Šeimos gydytojai, psichiatrai, chirurgai, neurologai, dermatovenerologai, alergologai, klinikiniai imunologai, endokrinologai, vidaus ligų gydytojai, kardiologai, pulmonologai ir dar keliasdešimties specialybių gydytojai. Visus juos kad ir šiandien į darbą priimtų Alytuje veikiančios valstybinės gydymo įstaigos – Alytaus poliklinika bei Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninė.
„Situacija yra labai bloga ir aš, atvirai pasakius, nemanau, kad kas nors greitai keisis į gera“, – portalui LRT.lt sakė Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės direktoriaus pavaduotojas medicinai Dmitrijus Kačiurinas. Apie tai, jog dabartinė medikų rengimo tvarka nepadeda pritraukti jaunų gydytojų į regionų ligonines ir pirminės sveikatos priežiūros įstaigas, kalbėjo ir kitų miestų atstovai.
Trūksta daugiau nei 40-ies specialybių gydytojų
Sąrašu, kuriame įvardinta, kiek ir kokios specializacijos gydytojų šiuo metu trūksta Alytuje, savo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalino Vilniaus universiteto profesorius, šeimos gydytojas Vytautas Kasiulevičius.
Portalui LRT.lt šią informaciją patvirtino ir Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės direktoriaus pavaduotojas medicinai Dmitrijus Kačiurinas. Pasak jo, situacija tikrai bloga.
„Tų visų populiarių specialybių (gydytojus – LRT.lt), kurių trūksta ne tik pas mus – tai kardiologas, neurologas, endokrinologas, – galėtume įdarbinti nors ir šiandien“, – sakė ligoninės direktoriaus pavaduotojas.
Jis neslėpė, jog nemaža dalis šiuo metu ligoninėje dirbančių gydytojų yra vyresnio amžiaus – daugiau darbo krūvio jie nėra pajėgūs „paimti“. Todėl jau kelerius metus ieškoma būdų, kaip į gydymo įstaigą pritraukti jaunų medikų.
„Tai daroma įvairiai – savivaldybė turi programą, finansuoja rezidentūros studijas, kurias baigęs medikas turi grįžti į ligoninę dirbti kelerius metus. Turėtų grįžti. <...> Problema yra opi, bet turbūt kaip ir visur. Anksčiau ligoninė pati finansuodavo studijas (medicinos rezidentūrą). Pagal šią programą į ligoninę atvyko kardiologas. Čia bendras projektas su Sveikatos apsaugos ministerija, finansavimas dalinamas taip: 80 proc. ES lėšomis, 20 proc. – ligoninės. Bet čia tikrai nėra masinis reiškinys – negalime pasidžiaugti, kad atvažiavo dirbti trys, keturi ar penki gydytojai po mokslų baigimo“, – kalbėjo Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės administracijos atstovas.
Jis teigė nematantis greito sprendimo. „Medikai sensta, išeina į užtarnautą poilsį. Medikų kaita turėtų būti nuolatinė, bet šitos tendencijos tikrai nematome. Kas bus? Mano nuomone, nieko gero nematau artimoje ateityje. Galbūt po kurio laiko, kai valstybė suvoks, kad reikėtų ruošti specialistus ne tik Kaunui, Vilniui, t. y. ne tik didesniems miestams, (problemos neliks). Tai turėtų būti valstybės prioritetas, programa – sutvarkyti ligoninių tinklą. <...>. Bet reformų mes laukiame jau daug metų: aš gydytoju dirbu 35-erius metus – tai tiek laiko ir laukiame (pokyčių)“, – atvirai kalbėjo D. Kačiurinas.
Didelė problema, anot ligoninės atstovo, konkurencija su privačiu sektoriumi, kuris gydytojams gali pasiūlyti kur kas patrauklesnes darbo sąlygas bei atlyginimą.
