Sveikata

2021.12.01 23:35

Čaplinskas apie ŽIV ir COVID-19 panašumus: susirgus tenka prisitaikyti prie naujo gyvenimo būdo

LRT TELEVIZIJOS laida „Laba diena, Lietuva“, LRT.lt2021.12.01 23:35

Gruodžio 1-ąją minima pasaulinė AIDS diena. Šių metų minėjimo šūkis – „Įveikime netolygumus. Įveikime AIDS“. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, pastaruosius penkerius metus stebimas nuoseklus sergamumo šia liga mažėjimas – atitinkamai sergamumo ŽIV rodiklis sumažėjo nuo 7,5 iki 5 atvejų 100 tūkst. gyventojų. Kaip teigia ULAC direktorius, ŽIV ir COVID-19 pandemijos panašios – su abiem sunku kovoti ir tenka prisitaikyti prie naujo gyvenimo būdo.

S. Čaplinskas tikina, kad abu virusus gali perduoti infekuotas žmogus, kuris net nežino, kad platina šį virusą.

„Pirma taisyklė tiek kalbant apie ŽIV, tiek apie COVID-19, reikia siekti, kad kuo daugiau žmonių žinotų savo tiek ŽIV, tiek COVID statusą ir atitinkamai keistų savo elgseną“, – pastebi profesorius.

Anot profesoriaus, ir COVID-19, ir ŽIV pandemijos turi bendrų vardiklių: žmonių reakcijos nepasikeitė

Asmenys turi stengtis neužkrėsti savo artimųjų ir aplinkinių. ŽIV atveju reikia koreguoti savo elgesį bei teisingai vartoti paskirtus vaistus. Tuo metu koronaviruso atveju reikia pasiskiepyti bei, kaip išskiria profesorius, reikia keisti savo higienos įpročius.

Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad abu virusai atrodė tolimi ir nepažįstami, negalintys paliesti.

„Pačioje pradžioje buvo neigimas ir manymas, kad mūsų tai nepalies – ŽIV kažkur Afrikoje. Serga juodaodžiai, kitaip gyvenantys žmonės, vartojantys narkotikus, ir iki mūsų tai neateis. COVID-19 irgi atrodė lygiai taip pat –tai kažkur kinų problema ir išpūstas reikalas, o kai tapo aišku, kad atkeliavo ir į mūsų šalį, prasidėjo baimė“, – LRT TELEVIZIJAI sako S. Čaplinskas.

Abiejų virusų atveju buvo jaučiamas neigiamas vertinimas sergančių asmenų: „COVID-19 atveju buvo kaltinami turtingi žmonės, kurie važiavo slidinėti į Italiją ir atvežė pas mus virusas. Stigmatizacija, skirstymas buvo tiek prie vienos, tiek prie kitos infekcijos.“

Dažnai išgirstami kaltinimai, kad nuo kornaviruso labai greitai sukurta vakcina, tuo metu profesorius pabrėžia, kad koronavirusai mokslui pažįstami buvo ir anksčiau, o vakcinos jau buvo kuriamos. Jau buvo žinoma ir šio viruso Achilo kulnas – smaigalio baltymas.

„Su ŽIV kol kas nepavyksta surasti paveikių vakcinų, bet pavyko sukurti labai efektyvius vaistus, tik juos reikia vartoti kiekvieną dieną iki gyvenimo galo. COVID-19 atveju vaistai irgi kuriami, bet kol kas, sakykime, nėra stebuklingo vaisto. Be to, vienintelė virusinė liga, išgydoma vaistais, yra – hepatitas C, kur vaistų pagalba galima virusą panaikinti iš organizmo“, – tikina profesorius.

S. Čaplinskas atkreipia dėmesį, kad ŽIV plitimą skatina netolygumai gydymo, užsikrėtimo prasme.

„Tam tikri netolygumai gaunant gydymo paslaugas Lietuvoje taip pat išlieka, nes ŽIV infekciją gydantys gydytojai yra tik didžiuosiuose miestuose“, – atkreipia dėmesį ULAC direktorius.

Lietuvoje ŽIV užsikrėtęs 3551 asmuo, tačiau tendencijos šalyje išlieka teigiamos ir susirgimų skaičius mažėja. Pagrindinis plitimo būdas Lietuvoje išlieka lytiniai santykiai.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt