2020 m. prasidėjusi pasaulinė COVID-19 pandemija sukėlė suirutę medicinos įstaigose ir parodė silpnąsias Lietuvos ir visos Europos sveikatos apsaugos sistemos vietas, rašoma Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) pranešime. Manoma, kad tokių ar net pavojingesnių virusų epidemijos gali pasikartoti, todėl nuspręsta imtis esminių pokyčių.
SAM BNS nurodė, kad bendra projekto vertė siekia 45,9 mln. eurų.
SAM Specializuotos sveikatos priežiūros skyriaus patarėjos Alvydos Naujokaitės teigimu, Europos Sąjungoje (ES) tik kelios valstybės turi šiuolaikiškus infekcinių ligų centrus. Todėl Europos Komisija pritarė, kad tiek Lietuvoje, tiek kitose ES valstybėse būtų modernizuojami infekcinių ligų centrai. „Jų modernizacija užtikrins kokybiškas ir saugias gydymo paslaugas pacientams ir neleis plisti užkratui į kitus ligoninės padalinius“, – sako ji.
„Pačios niūriausios mokslininkų prognozės sako, kad infekcinės ligos netolimoje ateityje taps viena dažniausių mirties priežasčių pasaulyje“, – teigia Kauno klinikų direktorius medicinai ir slaugai prof. Kęstutis Stašaitis.
Sveikatos apsaugos ministro įsakymu yra pavirtinta infekcinių ligų valdymo ir kontrolės 2020–2025 metų koncepcija. Pagal ją Lietuvoje bus 2 universitetiniai infekcinių ligų klasterio centrai: Kaune (aptarnaujantis Vidurio ir Vakarų Lietuvą) ir Vilniuje (aptarnaujantis Rytų ir Pietryčių Lietuvą).
Infekcinių ligų klasteris – tai asmens sveikatos priežiūros įstaigų bendradarbiavimo infekcinių ligų diagnostikos, gydymo ir valdymo srityje santalka. Lietuvoje be numatytų dviejų universitetinių infekcinių ligų klasterio centrų veiks dar trys regioniniai centrai Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje. Jie turės užtikrinti infekcinių ligų gydymo pajėgumus, o ištikus krizėms sukurs sąlygas kovoti su protrūkiais ir pritaikyti efektyviausią gydymo būdą.
Kauno klinikų Infekcinių ligų klinikos vadovės prof. Auksės Mickienės teigimu, iki šiol tokių sąlygų Lietuvoje nebuvo.
„Prisiminkime, kai buvo Ebolos protrūkis pasaulyje. Mūsų šalis visiškai nebuvo pasiruošusi šio viruso nei gydyti, nei reguliuoti pacientų srautų. Todėl visa laimė, kad ši liga aplenkė mūsų kraštą. Su COVID-19 taip nepasisekė. Todėl ligoninės visada turi būti pasiruošusios ne tik įprastam gyvenimui, bet ir ekstremalioms situacijoms bei kylančių iššūkių suvaldymui“, – sako prof. A. Mickienė.
Geresnės sąlygos ir pacientams, ir specialistams
Siekiant teikti inovatyviomis technologijomis besiremiančią ligų diagnostiką ir užtikrinti geresnes pacientų gydymo galimybes, Kauno klinikose bus statomas naujas infekcinių ligų korpusas. Tai bus unikali ligoninė, kurioje bus izoliuojami ir gydomi labai sunkios, komplikuotos ir įprastiniam gydymui nepasiduodančios būklės ligoniai bei tie, kurie serga retomis užkrečiamosiomis ligomis.
„Šioje ligoninėje veiks skubios pagalbos, intensyviosios terapijos bei infekcinių ligų skyriai suaugusiems ir vaikams, taip pat bus atskiros operacinės, reikiama diagnostikos įranga bei mikrobiologinė ir virusologinė laboratorijos, išimtinai skirtos tik šiame korpuse esantiems pacientams tirti ir gydyti. Tokiu būdu infekcinėmis ligomis sergančių pacientų srautai nesimaišys su kitais pacientais Kauno klinikose, infekcijų plitimo pavojaus rizika ligoninėje bus minimizuota“, – teigia prof. K. Stašaitis.
Be to, pastate veiks ir infekcinių ligų centras, kuriame bus užtikrinamos daugiadalykės komandos paslaugos infekcinėmis ligomis sergantiems pacientams.
„Žmogus į ligoninę atsineša ne tik infekcinį susirgimą, bet ir visas kitas jau turimas savo ligas. Tai gali būti imunosupresyvūs, onkologiniai pacientai ar po transplantacijos, ar turintys įvairių sudėtingų lėtinių ligų. Būtent tokie atvejai diktuoja tai, kad reikia dirbti komandoje, kuri sudaryta iš įvairių specializacijų gydytojų bei gydytojo infektologo. Taip bus užtikrinamas kokybiškas visapusiškas gydymas“, – pažymi prof. A. Mickienė.
Inovatyvi laboratorija atvers galimybes mokslininkams
Infekcinių ligų korpuse bus įgyvendinta ir dar viena naujovė – čia veiks trečio biosaugos lygio virusologinė laboratorija, kuri bus išimtinai skirta tik šiame korpuse esantiems pacientams tirti.
„Tokios Kaune dar nėra buvę. Reikia suprasti, kad liga pačioje pradžioje dar būna nežinoma, bendriniai simptomai gali nebūti stipriai išreikšti. Medikams reikia sužinoti ir nustatyti, su kuo turi reikalą bei kaip gydyti negaluojantį pacientą. Todėl pirmiausia pacientas bus izoliuojamas ir stengiamasi kuo greičiau nustatyti, kuo jis serga. Tokio aukšto lygio laboratorija suteiks galimybes tai padaryti“, – sako prof. A. Mickienė.
Kauno klinikų infekcinių ligų klasterio centro sukūrimo projektas yra finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšomis. Įgyvendinant projektą numatyta statyti 15 000 kv. m. ploto pastatą, kuriame veiks 5 skyriai. Planuojama, kad naujo pastato statybos darbai prasidės dar šiemet, o rangos darbai bus užbaigti 2025-aisiais.
