 8 iš jų yra paduotos“, – supažindina Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos direktorė Neringa Čiakienė.
Lietuva Europoje pagal inovatyvių vaistų prieinamumą yra sąrašo gale. Šalyje kompensuojama 14 inovatyvių vaistų. Kitose ES šalyse finansuojama penkis kartus daugiau medikamentų. Daugiausia inovatyvių vaistų kompensuojama Vokietijoje.
„Nepakankamas finansavimas gimdo visas kitas problemas. Tai ir labai aukšti reikalavimai tyrimams. Gamintojai turi pateikti tyrimus su brandžiais rezultatais, kai Vakarų Europos šalys priima ir tarpinius tyrimus“, – teigia Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos direktorė Jūra Smilgaitė.
Per ilgai trunka ir vaistų vertinimas Valstybinėje vaistų kontrolės tarnyboje (VVKT).
„Yra labai ilgas svarstymo laikas. Jeigu, tarkim, nauji vaistai, pavyzdžiui, Vokietijoje, vidutiniškai per 47 dienas patenka į kompensavimą, tai Lietuvoje tas laukimo laikas yra apie 800 dienų“, – tęsia J. Smilgaitė.
„Tu žinai, kad vaistas yra, tu žinai, kad jis puikiai veiktų, tačiau tu žinai, kad jo tau negali skirti gydytojai ir toks apima beviltiškumo jausmas“, – dalinasi N. Čiakienė.
Sveikatos apsaugos ministro teigimu, situacija gerėja.
„Vien praėjusiais metais 65 vaistų paraiškos buvo įvertintos. Tai yra tikrai didžiulis skaičius, lyginant su tuo, ką turėjome anksčiau. Norėtųsi pabrėžti tai, kad jau vien šiais metais įtraukėme į kompensuojamų vaistų sąrašą bent keliolika naujų pavadinimų vaistų“, – pabrėžia paskirtasis Sveikatos apsaugos ministras Aurimas Pečkauskas.
Anot ministro, dabar svarbiausia ieškoti finansų ir būdų, kaip palengvinti vaistų prieinamumą.
„Natūralu, kad Lietuvos sveikatos sistema yra finansuojama gerokai mažiau negu, sakykim, senųjų Europos valstybių. Paminėtina tai, kad nuo BVP mes sveikatos apsaugai skiriame šiek tiek daugiau nei 5 procentus, kai Prancūzija, Vokietija ir kitos gerokai viršija 10 procentų“, – dėsto jis.
Pasak ministerijos, šiemet visiems vaistams planuojama skirti per 500 milijonų eurų.
