Rinkti įvairius akmenėlius ar ieškoti gintarų mėgstančių žmonių pajūrio paplūdimiuose gali laukti netikėtas pavojus. Baltijos jūra į krantą vis išmeta fosforo gabalėlių, kurie savo išvaizda kone nesiskiria nuo gintarų, tačiau išdžiūvę ir sušilę užsiplieskia ugnimi ir gali smarkiai nudeginti. Fosforo palikti nudegimai – itin sunkūs ir ilgai gyjantys. Uostamiesčio medikai kasmet sulaukia šia chemine medžiaga nusideginusių poilsiautojų.
Šiomis dienomis socialiniuose tinkluose ėmė plisti įrašas apie Lietuvos pajūryje surastu fosforu smarkiai nusideginusį žmogų.
Panašūs pranešimai pasirodo kone kiekvieną vasarą. Tokių pacientų kasmet sulaukia ir Klaipėdos vaikų ligoninės medikai.
„Mes kiekvienais metais turime po vieną ar du tokius atvejus. Gydome pacientus, kurie yra patyrę cheminį nudegimą baltuoju fosforu. Kažkokia yra atlieka nuo sprogmenų ar laivų katastrofų. Tokių pacientų turime kiekvienais metais. Dažniausiai pas mus papuola poilsiaujantys svečiai. Paprastai patiria didelių plotų ir gilius nudegimus, kurie yra sukelti ir cheminio preparato, ir liepsnos“, – aiškino Klaipėdos vaikų ligoninės gydytojas ortopedas-traumatologas Mindaugas Gružauskas.
Nudegimai – sudėtingi ir sunkiai gyjantys
Pastebima, kad cheminis nudegimas yra kur kas sunkesnis nei įprastas, mat kai saulėtą dieną užsidega fosforas, kurį laiką nematyti jo liepsnos, tad žmogus ne iš karto supranta, kad jo kišenėje liepsnoja cheminė medžiaga, nors tą ir jaučia.
„Tada žmogus puola į vandenį ir net vandenyje yra labai sunkiai užgesinama ši ugnis“, – sakė M. Gružauskas.
Tokiems nudegimams, pasak mediko, yra reikalingas intensyvus gydymas, žaizdos gyja sunkiai ir ilgai. Gali būti, kad nudegus baltuoju fosforu pacientui prireiks netgi gydymo intensyvios terapijos-reanimacijos skyriuje.
„Tada įsijungia visa mūsų brigada tiek operacinės, tiek anesteziologai ir taip šituos vaikus gydome“, – pastebėjo M. Gružauskas.
Akcentuojama, kad pavojingiausia, kai rastą baltojo fosforo gabalėlį žmogus įsideda į kišenę. Deja, būtent tokie atvejai ir pasitaiko dažniausiai – įprastai žmonės linkę rastą neva gintarą įsimesti į kelnių kišenę.
„Tada nudega dubens sritis. Pasitaiko atvejų, kad įsideda į vasarinių marškinėlių kišenę, tada ta kūno sritis, kuri kontaktuoja betarpiškai su fosforu, ir įsiliepsnoja. Pastaruoju metu irgi turėjome pacientą, kuris buvo įsidėjęs fosforo gabaliuką į marškinėlių kišenę“, – sakė M. Gružauskas.
Daktaro minimas atvejis – kol kas vienintelis šią vasarą. Vertinant bendrai, kiek M. Gružauskui yra tekę bendrauti su kolegomis ir matyti viešai skelbiamą informaciją, nudegimų fosforu skaičius per metus tiek tarp suaugusiųjų, tiek tarp vaikų išlieka stabilus – po 1 ar 2 atvejus per metus.
Nudegus fosforu medikas pataria kuo greičiau šaldyti nudegusias vietas, nuskausminti ir skubėti į ligoninę.
Fosforas Baltijos jūroje – karo palikimas
Specialistai aiškina, kad fosforo medžiaga Baltijos jūroje – Antrojo Pasaulinio karo palikimas.
„Po Antrojo Pasaulinio karo Baltijos jūroje buvo laidojamas cheminis ginklas. Tai yra kaip bandymas atsikratyti tos ginkluotės, cheminių medžiagų. Tai yra tokia istorinė, karinė tarša“, – apibendrino Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento direktorė Galina Garnaga-Budrė.
Taigi, šį „kraitį“ Baltijos jūra nedidelėmis dalelėmis vis atplukdo į pakrantę ir kartu su gintarais, kuriuos taip mėgsta rinkti poilsiautojai, išmeta į krantą.
„Atskirti yra labai sudėtinga, nes jis yra labai panašus į gintarą. Jis galbūt yra ne permatomas ir labiau balkšvos spalvos – labiau į akmenuką panašesnis, bet žinome, kad ir gintaras yra įvairių spalvų ir atspalvių“, – dėstė G. Garnaga-Budrė.
Ji taip pat akcentavo, kad renkant gintarus reikėtų būti itin budriems, jokiu būdu surinktų gintarų nedėti į kišenę, o rinkti į specialią dėžutę. Taip pat labai svarbu surinkus šį „turtą“ leisti kurį laiką jam išdžiūti, nes baltasis fosforas užsiliepsnoti gali būtent tada, kai išdžiūsta ir sušyla iki 30–50 laipsnių. Gintaraujant praverstų ir sprendimas mūvėti pirštines.
„Jeigu taip nutiko, kad palietėte, aišku, reikėtų gretai kreiptis į medikus, nes turbūt iš karto bus deginimas. Ir reikėtų pranešti Aplinkos apsaugos departamentui, kurioje vietoje tas buvo. Aišku, iš karto žmogus numetą tą „gintarą“. Taip ir reikia padaryti, bet taip pat reikia ir pranešti, kur tas gabaliukas, kad jo nepaimtų dar kažkas“, – sakė Aplinkos tyrimų departamento direktorė.
Tiesa, užsimenama, kad nors žmonėms nemalonių susidūrimų su fosforu ir pasitaiko, tokios nelaimės nėra dažnos.
Uostamiesčio paplūdimiuose dirbantys gelbėtojai sako nudegimų baltuoju fosforu nefiksavę.