„Ką mes matome? Privatūs medicinos centrai gali sau leisti mokėti gydytojams didžiulius atlyginimus. Normalu, kad mokslus baigę medikai važiuoja dirbti būtent ten. <...> Buvo toks atvejis, kai ligoninė finansavo vieno gydytojo specialisto rezidentūros studijas. Visi jo kantriai laukėme. Artėjant mokslų pabaigai, privati įstaiga sumokėjo už jį, netgi ir su procentais, kaip priklauso (t. y. ir už studijas, ir baudą, numatytą sutartyje), ir jau paruoštas medikas nukeliavo ne pas mus. Dabartinė sistema nėra efektyvi“, – pastebėjo Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės direktoriaus pavaduotojas medicinai.
Vilioja ne tik konkurencingu darbo užmokesčiu
Alytaus savivaldybės mero pavaduotoja Jurgita Šukevičienė situaciją mato kiek kitaip. Anot jos, priemonės, kurias taiko savivaldybė, duoda rezultatų. Tiesa, ne tokių greitų kaip norėtųsi.
Alytaus miesto savivaldybės taryba kas trejus metus, esant poreikiui ir dažniau, tvirtina Alytaus miesto savivaldybei pavaldžių asmens sveikatos priežiūros įstaigų specialistų poreikio prognozę. Atsižvelgiant į ją yra finansuojami trūkstamos specialybės gydytojai ir rezidentai.
„Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2019 m. vasario 28 d. sprendimu yra patvirtintas Finansavimo teikimo atvykstantiems dirbti į Alytaus miesto savivaldybės asmens sveikatos priežiūros įstaigas trūkstamos specialybės gydytojams ir rezidentams tvarkos aprašas. Jame numatytos įvairios skatinimo priemonės, tarp kurių – 5 883 Eur kasmetinė išmoka pirmus trejus metus, išskaitant ir sumokant gyventojų pajamų mokestį į Lietuvos Respublikos biudžetą, išmokant gydytojui ne mažiau kaip 5 000 Eur. Medikams taip pat gali būti mokama ir kasmetinė rezidento stipendija, kurios suma – ne daugiau kaip 10 000 Eur. Ši skirta rezidentūros studijoms su stipendija apmokėti pagal rezidentūros išlaidų sąmatą“, – sakė Alytaus vicemerė.
Skatinimo priemonėmis pasinaudojęs gydytojas įsipareigoja įstaigoje dirbti ne mažiau kaip 1 etato krūviu ne trumpiau kaip ketverius metus, o skatinimo priemonėmis pasinaudojęs rezidentas įsipareigoja įstaigoje (-ose) dirbti ne mažiau kaip 1 etato krūviu ne trumpiau kaip penkerius metus nuo pirmos darbo dienos įstaigoje (nėštumo ir gimdymo atostogų vaikui prižiūrėti laikotarpis neįskaičiuojamas).
Apsisprendusiems dirbti Alytuje esančiose valstybinėse gydymo įstaigose suteikiamas ir būstas.
Anot J. Šukevičienės, jaunų specialistų savivaldybė ieško visur bei įvairiais būdais, pasitelkiami net talentų medžiotojai.
„Savivaldybės administracija nuolat bendrauja su aukštosiomis mokyklomis, kurios rengia gydytojus, dėl galimybės finansuoti rezidentūros studijas. Nuo aprašo patvirtinimo iki šios dienos esame pritraukę 11 trūkstamos specialybės gydytojų ir 11 asmenų finansuojame rezidentūros studijas. Pirmieji baigę rezidentūros studijas Alytuje pradės dirbti 2024 m. vasarą“, – sakė J. Šukevičienė.
Ji džiaugėsi, kad tvarkos aprašas išties veikia, – gydytojai ir rezidentai aktyviai naudojasi skatinimo priemonėmis.
„Žinoma, galima priimti sprendimus ir taikyti kitas priemones, tokias kaip degalų išlaidų tikslinė kompensacija medikams, atvykstantiems dirbti į Alytaus miesto savivaldybės asmens sveikatos priežiūros įstaigas, tačiau viskas remiasi turimais finansais“, – sakė Alytaus vicemerė.
Skatina konkurenciją, dėl kurios pralaimi regionų pacientai
Kretingos meras Antanas Kalnius įsitikinęs – dabartinė sistema ne tik neveikia, bet ir sukuria naujų problemų. „Ta pati sistema sukuria konkurenciją tarp savivaldybių – tai yra blogiausia. Kretinga gydytojui rezidentui pasiūlo vieną variantą, Klaipėda – antrą, Šilutė – dar trečią. Ir šitaip per visą Lietuvą mes perpirkinėjame vieni iš kitų medikus. Aš pasigendu nacionalinio sprendimo – kad galėtų pasakyti, jog „šitas variantas yra geriausias, jį ir naudokite“. Yra daug kompleksinių problemų, kurių viena savivaldybė tikrai neišspręs“, – įsitikinęs Kretingos meras.
Pasak jo, svarbu mąstyti ne tik apie medikų pritraukimą keleriems metams į periferijoje esančias gydymo įstaigas. Kur kas didesnis dėmesys turėtų būti skiriamas tam, kad jie čia apsigyventų, kitaip tariant – įleistų šaknis.
„Šnekėkime paprastai: jaunimas išvažiuoja į Vilnių ar Kauną, pradeda kurti ryšius, galbūt atsiranda šeima – medikų studijos trunka ilgai. Jie pradeda kurti gyvenimą ten, įsigyja kažkokio nekilnojamojo turto. <...> Čia aš matyčiau vienintelį dalyką, kas galėtų pagerinti mūsų, mažesnių miestų, situaciją – kad Klaipėdos regione atsirastų kažkoks filialas ar kita įstaiga, kur būtų ruošiami medicinos specialistai. Mes turėtume atsvarą Kaunui ir Vilniui: ir akademinę bendruomenę turėtume regione, ir kurtųsi bendruomeniniai santykiai čia, rajone. Negražu taip sakyti, bet mes taip medikus „pririštume“ likti čia, – sakė A. Kalnius, pabrėžęs, kad tokia pat problema yra ir su švietimo srities darbuotojais. – Iš Vilniaus, Kauno ar Šiaulių specialistai nenori važiuoti į Kretingą ar Skuodą. Kad ir kaip būtų, mes esame provincija.“
Kalbėdamas apie medicinos specialistų trūkumą, Kretingos meras taip pat pabrėžė, kad šiuo metu didžiausios problemos ir yra Vakarų Lietuvoje.
„Mes turime dvi Lietuvas: Vilniaus, Kauno pusę ir Klaipėdos. Jei kažkokia įstaiga atsirastų šitoje Lietuvoje, visas regionas pajustų naudą: ir Kretinga, ir Šilutė, ir Skuodas. Mes jau nebešnekėkime apie atskirą rajoną – kalbėkime apie regionus. <...>“, – įsitikinęs Kretingos meras.
Mes turime dvi Lietuvas: Vilniaus, Kauno pusę ir Klaipėdos. Jei kažkokia įstaiga atsirastų šitoje Lietuvoje, visas regionas pajustų naudą: ir Kretinga, ir Šilutė, ir Skuodas. Mes jau nebešnekėkime apie atskirą rajoną – kalbėkime apie regionus.
Įsisenėjusi visos Lietuvos problema
Beveik visų sričių gydytojų specialistų trūksta ne tik Alytuje, bet ir Klaipėdos universiteto ligoninėje, kuri yra vienintelė trečio lygio medicinos paslaugas teikianti įstaiga Vakarų Lietuvos regione. Nuo sausio į vieną sujungus tris ligonines uostamiestyje, paaiškėjo, kad vienoje – Klaipėdos ligoninėje – labai trūksta onkologų, radiologų, ginekologų, endoskopuotojų, pilvo chirurgų, nefrologų, traumatologų, kardiologų, dermatovenerologų, anesteziologų-reanimatologų. Žodžiu – beveik visų sričių gydytojų specialistų.
„Turime rimtą iššūkį jų rasti. Pradėjome paieškas ir kai kurių specialybių medikų randame. Klaipėdos universiteto ligoninė yra konkurencinga savo atlyginimais, sudaro galimybes tobulėti, turi puikią medicinos įrangą, tad medikai diagnostikai ir gydymui gali naudoti šiuolaikiškiausias technologijas. Tai darbuotojams yra patrauklu. Tikimės pritraukti ir gydytojų rezidentų, jaunųjų specialistų, kuriems šiuo metu rengiamas pasiūlymų paketas“, – vylėsi Klaipėdos universiteto ligoninės laikinasis vadovas prof. dr. Jonas Sąlyga.
Jo nuomone, specialistų trūkumas, jų paskirstymo netolygumas ir valstybės lėšomis parengtų specialistų emigracija yra visos sveikatos apsaugos sistemos spraga.
„Būdus ir priemones šiai problemai spręsti turėtų rasti atsakingos valstybės institucijos. Jos turėtų sukurti reguliavimo mechanizmą“, – sakė prof. J. Sąlyga.
Kalbėdamas apie galimybę pačiai gydymo įstaigai finansuoti daugiau medicinos rezidentūros studijų, uostamiesčio ligoninės vadovas pažymėjo, kad tai nėra naujiena – sveikatos priežiūros įstaigos Lietuvoje jau ne vienerius metus taiko praktiką finansuoti būsimų medikų studijas su sąlyga, kad specialistai atvyks ir liks dirbti keletą metų.
„Ar tokios sutartys pasiteisino, o investicijos atsipirko, – kitas klausimas. Kiek man žinoma, yra gerų ir blogų istorijų. Pasitaikė ne vienas atvejis, kai tokius specialistus, dar studijų metu ar jau baigus, iš gydymo įstaigos perperka kita gydymo įstaiga arba užsienio klinikos. Jos sumoka ir už mokslus, ir už netesybas, o studentą finansavusi įstaiga ir vėl lieka be specialisto“, – kalbėjo Klaipėdos universiteto ligoninės laikinasis vadovas.
Apmokėti kai kurių medikų rezidentūros studijas padeda savivaldybė, bet to per mažai
Reikalingų gydytojų rezidentų studijų apmokėjimą ne kartą svarstė ir Respublikinės Šiaulių ligoninės administracija. Kaip LRT.lt sakė jos direktorius Mindaugas Pauliukas, ligoninė nuo 2019-ųjų bendradarbiauja su Šiaulių miesto savivaldybe, kuri skiria lėšų trūkstamos specialybės gydytojams specialistams (rezidentams) į Respublikinę Šiaulių ligoninę pritraukti.
„Mūsų pasitelktos skatinimo priemonės – gydytojo rezidento rezidentūros studijoms apmokėti skirta kasmetinė stipendija ir vienkartinė išmoka gydytojo poreikiams tenkinti. Pastarąją išmoką gavęs gydytojas įstaigoje įsipareigoja dirbti 1 etato darbo krūviu ne trumpiau nei trejus metus“, – pasakojo ligoninės vadovas.
2019 metais su Šiaulių miesto savivaldybe pasirašytos pirmosios keturios sutartys rezidentūros studijoms apmokėti. O 2022 metais iš Šiaulių miesto savivaldybės biudžeto 9 gydytojams specialistams skirta 25 000 Eur vienkartinė išmoka gydytojo poreikiams tenkinti.
„Šiuo metu Šiaulių miesto savivaldybė finansuoja kelių būsimųjų gydytojų studijas: dviejų anesteziologų-reanimatologų, po vieną neurochirurgo, kardiologo. Vis dėlto ne visų būsimųjų medikų studijas kompensuoja savivaldybė. Pavyzdžiui, otolaringologo specialybė nėra trūkstamų specialybių gydytojų specialistų sąraše, o ligoninei šis specialistas būtinas. Todėl šio specialisto studijas apmoka pati ligoninė. Taip pat savo išgalėmis finansuojame ir informacinių technologijų specialisto studijas Šiaulių kolegijoje“, – paminėjo M. Pauliukas.
Respublikinėje Šiaulių ligoninėje šiuo metu itin trūksta neurologų, kardiologų, anesteziologų reanimatologų, psichiatrų, skubiosios medicinos pagalbos gydytojų ir bendrosios praktikos slaugytojų.
„Kad ir kaip norėtųsi, visų įstaigai reikalingų medikų profesinį parengimą ligoninė nėra pajėgi apmokėti“, – neslėpė pašnekovas.
SAM: specialistams pritraukti numatyta 14 mln. eurų
Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) siūlymu Vyriausybė šiemet patvirtino 365 valstybės finansuojamas vietas rezidentūros studijoms (+12 odontologijos rezidentūros studijoms). Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu patvirtintas rezidentūros studijų vietų paskirstymas universitetams.
Kaip teigiama portalui LRT.lt atsiųstame SAM atsakyme, šį skaičių lėmė diskusijos (įskaitant ir duomenų, informacijos, analizių nagrinėjimą ir kt.) Ekspertų taryboje, skirtoje ekspertinėms įžvalgoms dėl specialistų poreikio ir priėmimo į rezidentūros studijas pateikti. Tarybą sudaro Nacionalinės sveikatos sistemos specialistų rengimo valstybinio užsakymo formavimo komitetas ir daug socialinių partnerių, rašoma pranešime.
Ministerija atkreipia dėmesį, kad papildomai yra numatyta 110 valstybės nefinansuojamų vietų, kurias gali apmokėti sveikatos priežiūros įstaigos. Šiuo metu įstaigos galėtų apmokėti 322 rezidentūros studijų vietas – tris kartus daugiau nei skirta valstybės nefinansuojamų vietų. Tačiau visos skirtos nefinansuojamos vietos nebūna užpildomos, todėl didesnio skaičiaus poreikio nėra, rašo SAM.
Ministerijos duomenimis, nuo 2008 iki 2023 m. pagal sveikatos apsaugos ministro įsakymą, kuris numato galimybę gydymo įstaigoms apmokėti rezidentūros studijas, buvo pasirašytos 233 sutartys.
„Šią praktiką vertiname teigiamai, nes mokiniams, studentams ir gydytojams rezidentams atsiranda daug galimybių sklandžiau įsikurti regionuose (būsto, transporto finansavimas ir kt.). Taip pat suteikiama galimybė studijuoti gyventojams, kurie neturi galimybės mokėti už studijas dėl finansinės padėties. Be to, gydymo įstaigos pagelbėja surandant darbą antrajai pusei, padeda surasti darželius, mokyklas. Įstaigas skatiname kurti palankią organizacinę kultūrą, taikyti kitas skatinamąsias pinigines ir nepinigines priemones, nes svarbu ne tik pritraukti, bet ir išlaikyti specialistus“, – nurodoma LRT.lt atsiųstame ministerijos laiške.
Ministerija pažymi, kad sveikatos priežiūros specialistų pritraukimo priemonėmis numatytas 14 mln. eurų finansavimas iš 2021–2027 m. Europos Sąjungos fondų investicijų programos, įskaitant: sveikatos žmogiškųjų išteklių valdymo efektyvumo didinimą; studijų kainos finansavimą, įsipareigojant išdirbti įstaigoje sutartą laikotarpį; sveikatos specialistų įgalinimo, pritraukimo ir išlaikymo sveikatos priežiūros įstaigoje modelio sukūrimą ir įdiegimą; labiausiai trūkstamų specializacijų prestižo didinimą ir profesinį orientavimą; gydytojų rezidentų mentorių edukacinių kompetencijų kėlimą / įgijimą ir kt. priemones.
Sveikatos apsaugos ministerija taip pat pažymėjo, kad įstaigas skatina inicijuoti bendradarbiavimą tarp savivaldybių, aukštųjų mokyklų ir įstaigų, identifikuoti studentus, kilusius iš regiono, ir užmegzti su jais ryšį, iš anksto pradėti kalbėti apie ateities darbo perspektyvas ir skatinimą grįžti į gimtąjį regioną. Įstaigos raginamos taikyti įvairias skatinamąsias priemones, tarp jų ir studijų kainos apmokėjimą.
SAM duomenimis, balandžio pradžioje Lietuvoje esančiose gydymo įstaigose daugiausia darbo pasiūlymų buvo pateikiama šeimos gydytojams (94 darbo pasiūlymai), slaugytojams (67), vidaus ligų gydytojams (43), neurologams (28) ir odontologams.
