Sveikata

2021.12.07 19:45

Po gydytojo šuolio pro langą jo kolegos atviri: sunku gydyti tuos, kurie atvežti kritinės būklės sako, kad „kovido nėra“

Domantas Katelė, LRT RADIJAS, LRT.lt2021.12.07 19:45

Šilutės ligoninės COVID-19 skyriuje lapkričio mėnesį mediką ištiko psichozė ir jis iššoko pro langą. Policijos teigimu, dar prieš šuolį gydytojas sužeidė kitą savo kolegą. Asmens sveikatos priežiūros specialistai vieningai teigia, kad darbas ligoninėje dėl COVID-19 sukeltos situacijos prilygsta karui. Gajos išliko ir sisteminės problemos, kurios lemia, kad psichologinė pagalba medikus ne visada pasiekia laiku.

Šilutės ligoninės visuomenės informavimo specialistė Rūta Ežerinskė LRT.lt patvirtino, kad incidentas buvo užfiksuotas lapkričio 16 dieną. Ji pabrėžė, kad tai buvo pirma mediko darbo diena Šilutės ligoninėje.

„Šis įvykis nutiko lapkričio 16 dieną, pirmą gydytojo darbo dieną Šilutės ligoninėje. Tai gydytojas anesteziologas, įdarbintas COVID-19 skyriuje. Mūsų žiniomis, jis dirbo ir kitose Lietuvos gydymo įstaigose“, – tvirtino Šilutės ligoninės atstovė.

Ligoninės atstovė pridūrė, kad gydytojui iššokus pro langą iškart buvo iškviesta policija, medicininė pagalba jam buvo suteikta Skubiosios pagalbos skyriuje, vėliau jis buvo išvežtas.

„Suteikus pagalbą Priėmimo ir skubiosios pagalbos skyriuje, medikas buvo išvežtas į Respublikinės Klaipėdos ligoninės Psichiatrijos filialą. Visas šio įvykio aplinkybes tiria policija. Jo elgesio motyvai, kaip ir nustatytos diagnozės, mums nėra žinomi“, – kalbėjo R. Ežerinskė.

Visuomenės informavimo specialistė pažymėjo, kad ligoninės COVID-19 skyriaus personalas situaciją suvaldė – pacientai ir darbuotojai per incidentą nenukentėjo.

Policija: pro langą iššokęs medikas kolegai sukėlė fizinį skausmą

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyresnioji specialistė Lina Balnienė LRT.lt teigė, kad policija pradėjo ikiteisminį tyrimą, bet paneigė ligoninės poziciją, esą per incidentą niekas nenukentėjo.

„Fizinį skausmą kolegai sukėlęs gydytojas, gimęs 1966 metais, mėgindamas pasišalinti iš įvykio vietos, iššoko iš pastato antro aukšto, dėl to jam buvo sutrikdyta sveikata. Po medikų apžiūros vyras pristatytas į gydymo įstaigą“, – tvirtino L. Balnienė.

Policijos atstovė pridūrė, kad šiuo metu atliekamas tyrimas, tačiau įtarimai dėl šios nusikalstamos veikos niekam nepareikšti. Teismo medicinos ekspertų išvados taip pat nėra gautos.

Anesteziologas: pailsėti yra be galo sunku

Ši žinia apie pro langą iššokusį gydytoją privertė susimąstyti, kaip išties jaučiasi koronavirusą gydantys medikai, ką jie išgyvena.

Santaros klinikų reanimacijoje dirbantis anesteziologas Artūras Kiškis pernai gruodį buvo nutaręs net mesti darbą, tačiau dabar į jį sugrįžo ir toliau gydo pačius sunkiausius koronaviruso pacientus.

LRT RADIJO paklaustas kaip dabar jaučiasi, medikas patikino neturintis problemų darbe, tačiau užsiminus apie sugrįžimo į darbą priežastis, nuskamba nusivylimo kupinas atsakymas.

„Ir šuo kariamas pripranta, – sako Santaros klinikose dirbantis anesteziologas. – Tai lėmė labiau asmeninės priežastys. Pabėgti, kaip sakoma, nepavyko. Dėl to aš nesigailiu. O ir nuotaikos yra pasikeitusios, nei kad prieš metus laiko.“

Pasiteiravus, kas pasikeitė per metus laiko, pašnekovas vėlgi nebuvo užtikrintas savo žodžiais. „Situacija yra tokia, kokia ji yra. Visi ją žino daugiau mažiau, bet visi kažkaip daugiau mažiau priprato, susitaikė, prisitaikė ir viskas vyksta daugmaž sava eiga“, – sako A. Kiškis.

Prieš metus kalbinamas medikas teigė, kad situacija, kalbant apie personalo psichinę ir fizinę savijautą, yra tarp katastrofos ir tragedijos. Praėjo metai. Atsirado skiepai. Tačiau pašnekovas tikina praradęs viltį, kad situacija gydant pačius sunkiausius koronaviruso pacientus pagerės.

„Vilties kaip ir nėra. Bent jau man iš mano pusės. Aš tuo nelabai tikiu iš principo, – tvirtina jis. – Šiaip situacija, bendrąja prasme, kadangi yra skiepai, gerokai pasikeitusi. Mes gydome galbūt mažiau, bet labiau koncentruotų ir labiau sunkiai sergančių ligonių.

Nebėra daug tų pacientų, kuriems mes tikrai negalime padėti. Jie gydomi jau kituose padaliniuose, kitose ligoninėse. Dabar mes gydome daugiau mažiau tuos, kuriems tikrai galima padėti. Aišku, didžioji dalis jų yra neskiepyti. Tai tas šiek tiek liūdina, bet su tuo kažkaip tvarkomės.“

A. Kiškis aiškiai užsimena apie skepticizmo tvyrojimą darbo aplinkoje. Medikas atvirauja, kad gydyti nusistačiusiuosius prieš skiepus yra labai sunku psichologiškai.

„Mūsų darbe praktiškai yra visi skeptikai, – šypsosi pašnekovas. – Jeigu kalbame apie pacientus, tai jie plius minus 90 proc. yra skeptikai. Gydyti tokius ligonius, kurie, atvykę pas mus į skyrių, pasako, kad taip buvau kvailas, nes nesiskiepijau, dėl to dabar esu čia, tai tokius ligonius gydyti yra šiek tiek psichologiškai lengviau. To vidinio pykčio, aišku, yra mažiau, nei kad (gydyti – LRT.lt) tuos, kurie vis dar atvažiavę į intensyvios terapijos skyrių, atvežti ypatingai kritiškai sunkios būklės, jie vis dar sako, kad „ne žinokit, kovido nėra“. Tai tada yra žymiai sunkiau.“

Kažkas yra pasakęs, kad intensyvios terapijos gydytojas reanimatologas anesteziologas yra tas, kuris daugiausiai išmano iš gydytųjų apie mirtį ir yra kaip ir mirties atstovas“, – sako A. Kiškis.

„Mes nepriprantame prie nuolatinio mirties matymo, o labiau išsiugdo toks, sakyčiau, cinizmas. Priprasti prie to tikrai neįmanoma. Na, nebent esi labai žiaurus žmogus“, – samprotauja pašnekovas.

Paklaustas, kaip sekasi pailsėti nuo tokio darbo bei jo atsiriboti, medikas neslepia, jog tą padaryti yra labai sunku.

„Pailsėti yra be galo sunku. Sunku ir atsiriboti nuo darbo. Kažkas atostogauja, kažkas šokinėja pro langus, kažkas šokinėja su parašiutu ir panašiai, – sarkastiškai dėsto A. Kiškis. – Kiekvienas turi savo kažkokią tai užklasinę veiklą, kuri leidžia atitrūkti šiek tiek nuo to darbo.“

A. Kiškis tikina, kad Santaros klinikose šiuo metu medikų psichologinė būklė nėra tokia bloga, kad kažkas galėtų sau padaryti ką negero.

„Ten (Šilutėje – LRT.lt) turbūt buvo labai individuali situacija, dėl ko jis išsišoko, kas ten vyko ir taip toliau. Aš tikrai nežinau. Bent jau mano darbe tokių, kurie būtų tokioje, kaip sakyti, būsenoje arba arti tos būsenos, kad norėtųsi padaryti kažką panašaus, manau, kad bent šiai dienai, šioje situacijoje, tikrai nėra. Juo labiau, kad mes ir dirbame pirmame aukšte. Tai kaip ir ne visai būtų logiška...“, – vėl sarkastiškai bando juokauti pašnekovas.

Paklaustas, ką patartų tiems medikams, kurie gniaužia savyje problemas ir gali bet kuriuo metu pratrūkti, A. Kiškis ragina net ir blogiausioje situacijoje stengtis įžvelgti kažką gero.

„Kiekviename blogame dalyke ar situacijoje galima įžvelgti kažką gero. Tai aš siūlyčiau pasižiūrėti ir pabandyti surasti bent menkiausią kažkokį tai šviesos spindulėlį tame blogume, kuriame esate ir pamatyti kažką pozityvaus. O taip pat labai svarbios yra atostogos. Šioje situacijoje atostogos yra būtinas dalykas. Tai labai padeda atsiriboti nuo pagrindinės veiklos“, – sako Santaros klinikų medikas A. Kiškis.

Psichoterapeutė apie medikų kovą su koronavirusu: jie išgyvena tokias pačias traumas, kaip karys tikrame kare

Gydytoja psichoterapeutė iš Medicinos darbuotojų profesinės reabilitacijos centro Gražina Sidorovienė sako aiškiai supratusi A. Kiškio žodžius, kurie daug ką pasako apie kolegos mediko savijautą.

„Vienas dalykas, ką jisai sakė, kad negali priprasti ir tada ciniškesnis tampi ar bandai atsiriboti, tai čia yra labai ryškus, suprantamas, tiesiog iš vadovėlių cituojamas perdegimo reiškinys. Dar buvo labai suprantamas tas pasakymas, kad yra kardinaliai skirtinga situacija nuo tos, kuri buvo prieš metus ir po, būtent dėl tokios savijautos, kokia yra dabar, kad ji yra šiek tiek geresnė.

Tai tą galėčiau paaiškinti paprastais žodžiais, kad medikai yra tokie, kurie labai mėgsta aiškumą. Yra aiškumas, yra sistema: aišku kiek visa tai truks, kaip reikia elgtis, kokius vaistus skirti, kokias procedūras taikyti ir panašiai. Palyginti, kas buvo prieš metus, tai tuomet mes turėjome labai daug chaoso. Tas chaosas davė labai stiprų, tokį deginantį poveikį“, – konstatuoja gydytoja psichoterapeutė.

G. Sidorovienė sako, kad geriausia, kuomet pats medikas supranta, jog „jam jau stogas važiuoja ir būtina eiti pailsėti“.

„Tačiau Medikų sąjūdžio atliktas tyrimas dar 2018 metais, dar iki pandemijos, parodė, kad apie 60 proc. medikų jau yra arti perdegimo ribos arba jau yra perdegę su sunkiu ar vidutiniu laipsniu, – sako ji. – Tai ta (koronaviruso – LRT.lt) pandemija tiktai viską išryškino.“

Sunkiausia medikams yra susitaikyti su pacientų kančiomis, mirtimis ir suprasti, kad tam tikrose situacijose jau niekuo negalima padėti, sako Medicinos darbuotojų profesinės reabilitacijos centro psichoterapeutė.

„Tiek profesine prasme, tiek ir žmogiškąja prasme tai yra patys sunkiausi dalykai. Per reabilitacijas, kuomet bandome medikus klausinėti, nuskamba pasakojimai, kad specialistas išnaudoja visas savo turimas žinias, skaito užsienio praktikas, bando taikyti visus naujausius būdus ir vis tiek jau nieko negali tam pacientui padėti. Tai tu esi tarsi pralaimėtoje kovoje dėl gyvybės ir mirties“, – pasakoja G. Sidorovienė.

Reabilitacijų metu, pasak pašnekovės, medikai dažniausiai atvirauja dėl to, kad itin sunku susitaikyti su pacientų kančiomis, kuomet negalima jiems padėti bei su itin išaugusiu mirčių skaičiumi.

„Jie pasakoja, kad anksčiau tiek mirčių nebuvo, o dabar ateini kas trečią dieną į budėjimą ir kiekviename tokiame budėjime tu turi su kažkuo atsisveikinti. Tai yra masė tų mirčių, – sako pašnekovė. – O kur dar visas tas chaosas, kuris buvo prieš metus. Įsivaizduokite, tu išeini į budėjimą, o grįžti ne tada, kada jis baigiasi, o dar šešiomis valandomis vėliau. Tai viskas griūva, kas buvo sutarta šeimoje, kažkas vaikus turi paimti ir t.t. O dar ir skiepų nebuvo. Tai galvoje nuolat lįsdavo mintys: parsineši tu tą virusą į namus ar neparsineši.“

Dažnai medikų darbas su koronaviruso pandemija yra palyginamas su karu. Anot psichoterapeutės, pagal patirtį ir psichologinę būseną tokį medikų darbą tikrai galima lyginti su darbu karo sąlygomis.

„Tikrai galima tokias patirtis sulyginti, nes tai yra trauminė patirtis. Tik kareivis tą traumą patiria tokiame kare, kur laksto kulkos, o medikas tokiame kare, kur yra palata su virusu. Pagal streso lygį ir pagal liekamuosius reiškinius, kurie lieka psichikai, tai taip, tai yra tokio pačio stiprumo patirtys“, – tikina Medicinos darbuotojų profesinės reabilitacijos centro gydytoja psichoterapeutė G. Sidorovienė.

Psichologinė pagalba

Psichologinės pagalbos tarnyba
Kontaktai
Emocinė parama teikiama jaunimui
Budi savanoriai konsultantai
Kasdien Visą parą
I-VI 18:00 - 22:00
Atsako per 2 darbo dienas
Emocinė parama teikiama vaikams, paaugliams
Budi savanoriai konsultantai, profesionalai
Kasdien Visą parą
I-V 18:00 - 21:00
Atsako per 2-3 darbo dienas
Pagalba teikiama suaugsiems
Pagalbą teikia savanoriai ir psichikos sveikatos specialistai
Kasdien Visą parą
Atsako per 3 darbo dienas
Atsako per 3 darbo dienas
Pagalba teikiama moterims ir merginoms
Pagalbą teikia: savanoriai ir psichikos sveikatos profesionalai
Kasdien Visą parą
Atsako per 3 darbo dienas
Emocinę paramą teikia: savanoriai moksleiviai (Rusų kalba paaugliams ir jaunimui)
II-VI Kasdien 16-19 val.
Jeigu ieškote skubios psichologinės pagalbos, kviečiame kreiptis į specialistą jo budėjimo laiku. Konsultacijos teikiamos per Skype arba atvykus į Krizių įveikimo centrą (Antakalnio g. 97, Vilnius).
Pirminė konsultacija nemokama, be išankstinės registracijos, amžiaus apribojimų nėra.
I-V 16:00 - 20:00
VI 12:00 - 16:00
(išskyrus švenčių dienas)
Konsultuoja krizių įveikimo specialistai. Gali atvykti į vietą sutartu metu bei konsultuoti nuotoliniu būdu.
Pirminė konsultacija nemokama, be išankstinės registracijos, amžiaus apribojimų nėra.
I-VII 8:00 - 20:00
Psichologinės konsultacijos
Internetu emigrantams Pagalbą teikia profesionalūs psichologai.
Atsako per 2 darbo dienas
Pagalba nusižudžiusių artimiesiems
Pagalba teikiama nusižudžiusiųjų artimiesiems. Savitarpio pagalbos grupė, dažniausiai užduodami klausimai, literatūra ir kita naudinga informacija puslapyje artimiems.lt
Atsako per 2-3 darbo dienas
tuesi.lt interneto svetainė skirta savižudybės krizę išgyvenančiam žmogui
Informacija svetainėje pateikiama glaustai, atsižvelgiant į specifinius kiekvienos tikslinės grupės poreikius. Savižudybės krizę patiriančiam asmeniui suteikiama informacija apie įvairius pagalbos būdus ir jos teikėjus konkrečioje savivaldybėje, ir ko jis gali tikėtis, kreipdamasis pagalbos telefonu, internetu ar susitikęs su specialistu. Norintieji padėti išgyvenantiems savižudybės krizę šioje svetainėje sužinos apie rizikos ženklus, priežastis ir mitus apie savižudybes, ras patarimų, kaip tinkamai suteikti pagalbą. Specialistams pateikiama išsami informacija, kaip elgtis konkrečioje situacijoje. Svetainėje taip pat publikuojamos savižudybės krizę išgyvenusiųjų istorijos. tuesi.lt
Skambučiai visais šiais numeriais yra nemokami. Skambučius apmoka LR Socialinės apsaugos ministerija.
Skubi psichologinė ar psichinė pagalba psichikos sveikatos centre visada suteikiama be eilės
Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt