Sveikata

2021.12.17 15:16

Įvertino Dulkio iniciatyvą dėl privalomo skiepijimo: nuo „to reikėjo jau anksčiau“ iki „bėgimo prieš traukinį“

Domantas Katelė, LRT.lt2021.12.17 15:16

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigia pradėsiantis diskusijas dėl privalomo skiepijimo COVID-19 vakcina sveikatos, švietimo ir socialinių paslaugų sektorių darbuotojus. Jų profesijų atstovų nuomonės dėl šio klausimo išsiskyrė – vieni sveikina ministro sprendimą, kiti sako, kad buvo paskubėta.

„Mes visų pirma norime išdiskutuoti ir jau su konkrečiu teisės aktu aptarti būtent pagrindinių profesinių sričių, tai yra sveikatos sistemos, švietimo, socialinės globos, [asmenų skiepijimą]. Yra pasiūlymų kalbėti apie valstybės tarnybą, apie kariuomenę... Aš manau, kad jau kitą savaitę turėsime galimybę tai aptarti konkrečiau“, – ketvirtadienį LRT TELEVIZIJOS laidoje „Dienos tema“ sakė ministras A. Dulkys.

Gerliakienė: palaikome, to reikėjo jau anksčiau

Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) valdybos pirmininkė Auristida Gerliakienė sako, kad tiek jos asmeninė, tiek LMS valdybos nuomonė dėl privalomo skiepijimo yra teigiama.

„Mes palaikome ministro sprendimą. Jis galėjo būti ir dar anksčiau įvestas. Matome, kad tos valstybės, kurios ėmėsi radikalesnių sprendimų, jos su pandemija tvarkosi geriau. Sveikiname ir palaikome“, – sako A. Gerliakienė.

Ji priduria, kad turbūt atsiras tokių medikų, kurie priešinsis šiam sprendimui.

„Manau, kad būtų, yra tokių. Matau, kad yra tam tikros struktūros, kurios tokius medikų bendruomenės narius apjungia. Kol kas mokslu grįstų argumentų, kodėl taip reikia daryti, kodėl reikia nesivakcinuoti, jie neturi. Jie tik spekuliuoja žmonių emocijomis ir nebrandumu“, – LRT.lt teigia LMS vadovė.

Medikės teigimu, toks sprendimas tik paskatins sveikatos sektoriaus darbuotojus dar aktyviau skiepytis ir užkirsti kelią viruso plitimui.

„Kol nebuvo griežtų reikalavimų, pavyzdžiui, susimokėti už PGR tyrimą, neskiepytų žmonių buvo gerokai daugiau. Kai įsigaliojo sprendimas, kad žmonės turi mokėti, tai paskatino juos skiepytis. Manau, kad bus lygiai tas pats – dalis liks tokių, kurie bus įsitikinę, kad negali skiepytis, tačiau manau, kad didžioji dalis apsispręs ir pasiskiepys.

Tad baimintis, bijoti ir pataikauti tai daliai nereikėtų. Šis sprendimas remiasi moksliniais tyrimais, diskusijų čia neturėtų būti. Tai pastebima ne tik mūsų šalyje, bet ir kaimyninėse bei tolimesnėse valstybėse, kur tokie sprendimai jau įsigaliojo. Tai yra sveikintina“, – tvirtina A. Gerliakienė.

Milešinas: ministras bėga prieš traukinį

Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos (LŠMPS) pirmininkas Egidijus Milešinas sako, kad Seime priimtas sprendimas dėl to, kad nesiskiepiję darbuotojai privalėtų iš savo lėšų sumokėti už testavimą, suveikė – ne vienas pasiskiepijo siekdamas sutaupyti. Jis priduria, kad priimtas ir kitas sprendimas, kuris orientuotas į tai, kad darbuotojai aktyviau skiepytųsi, tad būtinybės įvesti privalomą skiepijimą jis nemato.

„Nuo gruodžio 28 dienos yra Sveikatos apsaugos ministro įsakymo projektas, kuriuo numatoma, kad net tie, kurie pasiskiepiję pilna schema, praėjus 210 dienų nuo antro skiepo ir neturintys revakcinacijos ir antikūnų, irgi turės testuotis už savo pinigus. Įvertinus šiuos du žingsnius, būtų galima pradėti šnekėti apie privalomus skiepus.

Kitas dalykas, kelia klausimų, kodėl šnekama tik apie šiuos 3 sektorius, kada šiuose sektoriuose vakcinacijos rodikliai yra pavyzdiniai. Švietime, kalbant apie pedagoginį personalą, tai yra apie 95 proc. turinčių imunitetą, o visame švietimo sektoriuje – virš 90 proc. Kuo šie trys sektoriai yra tokie išskirtiniai, bet nešnekama apie kitus, kur vakcinacijos lygis yra ženkliai mažesnis, negu šiuose sektoriuose“, – svarsto E. Milešinas.

Jis teigia, kad toks ministro sprendimas, atsižvelgiant į dabartinę situaciją, yra perteklinis.

„Reikia įvertinti tai, ką jau yra priėmę ir kaip keičiasi situacija po priimtų sprendimų. Susidaro įspūdis, kad jie pamiršta, ką yra priėmę, bėga prieš traukinį, nesuprasi, kodėl tokie dalykai yra reikalingi daryti, kodėl tokios diskusijos prasideda prieš šventes. Keistai atrodo“, – pabrėžia LŠMPS vadovas.

Jis taip pat priduria, kad ko gero bus tokių, kurie vis tiek atsisakys skiepytis ir pasirinks palikti švietimo sektorių. Vis dėlto pašnekovas įsitikinęs, kad tai nebus masinis reiškinys, kuris sutrukdytų ugdymo procesui.

„Nuo gruodžio 1 dienos, kai įsigaliojo įstatymas dėl testavimo už savas lėšas, mūsų žiniomis atsirado darbuotojų, kurie vakcinavosi. Nereikia skubėti, neerzinti visų prieš šventes, o įvertinti, kaip keitėsi situacija po gruodžio 1 dienos ir kaip keisis po gruodžio 28 dienos. O tada, vasario viduryje ar pabaigoje, įvertinus šitą pokytį per porą mėnesių, galvoti, ar reikia pradėti diskusijas ir svarstyti apie privalomus skiepus, ar ne“, – siūlo E. Milešinas.

LŠMPS pirmininko teigimu, gali atsirasti atvejų, kada vienas ar kitas išėjęs mokytojas kuriam laikui sukeltų problemų pavienėms mokykloms.

„Nematau priežasčių, kodėl turėtų visiškai stoti ugdymo procesas, nes liko tik nedidelė dalis tokių darbuotojų, kurie nepasiskiepijo. Kad kažkur atsitiktų ypatingi atvejai, tarkim, kurioje mokykloje yra tik vienas fizikos, chemijos mokytojas, o jis pasitraukia iš sistemos, tai toje mokykloje gali būti tam tikrų problemų, bet masinis reiškinys nebus. Švietimo sektorius yra vienas iš pažangiausių – skaičiai rodo, kad imunitetą turinčių darbuotojų yra panašiai, kaip ir medicinos sektoriuje“, – sako jis.

Tamašauskienė: didelio praradimo nebūtų

Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos (LSDA) prezidentė Jūratė Tamašauskienė sako, kad šį ministro sprendimą vertina teigiamai.

„Sritis, kurioje mes dirbame, socialinė globa, yra labai kontaktinė. Mes aktyviai dirbame su asmenimis iš rizikos grupių – senyvo amžiaus, neįgaliaisiais, turinčių somatinių ligų. Manau, kad tai galėtų būti įrankiu, nes žmonės, kurie dirba čia, yra vedami ir pašaukimo bei vertybių. Taip gal net atsisijotų tie, kurie vertybine prasme nėra tinkami šiam darbui“, – sako LSDA vadovė.

Jos teigimu, nepasiskiepijusių socialinių darbuotojų tėra 7–8 proc. Šie žmonės, anot J. Tamašauskienės, žadėjo palikti darbą nusprendus įvesti privalomą mokamą testavimą, tačiau to nepadarė.

„Mes turime tą patirtį su privalomu testavimu. Praktiškai, visose globos įstaigose, kiek mes esame pasirinkę informacijos, neskiepytų yra apie 7–8 proc. Jie visi sakė, kad išeis iš darbo, bet jie tiesiog moka už savo testus. Apie 25 proc., kai buvo padarytas privalomas mokamas testavimas – pasiskiepijo. Dėl tų 7–8 proc., kurie išeis iš šios sferos, nėra toks didelis praradimas“, – tvirtina ji.

Anot LSDA prezidentės, net jei visi jie paliktų darbą įvedus privalomą testavimą, dabartinis atlygis mokamas atlygis leistų greitai surasti kitus žmones, tad toks jų sprendimas didelių sunkumų nesukeltų.

„Didelių nuostolių tikrai nepatirtume. Būtų šiokių tokių sunkumų padengti tas paslaugas, nes turime kontaktines paslaugas, dirbame su gyvais žmonėmis, bet manau, kad atsirastų. Juo labiau, kad nuo kitų metų atlyginimas padidės apie 30 proc., pačiame sektoriuje darbo užmokestis nėra blogas. Tikrai ta niša užsipildytų nesunkiai“, – pabrėžė J. Tamašauskienė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt