Statinai yra pagrindinė suaugusiųjų, sergančių širdies ir kraujagyslių ligomis, profilaktikos priemonė, tačiau, kaip rodo naujas tyrimas, daugelis žmonių, kuriems šie vaistai galėtų būti naudingi, jų nevartoja, rašo „Medical News Today“.
Remiantis žurnale „Annals of Internal Medicine“ paskelbta tyrimo ataskaita, kurioje analizuojamos statinų vartojimo tendencijos 1999-2018 m., statinų vartojimo apimtys tarp 20 metų ir vyresnių suaugusiųjų su laiku augo.
Tačiau mokslininkai pranešė, kad per pastaruosius penkerius tyrimo laikotarpio metus (nuo 2013 iki 2018 m.) bendra tendencija iš esmės stabilizavosi ir vaistus gauna tik šiek tiek daugiau nei vienas iš trijų reikalavimus atitinkančių suaugusiųjų.
Statinai, kaip vaistų grupė, padeda mažinti cholesterolio kiekį kraujyje, mažina širdies priepuolio ir insulto riziką. Juos rekomenduojama vartoti žmonėms, kurių MTL cholesterolio, dar vadinamo „bloguoju“ cholesteroliu, koncentracija siekia 190 miligramų decilitre (mg/dl) arba daugiau. Jis taip pat rekomenduojamas 40-75 metų amžiaus suaugusiesiems, kurių MTL cholesterolio kiekis yra 70 mg/dl ar didesnis, bet kurie taip pat serga diabetu arba kuriems yra didelė širdies priepuolio ar insulto rizika.

Statinų taip pat rekomenduojama skirti žmonėms, patyrusiems širdies priepuolį ar insultą arba sergantiems periferinių arterijų liga.
„Statinai – tai vaistai, mažinantys cholesterolio, kurį mūsų organizmas gamina kepenyse, kiekį. Tokiu būdu kepenys lengviau pasisavina kraujyje esančias cholesterolio daleles, todėl kraujyje lieka mažiau cholesterolio, galinčio pažeisti arterijas ir sukelti infarktą ar insultą, – sakė tyrime nedalyvavęs Kalifornijoje įsikūrusio medicinos centro „Orange Coast Medical Center MemorialCare“ Širdies ir kraujagyslių instituto kardiologas ir lipidologas dr. Yu-Mingas Ni. – Taip pat yra duomenų, kad statinai mažina uždegimą ir stabilizuoja cholesterolio plokšteles kraujagyslėse, o tai yra dar vienas būdas sumažinti širdies priepuolio ar insulto riziką.“
Kodėl pacientai nenoriai vartoja statinus
Tad kodėl daugiau žmonių nevartoja statinų?
Ekspertų teigimu, viena iš priežasčių yra šalutinio poveikio baimė ir bendra nuomonė apie statinus, kuri, pasak gydytojų, gerokai perdeda galimą riziką.
„Statinams jau seniau prilipusi neigiama stigma, o ir internete apie juos pateikiama daug klaidingos informacijos, ribojančios statinų vartojimą“, – „Medical News Today“ sakė tyrime nedalyvavęs Providenso (Kalifornija) Šv. Jono medicinos centro intervencinis kardiologas dr. Michaelas Broukhimas.
Statinai yra siejami su raumenų skausmu ir silpnumu bei sąnarių skausmais, tačiau tokie atvejai pasitaiko palyginti retai ir dažnai juos galima pašalinti pakeitus vieną statiną kitu tos pačios grupės vaistu.

„Girdėjau pacientus aiškinant, kad cholesterolio kiekis nėra svarbus širdies ligoms mažinti, kad statinai kenkia kepenims ir sukelia demenciją, ir net kad gydytojai, norėdami pasipelnyti iš statinų, palaiko ryšius su farmacijos bendrovėmis“, – sakė dr. Yu-Mingas Ni.
„Statinai gali sukelti raumenų skausmus dėl tam tikro šių vaistų poveikio raumenų ląstelėms, tačiau daugumai pacientų šis nepatogumas yra laikinas ir praeina po dviejų savaičių, – pridūrė jis. – Statinai nedidina demencijos rizikos. Statinai yra nebrangūs, galima rinktis kelių gamintojų vaistus ir tai yra vienas iš ekonomiškiausių mūsų turimų kovos su pagrindiniu JAV gyventojų žudiku – širdies ligomis – būdų.“
Medicininės kliūtys, apsunkinančios statinų terapiją
Tačiau ne tik klaidinanti informacija trukdo vartoti statinus žmonėms, kuriems jie galėtų būti naudingi.
„Deja, šio tyrimo rezultatai nėra nauji, – sakė dr. Yu-Mingas Ni. – Medicinos bendruomenė jau daugelį metų stengiasi pagerinti gydymo statinais prieinamumą. Yra daug veiksnių, apsunkinančių pastangas didinti statinų vartojimą.“
Vienas iš šių veiksnių yra patys gydytojai.
2013 m. Amerikos kardiologų kolegijos ir Amerikos širdies asociacijos darbo grupė išleido gaires, gerokai išplėstusias pacientų, kuriems turėtų būti skiriami statinai pirminei širdies priepuolio ir insulto prevencijai, ratą.

Šios gairės gali išgelbėti milijonų amerikiečių gyvybes, tačiau, kaip teigiama naujajame tyrime, jos „taip pat apsunkino sprendimų priėmimo procesą ir pareikalavo naujų daugiapakopių rizikos skaičiavimų“.
„Mūsų tyrimo rezultatai parodė, kad pacientai, atitinkantys Aterosklerozės ir širdies ir kraujagyslių ligų (ASCVD) rizikos kriterijus, vartojo mažiau statinų nei tie, kurių indikacijos buvo lengvai nustatomos, pavyzdžiui, diabetas arba iki 190 mg/dl ir daugiau padidėjęs mažo tankio lipoproteinų cholesterolio kiekis, – rašė tyrimo autoriai. – Daugelis gydytojų įprastai nenaudoja širdies ir kraujagyslių ligų rizikos skaičiuoklių, nes neturi laiko, neturi duomenų ar nėra pasirengę jas naudoti.“

„Elektroniniai įrankiai, kuriais apskaičiuojama ASCVD rizika, yra perspektyvūs, tačiau jie nėra įprastai diegiami ir nepašalina kitų kliūčių, tokių kaip konkuruojantys pacientų prioritetai ir ribotas laikas bendriems sprendimams priimti“, – teigė jie.







