Sveikata

2021.12.08 13:41

Paviešinus naujausius duomenis apie omikron, mokslininkas paaiškino, kodėl verta skiepytis trečiąja vakcinos doze

Domantas Katelė, LRT.lt2021.12.08 13:41

Trečiadienį viso pasaulio žiniasklaidą apskriejo naujieji omikron atmainos tyrimai, kurie rodo, kad šis viruso variantas bus atsparesnis vakcinų pagalba ir persirgus įgytam imunitetui. Vis dėlto Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininkas Gytis Dudas sako, kad nors užsikrėtimo atvejų skaičius turėtų išaugti, sveikatos apsaugos sistemos kolapso turėtume išvengti.

G. Dudas teigia, kad abejoti naujausiais tyrimais nevertėtų, o rezultatai rodo, kad iškeltos pirminės hipotezės buvo teisingos.

Jis sako nemanantis, kad ši atmaina bus pavojingesnė už delta. Vis dėlto omikron turėtų lemti didesnį užsikrėtimo atvejų skaičių visame pasaulyje.

„Pražūtingesne tikrai abejočiau. Vienas dalykas, kuris yra svarbus – koks yra populiacijos imunizacijos lygis. Patys Lietuvoje pajautėme, kad delta bangos metu mirtingumas buvo didelis, dar ir dabar išlieka didelis, tačiau nesiekia praeitų metų lygio. Priešingai nuo Rusijos, kur mirčių rekordai dar ir dabar yra mušami, o mus išgelbėjo būtent vakcinacija.

Omikron plintant, panašu, didėja tikimybė užsikrėsti ir skiepytiems bei persirgusiems, tačiau nėra pagrindo bijoti, kad vakcinų apsauga nuo hospitalizacijų ir mirties kris taip žemai, kaip apsauga nuo užsikrėtimo. Žinoma, kyla rizika, kad bus papildomų apkrovų ligoninėms, tačiau abejočiau, ar tai pasieks tokį kritinį lygį, kokį mes matėme iki šiol“, – tvirtina G. Dudas.

Pasak mokslininko, atvejų skaičius nebėra toks svarbus rodiklis, nes absoliuti dauguma valstybių renkasi stebėti hospitalizacijų ir mirčių skaičius.

„Vienas dalykas, kurį tikrai galime nuspėti, tai, kad didės atvejų skaičius. Tačiau nuo vasaros jokios valstybės, kurios plačiai vakcinuoja, vien į atvejų skaičių nebežiūri. Jos stengiasi apsaugoti savo sveikatos apsaugos sistemas nuo kolapso.

Ar mes Lietuvoje priartėsime prie ligoninių perpildymo – sunku pasakyti. Aš viliuosi, kad taip nebus, nes ganėtinai didelė populiacijos dalis yra skiepyta, nemaža dalis yra persirgusi, tai iš tos pusės, dėl hospitalizacijų ir mirčių dar reikės palaukti, tačiau drįsčiau suabejoti, kad pasieksime tokį mirtingumą, kokį mes matėme praeitais metais“, – sako jis.

G. Dudas pabrėžia, kad nepaisant to, jog omikron atmaina, manoma, kad bus atsparesnė įgytam imunitetui, mokslininkas rekomenduoja pasiskiepyti stiprinančiąja doze. Anot jo, toks sprendimas gyventojams leis jaustis saugesniems naujosios atmainos akivaizdoje.

„Kuomet kalbame apie užsikrėtimus po skiepo, mes žinome, kad skiepų efektyvumą lemia daug dalių. Viena iš dalių yra paciento amžius. Senesnių žmonių imuninis atsakas yra silpnesnis, jiems yra didesnė tikimybė užsikrėsti. Kita dedamoji – praėjęs laikas po skiepo, daugiausiai po antrosios dozės.

Vienas dalykas, kurį taip pat žinome, kad ta apsauga prieš omikron, sprendžiant iš neutralizacijos tyrimų, dabar esantys antikūnai sukurti skiepo, jų reikia maždaug 40 kartų daugiau, norint neutralizuoti omikron. Todėl jeigu būtų plačiai skiepijama trečiąja doze, net jei tie antikūnai nėra tokios geros kokybės dėl omikron antigeninės pažangos, didesnis jų kiekis veikia mums naudinga linkme. Iš tos pusės, jeigu populiacija būtų skiepijama trečiąja doze plačiai, tai išeitų mums į naudą“, – įsitikinęs G. Dudas.

Anot jo, dar nėra aišku, kaip virusas veiks tuos, kuriems imunitetas nėra susiformavęs, arba per ilgą laiką nusilpęs. Tą pavyks išsiaiškinti tik realiu keliu – tokiems žmonėms užsikrečiant.

„Vienas iš įdomiausių dalykų apie omikron, tai kiek jis bus pavojingas nepasiskiepijusiam žmogui, ar toks pat, kaip delta? Nes šiuo metu negalime gerai įvertinti, kiek efektyviai savaime omikron turi perdavimo pranašumą. Mes dabar matome, kad tai yra antigeninės pažangos nulemtas perdavimo pranašumas, kadangi gali lengviau užkrėsti pasiskiepijusius ir persirgusius žmones.

Žinoma, žmonės, kurie nesiskiepija, jie de facto pasirinko persirgimo kelią, nes išvengti infekcijos paprasčiausiai nepavyks. Tik įdomu sužinoti, ar tai bus toks pat sunkus persirgimas, kaip su delta, ar blogiau. Tą sužinosime bloguoju būdu“, – sako mokslininkas.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt