Sveikata

2022.01.14 05:30

Kembridžo ligoninės gydytojas: patikimai nustatyti, kiek reikia antikūnų, nėra pavykę ir tai lemia kelios priežastys

Domantas Katelė, LRT.lt2022.01.14 05:30

Praėjusią savaitę priėmus sprendimą, kad galimybių pasą atlikę antikūnų tyrimą galės gauti tik persirgę asmenys, ir dėl to vykstant karštoms diskusijoms, Kembridžo universiteto ligoninės gydytojas Tumas Beinortas sako, kad patikimai nustatyti, koks antikūnų skaičius organizme užtikrina saugumą, dar nėra pavykę.

Nuo sausio 10 dienos įsigaliojo galimybių paso gavimo tvarkos pakeitimai, kuriais nuspręsta, kad turintys teigiamą antikūnų tyrimą koronavirusu persirgę asmenys galimybių pasą galės prasitęsti 60 dienų. Tuo metu dviem vakcinos dozėmis paskiepyti gyventojai, turintys teigiamą antikūnų tyrimą, to padaryti negalės – jiems teks skiepytis stiprinamąja vakcinos doze.

Tokia tvarka supykdė dalį gyventojų, jie kėlė klausimą, kuo skiriasi persirgusio asmens antikūnai nuo paskiepyto. Lietuvos mokslininkai taip pat surėmė ietis, kalbėdami apie antikūnų tyrimus. Vieni tvirtino, kad jų kiekis turi reikšmės, kiti sako, kad galimybių paso išdavimo tvarkos pakeitimas tebuvo politinis sprendimas, kuriam medikų bendruomenė priešinosi.

„Nė vienas vakcinų gamintojas, nė vienas specialistas imunologas negali atsakyti, koks antikūnų titras būtų tinkamas, kad galėtume saugiai atidėti vakcinaciją“, – antradienį Seime pabrėžė sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė-Motiejūnienė.

LRT televizijos laidoje „Dienos tema“ kalbintas onkoimunologas Marius Strioga sakė, kad jokioje pasaulio dalyje vakcinacija nėra vykdoma atsižvelgiant į antikūnų titrą, o tokia praktika Lietuvoje pradėta taikyti dar pernai, kada trūko vakcinų.

„Lietuvoje, kai dar buvo vakcinų trūkumas, siekiant jas kuo racionaliau paskirstyti, kad nebūtų vakcinuojami žmonės, kurie jau turėjo kontaktą su virusu ir turi nors kokią apsaugą, buvo įvestas antikūnų nustatymas. Tokiu atveju asmenims, turintiems antikūnų prieš S baltymą, bent dviem mėnesiams buvo liepta, rekomenduota ir net privaloma nukelti vakcinaciją. Tokiu būdu mes žmones pripratinome, prijaukinome prie to ir tie antikūnų tyrimai tapo populiarūs.

Deja, prieš alfa, prieš delta atmainas mes tam tikras orientacines vertes galėjome turėti, o esant omikron atmainai mes jų nežinome. Tai kada, nuo kokio S antikūnų lygio, kuris yra sukeltas vakcinos, mes galėtume sakyti „ieškokime antikūnų prieš N baltymą“ ir jų radę pripažinti, kad buvo infekcija, kuri veikia kaip trečioji dozė, mes šito konkrečiai pasakyti negalime. Pritempti visą tą reikalą tam, kad neskirtume trečios dozės žmonėms su antikūnais prieš S baltymą, galime, bet, kaip liaudis sako, tai būtų šakėmis ant vandens rašyta. Niekur pasaulyje apie stiprinamųjų vakcinų dozių poreikį – bent jau nuo COVID-19 – nėra sprendžiama pagal antikūnų lygį“, – tvirtina onkoimunologas.

Tuo metu Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovė Ligita Jančorienė Sveikatos apsaugos ministerijos organizuotoje spaudos konferencijoje tvirtino, kad serologiniai tyrimai neparodo vakcinų efektyvumo.

„Antikūnai, kurie matuojami BAU vienetais, tiesiogiai visiškai nekoreliuoja su atsaku į vakcinaciją, neleidžia vertinti imuniteto kokybės. <...> Manymas, kad šitie serologiniai tyrimai atspindi žmogaus imuninį atsaką, nėra teisingas. Europoje praktiškai nėra naudojami antikūnų tyrimai kaip kriterijus sprendžiant dėl vakcinacijos. Tai teigia kolegos iš Izraelio, Vokietijos, Didžiosios Britanijos, JAV. Būtų keista, jei mes įsivaizduotume kitaip“, – teigė medikė ir pridūrė, kad toks sprendimas buvo politinis, o ne pagrįstas medicinos tyrimais.

Beinortas: nustatyti antikūnų skaičių, kuris užtikrintų saugumą, niekam nėra pavykę

T. Beinorto teigimu, serologiniai antikūnų tyrimai gali būti informatyvūs, bet testo atsakymas ir jo interpretacija dažnai priklauso nuo konteksto.

„Antikūnai, susidarę prieš nukleokapsidės baltymą, patvirtina, kad asmuo buvo susidūręs su SARS-CoV-2 virusu. O antikūnai prieš spyglio baltymą (anti-S) susidaro tiek persirgimo, tiek vakcinacijos atveju. Klinikinėje praktikoje anti-S antikūnų tyrimas, atliekamas naujai SARS-CoV-2 užsikrėtusiems asmenims, leidžia identifikuoti asmenis, kuriems gydymas išoriškai pagamintais antikūnais arba konvalescenine kraujo plazma būtų naudingiausias“, – tvirtina Kembridžo universiteto ligoninės gydytojas.

Anot jo, patikimai nustatyti antikūnų skaičių prieš spyglio baltymą, kuris apsaugotų nuo užsikrėtimo COVID-19, nėra pavykę ir tai lemia kelios priežastys.

„Pirma, apsauginį imunitetą suteikia tik neutralizacinių savybių suteikiantys antikūnai, tačiau jų matavimas už klinikinių tyrimų lauko nėra įmanomas. Klinikinėje praktikoje ir visuomenėje prieinami testai matuoja bendrą IgG klasės antikūnų kiekį prieš spyglio baltymą, kurių tik dalis turės neutralizacijos efektą. Bendro antikūnų titro koreliacija yra nustatoma prieš pradinę Uhano SARS-CoV-2 atmainą, todėl jų kiekio koreliacija su neutralizacijos efektu (apsauginiu efektu) smarkiai priklausys nuo paplitusios atmainos.

Antra, standartizacija pasaulyje tarp dešimčių skirtingų antikūnų testų gamintojų buvo labai sudėtinga ir skirtingose laboratorijose atliekamas to paties ėminio testas gali pateikti kartais besiskiriančias antikūnų koncentracijas. Trečia, tiek antikūnų kiekis serume, tiek cirkuliuojanti atmaina ir jos paplitimas visuomenėje yra labai dinamiški procesai, diktuojantys testo atsakymo interpretaciją“, – sako gydytojas.

T. Beinorto teigimu, pandemijos valdyme serologinis testavimas kokybine prasme leidžia nuspėti imuniteto lygmenį visuomenėje ir modeliuoti spaudimo sveikatos apsaugos sistemai scenarijus.

„Individualaus asmens lygmeniu serologiniai antikūnų tyrimai labai naudingi siekiant identifikuoti nuo infekcijos neapsaugotus asmenis. Tačiau klinicistai ir mokslininkai šiuo metu negali universaliai ir patikimai pateikti apsaugos lygmenio, vadovaudamiesi anti-S serologiniu tyrimu“, – atkreipia dėmesį mokslininkas.

Reaguodamas į praėjusią savaitę Sveikatos apsaugos ministerijos ir Vyriausybės priimtus sprendimus, dėl kurių COVID-19 persirgę asmenys, atlikę serologinį tyrimą, galės gauti galimybių pasą, o pasiskiepiję – ne, T. Beinortas tvirtina, kad nėra jokio pagrindo manyti, kad persirgusių žmonių antikūnai iš esmės skiriasi nuo pasiskiepijusių.

„Omikron atmaina persirgusių asmenų antikūnai bus efektyvesni apsaugant nuo pakartotinės omikron infekcijos negu vakcinacijos metu sukurti antikūnai, nes šiandien naudojama vakcina turi pirminės SARS-CoV-2 atmainos spyglio baltymo struktūrą.

Tačiau vakcinacijos metu susidaręs labai aukštas antikūnų kiekis gali apeiti prastesnio jungimosi prie viruso deficitą ir apsaugoti nuo infekcijos. Deja, tiek persirgimo, tiek vakcinacijos atveju antikūnų kiekis ilgainiui krinta ir tikimybė užsikrėsti vėl auga. Kovo mėnesį žadama atnaujinta vakcinos sudėtis, turinti tiek omikron atmainos, tiek pirminės Uhano SARS-CoV-2 atmainos struktūrą“, – optimistinėmis žiniomis dalijasi gydytojas.

Jis priduria, kad šiuo metu nenustatyta, koks antikūnų kiekis užtikrintai apsaugotų nuo omikron infekcijos, tad serologiniai tyrimai nėra naudojami sprendžiant dėl stiprinamosios vakcinos dozės.

„Dėl antikūnų kiekio nustatymo tikslumo ir interpretavimo problematikos Vakarų Europos šalyse serologiniai testai nenaudojami priimant sprendimus dėl stiprinamosios vakcinos dozės – vakcinacija taikoma universaliai. Stipresnės šalutinės reakcijos greičiausiai įmanomos efektyvesnį imuninį atsaką turintiems asmenims, tačiau per kelis mėnesius trunkantį stiprinamosios dozės vakcinacijos laikotarpį saugumo signalų nėra iškilę.

Realaus pasaulio duomenys rodo, kad imuniteto sustiprinimas trečiu skiepu sumažina hospitalizacijos tikimybę 90 proc. užsikrėtus omikron, palyginti su nesiskiepijusiais asmenimis. Anksčiau tik bazine skiepijimo programa imunizuotiems asmenims protekcija siekė tarp 50 ir 70 proc. Papildoma 20–40 proc. apsauga nuo hospitalizacijos šalies mastu yra nepaprastai didelė“, – pabrėžia T. Beinortas.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt