Muzika gali padėti demencija sergantiems žmonėms atkurti kai kuriuos atminties aspektus, nusiraminti ir pakelti nuotaiką – tokių įrodymų kasdien vis daugėja. Tačiau kas tokio yra muzikoje, kad ji taip stipriai veikia mūsų smegenis? Ir ar šis poveikis yra ilgalaikis, klausia „Medical News Today“ (MNT).
Galbūt teko matyti vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas demencija sergantis vyresnio amžiaus žmogus, skambant tam tikram muzikos kūriniui, ima linguoti, matosi, kad jam sugrįžta prisiminimai, ir nors jis neatpažįsta savo šeimos narių, ima groti fortepijonu ar smuiku dainos, kurią anksčiau žinojo, natas.
Dėl tokių dalykų demencija vadinamas neurologinis sutrikimas dar labiau glumina. Kaip žmogus gali pamiršti savo vaikų vardus, bet atsiminti tokį sudėtingą dalyką kaip klasikinės muzikos kūrinys?
Į šį klausimą, kaip ir į daugelį kitų, siekėme atsakyti balandžio mėnesio tinklalaidėje „Pokalbis: muzikos poveikio demencijai tyrimas“. Pokalbyje dalyvavo Durhamo universiteto muzikos psichologijos docentė dr. Kelly Jakubowski ir dainininkė, dainų autorė bei labdaros organizacijos „Music for Dementia“ ambasadorė Beatie Wolfe.
Kuo muzika naudinga sveikatai
Tiek dainos, tiek instrumentinė muzika yra kūrybiškas ritmo, harmonijos ir emocijų išraiškos derinys. Daugybė tyrimų liudija apie muzikos naudą sveikatai.
Pavyzdžiui, 2013 m. atliktame tyrime nustatyta, kad muzika gali turėti atpalaiduojamąjį poveikį prieš stresines situacijas ir padėti nervų sistemai greičiau atsigauti. Kitas tais pačiais metais atliktas tyrimas parodė, kad muzikos klausymasis padėjo sumažinti skausmą ir nerimą ligoninėje gulintiems vaikams.
Moksliniais tyrimais įrodyta, kad be fiziologinės naudos, muzika teigiamai veikia ir kognityvinę funkciją.
Neseniai atliktas tyrimas parodė, kad muzikavimas ir aktyvus muzikos klausymasis gali padėti sulėtinti 62–78 metų amžiaus žmonių kognityvinės funkcijų silpnėjimą. Tyrėjai nustatė, kad užsiimant muzikine veikla kai kuriose smegenų srityse padaugėjo pilkosios medžiagos, o tai padidino smegenų neuroplastiškumą – smegenų gebėjimą persitvarkyti – kuris labai svarbus mokymuisi ir prisiminimų formavimuisi.
2023 m. atliktame tyrime taip pat teigiama, kad ilgalaikis muzikos mokymasis gali būti naudingas smegenų funkcijoms ir padėti išlaikyti jų jaunatviškumą.
Tokie rezultatai rodo, kad muzika gali būti veiksminga priemonė gydant demenciją, kuriai būdinga daugybė simptomų: atminties praradimas, mąstymo, kalbos ir problemų sprendimo sunkumai.
Muzika yra jungtis
Dar vienas aspektas, kuriuo muzika yra naudinga kognityvinei sveikatai, yra tai, kad ji gali tapti puikia jungtimi tarp žmonių. Daugybė tyrimų rodo, kad socialinė izoliacija ir vienatvė gali paspartinti demencijos progresavimą.
„Jaučiu, kad muzika yra galingiausia momentinė jungtis iš visų patirčių ir visų menų“, – sakė Beatie.
Dainininkė ir dainų autorė teigė tikinti, kad menas apskritai – ne tik muzika – gali būti labai paveikus, kad jo galia neapsiriboja vien pramoga.
„Muzika [skamba] visur, todėl norint jos klausytis nereikia dėti jokių papildomų pastangų, kaip kad sumanius šokti ar piešti. Galima tiesiog pasinerti į garso dažnį, į žodžius, į mus supantį garsinį peizažą. Man muzika visada buvo galingas šaltinis, kurį naudoju, kad gerai jausčiausi. Kai matai tokią reakciją į muziką, kokią yra tekę matyti man, jauti jai begalinę pagarbą ir dėkingumą“, – kalbėjo ji.
Buvimas visiškoje tyloje
Garsas ir muzika neabejotinai turi įtakos mūsų sveikatai, tačiau ne ką silpniau, o gal ir stipriau, ją veikia ir jų trūkumas – tyla. 2020 m. atliktas tyrimas parodė, kad tyla gali būti atpalaiduojamoji ir gydomoji priemonė, mažinanti smegenų bangų dažnį, o kartu ir kraujospūdį.
Iš tiesų tyrimai taip pat rodo, kad per didelis triukšmas ir garsas kenkia kognityvinei sveikatai. 2022 m. atliktas tyrimas parodė, kad nuolatinis garso, pavyzdžiui, intensyvaus eismo, poveikis gali būti demencijos rizikos veiksnys.
Mūsų viešnia Beatie pasidalijo mintimis apie tai, kokią įtaką jai padarė visiška tyla, – papasakojo apie savo patirtį tyliausiame pasaulyje kambaryje – „Bell Labs“ beaidėje kameroje – kur ji įrašė savo albumą „Raw Space“.
„Tai buvo vienas giliausių išgyvenimų, kokį esu kada nors patyrusi, ir aš prie jo nuolat grįžtu. Dabar netgi atrodo, kad šiandien tai tapo dar aktualiau. Pasaulis tapo dar triukšmingesnis ne tik tiesiogine prasme, bet ir informacijos prasme – mus iš visų pusių bombarduoja socialinė žiniasklaida, pranešimai ir visi tie dalykai, kurie mus veikia ir blaško“, – sakė ji.
Tyliausias kambarys
„Jauti tylą; tai beveik kaip pojūčių perkrovimas, nervų sistema nurimsta, girdi gryną garsą be aido, be dirbtinio fono, be jokių patobulinimų. Ir supranti, [kad] šiandien naudojame technologijas, kad užgožtume visus tuos dalykus, kurie iš tikrųjų ir daro mus žmonėmis?“ – savo įspūdžiais iš tyliausio kambario pasidalino B. Wolfe.
Atrodė, kad Beatie ši patirtis patiko kur kas labiau nei daugumai žmonių, ir ji toje kameroje praleido nemažai valandų.
„Man sakė, kad geriausiu atveju ten ištversiu 15 minučių, nes girdisi, kaip kraujas teka venomis, ir paprastai tenka daryti pertraukas, nes pojūtis labai intensyvus. O aš ten iš viso turbūt praleidau 100 ar daugiau valandų, – pasakojo dainininkė. – Pirmą kartą ten buvau kelias valandas, tiesiog tai mane nuramino, gal aš esu kažkokia anomalija. Bet man buvo priešinga reakcija nei paprastai pasireiškia žmonėms, manau, tai taip pat susijęs su gebėjimu būti su savimi. Man atrodo, kad kameroje yra tam tikras to elementas, ten labai daug esi su savimi, nėra jokių trukdžių, niekas tavęs neištraukia iš tos vidinės erdvės.“
Neprisimena vardų, bet žino dainos tekstą
Kalbėdama apie tai, kad demencija sergantys žmonės prisimena dainų žodžius, bet neprisimena savo vaikų vardų, laidos vedėja dr. Hilary Guite atkreipė dėmesį į pasikartojimus ir į tai, kad muzika vienu metu gali suaktyvinti daug smegenų sričių ir tinklų.
„Kalbėjome apie tai, apie muzikos globalumą smegenyse, tačiau vaiko vardas buvo kartojamas visą gyvenimą, o dainą galbūt išgirstame kartą per mėnesį ar kartą per metus. Kaip tai paaiškinti?“ – klausė ji.
Dr. K. Jakubowski teigimu, gebėjimas prisiminti dainų žodžius yra susijęs su procedūrine atmintimi.
„Procedūrinė atmintis kažkuo panaši į motorinių veiksmų sekų atsiminimą, pavyzdžiui, gebėjimą važiuoti dviračiu, tiesa? Tad kai žmonės netenka semantinės atminties vardams ir vietoms, jie vis dar prisimena motorinę dainavimo kartu seką, tikriausiai dėl to, kad anksčiau daug kartų dainavo, girdėdami šią dainą, ar bent jau mintyse įsivaizdavo ją dainuojantys“, – sakė ji.
Mokslininkė taip pat teigė, kad smegenys gali išsaugoti tam tikras šio tipo atminties dalis, ir tai galėtų paaiškinti, kodėl kai kurie žmonės geba prisiminti dainų žodžius arba pagroti seną dainą instrumentu, nors serga demencija.
„Jei žmogus anksčiau grojo fortepijonu, jis gali ir toliau groti pažįstamus kūrinius, net jei liga ir labai pažengusi“, – aiškino ji.
Muzikos poveikis demencijai
2014 m. Beatie inicijavo mokslinių tyrimų projektą „Muzikos galia“ (angl. „The Power of Music“) „Priory Group“ valdomuose globos namuose Jungtinėje Karalystėje.
Šio projekto rėmuose organizuojamų veiklų vaizdo įrašuose ir nuotraukose nesunku pastebėti, kaip užgrojus muzikai demencija sergantys žmonės pradeda mušti ritmą kojomis, ploti rankomis ir dainuoti, kaip spindi kai kurių iš jų akys.
Ji papasakojo tokio pobūdžio veiklą pradėjusi grodama originalias dainas anglų kalba Portugalijos slaugos namuose.
„Ketinau groti tik savo uošviui, bet taip išėjo, kad manęs klausėsi maždaug 100 demencija ir Alzheimerio liga sergančių žmonių, kurie visi buvo portugalai. Nė vienas iš jų nekalbėjo angliškai, išskyrus mano giminaitį. O aš grojau naujas dainas, dainas anglų kalba, kurių jie anksčiau nebuvo girdėję. Ir mačiau, kad žmonės dainuoja kartu, kiek tik gali, kad ploją, kad prabudo“, – pasakojo dainininkė.
Taip Beatie kilo mintis patikrinti hipotezę, kad pati muzika yra paveiki, nepriklausomai nuo to, ar ji jau yra girdėta, ar ne. Ją įkvėpė neurologas Oliveris Sacksas, kuris savo knygoje „Miuzikofilija“ aiškino, kad muzikos žinomumas nėra būtina sąlyga jos poveikiui.
Kai Beatie grojo originalias dainas žmonėms globos namuose Jungtinėje Karalystėje, galima buvo pastebėti ypatingą vienos konkrečios dainos poveikį klausytojams.
Ko reikia, kad daina taptų pagauli
Dr. K. Jakubowski paaiškino, kodėl, jos manymu, daina „Wish“ ypač patiko Beatie aplankytų globos namų gyventojams.
„Beatie būdingos gana trumpos frazės. Beveik galima nuspėti, koks bus kitas žodis ar rimas, o tai labai gerai, nes skatina žmones bandyti dainuoti kartu. Jos dainose daug pasikartojimų, todėl nesunku numatyti, kas bus toliau, ir tai tampa puikiu pagrindu visiems įsijungti“, – aiškino ji.
Dr. K. Jakubowski teigimu, be rimo ir aliteracijos labai svarbu ir aiškus ritmas.
„Šio muzikos kūrinio tempas labai artimas tam, ką vadiname žmonėms geriausiai tinkančiu tempu. Mes turime vadinamąjį spontaninį motorinį tempą, kitaip tariant, jei paprašyčiau tiesiog pradėti mušti koja taktą, negirdint muzikos, dauguma žmonių muštų maždaug 120 dūžių per minutę, o toks maždaug ir yra šio kūrinio ritmas“, – aiškino ji.
„Skambant šiam kūriniui, patogu ploti į ritmą. Manau, kad tai ir paskatina žmones įsitraukti“, – pridūrė mokslininkė.
Dr. Jakubowskis taip pat sakė, kad dėl dainos struktūros ją lengva sekti.
„Jeigu nėra sudėtingo teksto ir kartais girdite tiesiog „o, o, o“, pakankamai lengva visa tai suvokti“, – sakė ji.
Kaip muzika sužadina prisiminimus
Dr. Jakubowski tyrinėja muzikos sukeltus autobiografinius prisiminimus (angl. music-evoked autobiographical memories, MEAMS) apskritai, tačiau mano, kad jie gali turėti sąsajų ir su demencija.
Pirmiausia ji papasakojo apie grandininį muzikos poveikį prisiminimų atgaminimui.
„Kai muzika ar bet koks kitas dirgiklis suaktyvina atmintį, ji gali iššaukti ir kitus susijusius prisiminimus. Taigi, jei muzika gali sužadinti su ja susijusius prisiminimus, ji gali padėti atgaivinti ir kitus to laikotarpio prisiminimus“, – sakė ji.
Viename iš savo darbų dr. K. Jakubowski lygino muziką su kitais autobiografinius prisiminimus iššaukiančiais dirgikliais.
„Atlikę keletą tyrimų nustatėme, kad muzika dažniausiai iššaukia daugiau teigiamų prisiminimų iš mūsų gyvenimo nei kiti dirgikliai. Taigi, manau, kad jos terapinė nauda pakankamai aiški – muzika yra ypač veiksmingas dirgiklis, sužadinantis teigiamus prisiminimus. Ir atrodo, kad vyresnio amžiaus žmonėms jos poveikis yra dar stipresnis“, – sakė ji.
Dr. K. Jakubowski tikisi, kad tai paskatins atlikti daugiau šios srities tyrimų ir išsiaiškinti, ar šios išvados galioja ir demencija sergantiems žmonėms, ypač vėlesnėse ligos stadijose.
Prisiminimai, muzika ir tapatybė
Dr. K. Jakubowski taip pat paaiškino, kaip muzika gali padėti demencija sergantiems žmonėms susigrąžinti tapatybės jausmą, kuris, praradus atmintį, dažnai ima nykti.
„Manau, kad autobiografiniai prisiminimai svarbūs ne tik dėl to, kad kai prisimename epizodus iš savo gyvenimo, sustiprėja mūsų tapatybės ir asmenybės jausmas, geriau suvokiame, kas esame ir iš kur atėjome. Tai pakankamai svarbu žmonėms, kurie praranda atmintį, nes tada jie jaučiasi tarsi įstrigę dabartyje ir negali atkurti ryšio su savo praeitimi, o tai gali turėti įtakos jų psichikos sveikatai, – aiškino mokslininkė. – Šis ryšio atkūrimo jausmas, savo asmenybės ir praeities pojūtis taip pat daro įtaką slaugytojams ir šeimos nariams. Įžvelgti kad ir dalelę žmogaus, kurį pažinojai, yra labai, labai svarbu. Šeimos nariams ir globėjams [tai] padeda suprasti, kad prieš juos vis dar yra žmogus, turintis praeitį, turintis turtingą istoriją.“
Kiek ilgai juntamas muzikos poveikis?
Dr. K. Jakubowski pažymėjo, kad nepaisant akivaizdžios tiesioginės muzikos naudos sveikatai, norint kalbėti apie ilgalaikę naudą, reikia nuolatinio poveikio.
„Paklausius muzikos, negalima tikėtis, kad bus ilgalaikė nauda, visam laikui, kad ji bus juntama ir po trejų metų nuo tada, kai išgirdote dainą. Ilgalaikis tam tikros muzikos poveikis duoda daugiau naudos nei kelių kūrinių išklausymas, o paskui užsitęsusi pauzė“, – sakė ji.
Mokslininkė taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad žmonės su muzika gali sąveikauti įvairiais būdais.
„Reguliarus muzikos įrašų klausymasis turi ilgalaikės naudos demencija sergantiems žmonėms – mažina susijaudinimą, apatiją, pakelia nuotaiką, kartais stiprina tapatybės jausmą ir pan. Man atrodo, kad yra įvairių sąveikos su muzika būdų“, – sakė ji.
Ar muzika gali pakenkti?
Dr. K. Jakubowski pabrėžė, kad muzikos terapija gali turėti ir neigiamą poveikį, gydant demenciją.
„Kiekvienam žmogui, nepriklausomai nuo to, ar jis serga demencija, ar ne, muzika gali sukelti ir neigiamų emocijų, nes kartais ji gali būti susijusi, pavyzdžiui, su trauminiais prisiminimais iš gyvenimo, – aiškino ji. – Net jei tai nėra traumuojantis prisiminimas, muzika gali priminti laidotuves ar šeimos nario netektį. Todėl turime būti labai atsargūs, parinkdami muziką, turime atsižvelgti į šiuos dalykus.“
Mokslininkė taip pat kalbėjo apie individualius žmonių pomėgius ir egzistuojančius muzikos žanrus. Netinkamai parinktas žanras taip pat gali sukelti nepageidaujamą poveikį, ypač demencija sergantiems žmonėms. Anot jos, muzikos terapeutai turi gerai apgalvoti, kokią muziką naudoti užsiėmimų metu.
„[Jei] žmogus negali pakęsti tam tikros muzikos, mažiau tikėtina, kad ji bus veiksminga valdant susijaudinimą ir nuotaiką. Grįžtame prie to, apie ką kalbėjome pačioje pokalbio pradžioje, kad kartais garsai mūsų aplinkoje gali būti žalingi ir erzinantys. Taigi nenorime versti žmonių klausytis muzikos, kuri jiems nelabai patinka arba su kuria jie nejaučia ryšio, nes tai gali sukelti neigiamą reakciją“, – sakė ji.
Nepaisant to, kas patinka ir nepatinka, visa tai liudija, kad muzika turi įtakos sveikatai ir gerai savijautai. Tačiau ar ji iš tikrųjų gali padėti sulėtinti demencijos progresavimą, dar reikia ištirti.
