Sveikata

2021.12.07 20:34

Dudas apie omikron atmainą: labiausiai neramina faktas, kad jos evoliucija nebuvo stebėta

Nemira Pumprickaitė, LRT TELEVIZIJOS laida „Forumas“, LRT.lt2021.12.07 20:34

Pietų Afrikos Respublikos Vyriausybei informavus apie aptiktą naują COVID-19 atmainą, skirtingos valstybės griebėsi būtiniausių priemonių, kurios leis gauti šiek tiek laiko – iš omikron atmainos paveiktų šalių atvykti į didžiąją dalį Europos valstybių užsieniečiams tapo neįmanoma. Nors viena aišku, kad naujoji atmaina yra itin sparčiai užkrečiama, tačiau jos keliamas pavojus – vis dar nežinomas.

Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro imunologė prof. Aurelija Žvirblienė sako, kad apie naująją omikrono atmainą daug informacijos dar nėra.

„Negalime nieko tikro pasakyti, nes duomenų yra nedaug, daugiausia tai buvo jauni žmonės, turbūt dauguma pasiskiepiję, bent jau Europoje fiksuoti užsikrėtimo atvejai buvo tarp pasiskiepijusių žmonių. Jokiu būdu tai nereiškia, kad atmaina yra nepavojinga. Didelis mutacijų skaičius kelia susirūpinimą“, – sako ji.

Duomenų mokslininkas Vaidotas Zemlys-Balevičius priduria, kad kol kas Pietų Afrikos Respublikos (PAR) renkami duomenys jį nuvilia, kadangi kokybės juose trūksta.

„Ką dabar galime pasakyti, tai apie viršutinius rėžius – koks yra blogumo potencialas – PAR duomenys duoda gana aukštą rėžį, kur gali būti blogai. Bet ar tai yra statistinė anomalija, ar tikras signalas, tokių duomenų dar neturime“, – tvirtina V. Zemlys-Balevičius.

Jis sako, kad atlikti tyrimai rodo, kad omikrono užkrečiamumas galėtų būti bent keliskart didesnis už delta atmainos.

„Viršutinė riba gali būti 3 kartais labiau užkrečiama negu delta. Kas būtų labai daug, nes delta yra labai užkrečiama. Ar tas skaičius 3 yra statistinė anomalija, ar tikrasis įvertis, kuris neaišku kaip atsikartos kitose šalyse, mes negalime pasakyti. Visų studijų autoriai kalba apie testavimo ypatumus, amžių, jeigu norime pasakyti tiksliai, turime atsižvelgti į amžių, į vakcinavimo ir testavimo sistemų ypatumus“, – pabrėžia duomenų mokslininkas.

LRT forumas. Mokslininkai ir ekspertai: ką žinome apie omikron ir ko galime laukti?

Tuo metu Nacionalinio vėžio instituto onkoimunologas Marius Strioga teigia, kad kol kas visi užsikrėtę šia atmaina sirgo nesunkiai. Vis dėlto, didžioji dauguma sirgusiųjų buvo jauni bei pasiskiepiję žmonės.

„Šiandien teko žiūrėti JK epidemiologų pasvarstymus, tai jie kalba, kad ši atmaina gali būti nuo 3 iki 6 kartų labiau užkrečiama už delta atmainą. Bet yra duomenų, kad sunkesnės ligos tas nesukelia.

Tačiau jeigu iš tiesų ši atmaina bus daug užkrečiamesnė ir sukels tokio pačio sunkumo klinikinius padarinius, kokie ir dabar, bet užkabinta bus daugiau žmonių, tai apkrova sveikatos apsaugos sistemai didės vien dėl to, kad didesnė dalis bus paveikta ir ta didesnė dalis mūsuose, kas daugiausiai tikėtina, bus nevakcinuoti“, – prognozėmis dalinasi medikas.

Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininkas Gytis Dudas pabrėžia, kad ši atmaina yra įgavusi gebėjimą efektyviau plisti. Jo teigimu, virusas yra pažengęs antigeniškai, tačiau dar nėra aišku, ar jis geba taip pat sparčiai plisti ir tarp paskiepytų žmonių. Tą, anot mokslininko, sužinosime po keleto savaičių.

„Vienintelis dalykas, kuris iš tikro neramina mokslininkus, yra ne pats faktas, kad tų mutacijų yra daug, bet tas faktas, kad šios atmainos evoliucija nebuvo stebėta. Mes neturime tarpinių grandžių, genomų, kurie galėtų parodyti, kurios mutacijos atsirado anksčiau, kurios vėliau.

Pats skaičius rodo, kad gali būti tam tikrų sąveikų tarp aminorūgščių baltyme. Tampa labai sunku nuspėti, kokia gali būti elgsena. Šiuo metu turime tik įtarimus, kad bus antigeninė pažanga – didės tikimybė persirgusiems ar pasiskiepijusiems užsikrėsti šia atmaina, tačiau dėl perdavimo pranašumo, atrodo, kad jis būtų įgimtas, bet tą patvirtinti būtų sudėtinga“, – kalba G. Dudas.

Jis priduria, kad dalis žmonių, kurie yra nepasiskiepiję, nepersirgę arba pasiskiepiję arba persirgę seniau, taps vėl imlūs virusui.

„Su omikronu pakankamai pagrįstai įtarėme, kad omikronas bus ganėtinai skirtinga iš antigeninės pusės, tad dalis žmonių, kurie yra persirgę seniau, arba kurie persirgo senesnėmis atmainomis, jie vėl taps imlūs, bet reikia tikėtis, kad jų ligos eiga bus žymiai lengvesnė“, – sako mokslininkas.

Anot Lietuvos vyriausiosios epidemiologės, Loretos Ašoklienės, naujosios atmainos plitimas yra tiesiogiai susijęs su kelionėmis.

„Ką dabar turime, tai dauguma nustatytų atvejų yra susiję su kelionėmis, o tas užsidarymas yra sąlyginis. Europos Sąjungos šalims buvo rekomenduota apriboti keliones, nevykti į tas šalis, tačiau iš ten Europos Sąjungos piliečiai gali atvykti ir atsivežti virusą, kas ir vyksta. Atsivežus virusą, jo plitimas gali būti ir greitesnis“, – tvirtina L. Ašoklienė.

Epidemiologės teigimu, net 17 Europos Sąjungos valstybių jau yra užfiksavusios šią atmainą. Manoma, kad Europoje yra apie 200 tokių atvejų. Vis dėlto, ne visi jie yra atvežtiniai – virusas jau pradėjo cirkuliuoti valstybių viduje.

„Visos tarptautinės organizacijos sako, kad reikia savaitės ar dviejų, kad mes turėtume šiek tiek daugiau informacijos ir galėtume konkrečiau kalbėti apie priemones“, – kai kurių valstybių užsidarymo priežastis ir griežtesnius reikalavimus kelionėms aiškina L. Ašoklienė.

V. Zemlys-Balevičius sako, kad dar per anksti spręsti, ar vakcinų sukeliamas imunitetas taps iššūkiu šiai atmainai. Jo teigimu, tai labai daug priklausys nuo vakcinų efektyvumo.

„Jeigu vakcinos yra efektyvios, jeigu trečia dozė patikimai apsaugo nuo omikrono, tai jo atsiradimas yra svarbus, nes gali padidinti žmonių skaičių, kuris gali užsikrėsti, bet iš kitos pusės, tas žmonių skaičius, kuris gali užsikrėsti ta pačia atmaina, kuriai vakcinos efektyvios, tai palies tik tuos žmonės, kurie nesiskiepijo. Jeigu vakcinų efektyvumas nenukris palyginti su delta, tai mes problemos neturėsime“, – sako duomenų mokslininkas.

A. Žvirblienė sako, kad istoriškai, pandemijos bangos kyla tada, kai virusas mutuoja, o dalis žmonių pasidaro nebeatsparūs.

„Galų gale, po tų kelių bangų pandemija užgęsta. Kiekviena banga yra naujas pokytis viruso struktūroje. Mes kol kas nežinome apie apsaugą, sukeltą vakcinų ir persirgimo, tų duomenų reikia palaukti dar keletą savaičių, nes vakcinų gamintojai irgi atlieka tyrimus“, – teigia profesorė.

Ji tvirtina, kad tokiam greitam viruso plitimui įtakos turi ir ilgesnis inkubacinis laikotarpis – tai reiškia, kad žmogus platina virusą dar net nežinodamas, kad serga.

„Tie pokyčiai, kurie iki šiol buvo viruse, pavyzdžiui, greitesnis plitimas, ne kiek susijęs su imunitetu, bet viruso biologija. Dėl tų mutacijų jis pasidaro labiau užkrečiamas, daugiau viruso dalelių prisigamina užkrėsto žmogaus organizme. Tai ir nulemia, kad daugiau žmonių užsikrečia, visi, kurie neturi atsparumo, užsikrečia. Atsparumą galime įgyti tik pasiskiepiję arba persirgę“, – primena A. Žvirblienė.

G. Dudas sako, kad nėra atsitiktinumas, jog pirmieji omikrono atvejai užfiksuoti būtent PAR. Jo teigimu, ši valstybė sekoskaitą atlieka geriausiai žemyne. Vis dėlto, manoma, kad omikrono kilmės šalis galėjo būti ir kita.

„Mes niekada nesame stebėję tarpinio varianto iki omikrono atsiradimo. Tai mums kaip ir sako, kad omikronas pateko į kažkokį rezervuarą 2020 m. – tai gali būti gyvūnai, imunosupresuoti asmenys. PAR ŽIV sergančiųjų lygis yra apie 30 proc. žmonių, tai imunosupresuotų žmonių rasti nebūtų sudėtinga.

Praėjus ilgam laiko tarpui, ta atmaina iš rezervuaro peršoko į žmones ir vis dar turėjo gebėjimą plisti tarp žmonių. Bent jau mums yra akivaizdu, kad jeigu ta atmaina būtų cirkuliavusi Afrikoje, mes ją anksčiau ar vėliau būtume pastebėję, tai rezervuaro hipotezė yra vienintelis logiškas paaiškinimas tam, ką mes matome“, – naujosios atmainos atsiradimo hipoteze dalinasi G. Dudas.

A. Žvirblienė sako, kad nors ir sulaukiama pozityvių žinučių iš PAR, kuriose sakoma, jog užsikrėtę žmonės sirgo nesunkiai, vis dėlto šampaną šauti dar anksti.

„Negalime daug pasakyti, nes žinutės iš tos pačios PAR ateina prieštaringos. Gavome labai optimistinių žinučių, kad tie simptomai yra labai lengvi, bet dabar jau stabdomas tas optimizmas, siūloma laukti duomenų, kaip perserga rizikos grupės, kaip skiriasi skiepytų ir neskiepytų sirgimo sunkumas. Tikrai dar yra per anksti džiaugtis ir sakyti, kad šita atmaina sukels lengvą ligos formą“, – pabrėžia profesorė.

Tam pritaria ir V. Zemlys-Balevičius, kuris sako, kad yra aiški grandinė, kuri leidžia daryti išvadas apie atmainos pavojingumą.

„Turėkime omeny, kad yra ta grandinė – atvejai, hospitalizacijos ir mirtys. Mes dabar esame atvejų fazėje, kur mes turime daug atvejų, o tik po to prasidės hospitalizacijos. PAR yra ženkliai jaunesni žmonės, sirgs irgi jaunesni žmonės. Su amžiaus grupėmis patikimų duomenų nelabai yra. Reikėtų palaukti, kol mes turėsime daugiau duomenų, ilgesnes laiko eilutes, kol galėsime pasakyti, ar tas atvejų lengvumas yra susijęs su amžiumi, ar tai yra signalas“, – sako duomenų mokslininkas.

G. Dudas sako, kad neverta abejoti, jog omikrono atmaina paveiks Europos valstybes. Vis dėlto, jis teigia turintis abejonių dėl to, kaip stipriai tai paveiks sveikatos apsaugos sistemas.

„Abejočiau ar kalbėsime apie tokią pačią žalą sveikatos apsaugos sistemoms, kokią mes matėme žiemos piko metu pernai ar alfa bangos metu 2021 m. pavasarį“, – svarsto mokslininkas.

Jis sako, kad valstybių reakcija turėtų priklausyti nuo to, kokią įtaką sveikatos apsaugos sistemai darys naujoji atmaina. G. Dudas pabrėžia, kad pagrindinė pandemijos problema – lovų užimtumas.

„Visos pandemijos metu vienintelė grėsmė buvo ligoninių užimtumas. Dėl ko sumažėja ganėtinai lengvų atvejų priežiūra, nes daug kam reikia deguonies terapijos, jau nekalbant apie planines paslaugas.

Jeigu omikron sugebės prasimušti pro imunizuotų žmonių sieną, klausimas, kiek sunkūs bus sukelti simptomai ir ar tai gali sukelti grėsmę sveikatos apsaugos sistemai. Jeigu mes matome, kad tas prasimušimas vyksta, bet hospitalizacijos ir mirtys neperkrauna sveikatos apsaugos sistemos, tai galime toliau tęsti savo kursą, o ne reaguoti aktyviau“, – kalba G. Dudas.

Mokslininkas užsiminė ir apie tai, kad pandemija tampa nebe tokia baisi visam pasauliui, nes vis daugiau žmonių jau su virusu susidūrė. Jis pabrėžia, kad verta rinktis vakciną nuo COVID-19.

„Akivaizdu – plati visuomenės imunizacija veikia, tik gaila, kad Lietuvoje vis dar pakankamai didelė žmonių dalis yra pasirinkusi eiti jokia logika ir faktais nepagrįstu imunizacijos keliu“, – sako jis.

L. Ašoklienė tvirtina, kad Lietuva turi visas galimybės nustatyti naująją omikrono atmainą šalyje.

„Mes turime visas galimybes atlikti PGR testus ir atrankinius testus, kada galime įtarti tą atmainą. Tokios galimybės yra, o tada jau reikalinga sekoskaita, kad įvardintume tiksliai, ar tai yra ta atmaina, kurios mes ieškome“, – priduria epidemiologė.

Ji sako, kad sprendimas padaryti profilaktinius testus mokamus, didelės įtakos neturės. Nors nuo gruodžio 1 dienos testavimo apimčių sumažėjimas Lietuvoje matomas, tačiau neabejojama, kad jis sugrįš į įprastas vėžes.

„Niekas neatšaukė reikalavimo dėl profilaktinio testavimo, tad tikėtina, kad palaipsniui jos sugrįš į savas vėžes. Kalbant apie PGR testavimą, tai tos apimtys nesumažėjo, jis užtikrintas nemokamas svarbiausioms mūsų grupėms – simptominiams, kontaktiniams, atvykusiems asmenims. Tos grupės, kurias svarbiausia yra sekti, tai jos gauna nemokamą testavimą“, – pabrėžia L. Ašoklienė.

Tam pritaria ir V. Zemlys-Balevičius, kuris taip pat pastebi sumažėjimą, tačiau tragedijos čia nemato.

„Reikia turėti omeny, kad žiūrint į teigiamumo procentą, kur mes testuojame žmones profilaktiniu testavimu, ten labai mažai žmonių ir pagaudavome. Kadangi yra simptominiai testai, vakcinacija, tai čia yra paskaičiuota rizika, kad neapsimoka pinigų leisti ant testavimo, kuris duoda mažą rezultatą ir tą perkelti ant simptominio testavimo.

Turint omikroną, atrodo, galbūt reikėtų grąžinti, tačiau manau, kad kol mes laukiame, tai kol yra nežinia, galime nešioti kaukes ir skiepytis. Tai yra pagrindiniai ginklai, kuriais reikia kovoti“, – įsitikinęs duomenų mokslininkas.

M. Strioga, savo ruožtu, teigia, kad būtina pasiskiepyti ir stiprinančiąja doze. Anot jo, po skiepo įgauti antikūnai padės susidoroti su naująja atmaina.

„Nebus taip, kad tas baltymas bus pakitęs iki tokio laipsnio, kad esami antikūnai jo neatpažintų. Net ir antikūnai, kurie yra susidarę prieš originalų viruso variantą. Jų kokybė, tų antikūnų, jų gebėjimas prisijungti ir užblokuoti tą baltymą, ko gero, bus mažesnė, tačiau tą kompensuoti galime jų kiekybe. Jeigu tų antikūnų bus daug, tai ta prastesnė kokybė bus kompensuota kiekiu. Tai padės išvengti sunkios ligos ir mirties“, – įsitikinęs medikas.

Nacionalinio vėžio instituto atstovas priduria, kad virusas gali būti šiek tiek pasikeitęs ir būti atsparesnis vakcinoms, tačiau turimi antikūnų titrai padės su juo susitvarkyti.

„Alfa atmaina nepradėjo dominuoti, nes delta atmaina yra labiausiai plintanti, pati skvarbiausia, tuo savo didžiuliu gebėjimu plisti, ji uždominavo savo sugebėjimu plačiai plisti. Tas atsparumas vakcinoms, jeigu jis bus su padidėjusiu užkrečiamumu, tada mes turėsime bėdų.

Tačiau palaikydami aukštus antikūnų titrus su revakcinacija, tol, kol atsiras, jeigu reikės, vakcina sukurta pagal šios omikrono atmainos S baltymo pakitimus, mes tų liūdniausių padarinių turėtume išvengti“, – pabrėžia M. Strioga.

Jis sako, kad nėra aišku, ar ši atmaina uždominuos dabar esančią delta atmainą.

„Jeigu omikronas iš tiesų yra toks užkrečiamas, jeigu tai nėra tas, kas buvo pastebėta tik Afrikoje dėl ten esančių ypatumų, jeigu tai paaiškės ir JAV, Europoje, kad tai yra labai užkrečiama atmaina, kad ji gali užkrėsti daugiau žmonių, tarkim, delta atmaina užsikrėtęs žmogus gali užkrėsti 7-8 žmones, tai jeigu paaiškės, kad ten keliais kartais daugiau, tada taip, ji uždominuos“, – svarsto medikas.

Savo ruožtu A. Žvirblienė sako, kad nereikėtų tikėtis greitu metu gauti būtent šiai atmainai adaptuotos vakcinos. Pasak profesorės, toks procesas užtrunka ne vieną mėnesį.

„Tos žinutės iš vakcinų gamintojų yra nelabai aiškios. Dalykas, kurį jie nori pirmiausia žinoti, tai kaip dabartinės vakcinos apsaugos ir tie duomenys yra intensyviai renkami. Jokių atsakymų kol kas nėra. Čia reikėtų palaukti porą savaičių. Visi vakcinų gamintojai žada kurti adaptuotas vakcinų versijas. Kai kurie gana kategoriškai, kaip „Moderna“, tai jie sako, kad mes turbūt neišvengsime kaip tik sukurti naują, adaptuotą variantą, kad dabartinis blogai saugos.

„Pfizer“ vakcinų gamintojai yra nuoseklesni, sako, kad reikėtų pažiūrėti, gal esamos vakcinos apsaugos. Jie akcentuoja, kad visi turėtų gauti stiprinamąją dozę. Tikėtis, kad mes artimiausiu metu sulauksime adaptuotų vakcinų, yra nerealu, nors RNR technologijos leidžia labai greitai naują viruso seką sukurti, susintetinti, bet ta vakcina turi praeiti patikrinimą, surinkti savanoriai“, – sako ji.

Daugiau žiūrėkite LRT TELEVIZIJOS laidoje „LRT forumas“.

Parengė Domantas Katelė

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt