Sveikata

2021.11.29 21:41

Čaplinskas apie omikron atmainą: tikėtina, jeigu ji įsitvirtins, nesukels naujos sunkių atvejų bangos

Rita Miliūtė, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“, LRT.lt2021.11.29 21:41

Dėl naujausios koronaviruso atmainos vėl uždaromos valstybių sienos ir griežtinamos apsaugos priemonės. Kiek iš tiesų ji pavojinga ir ar gali sukelti naują visuotinį karantiną? „Dienos temoje“ – epidemiologė Rolanda Lingienė ir virusologas Saulius Čaplinskas.

– Profesoriau, kuo omikron atmaina yra kitokia negu ankstesnės viruso atmainos?

S. Čaplinskas: Trumpai kalbant, virusas tarsi padarė evoliucinį šuolį. Aptikta gan daug pasikeitimų – mutacijų – vienu metu. Reikia pasakyti, kad yra spekuliacija, jog taip įvyko dėl to, kad virusas ilgai buvo organizme žmogaus, kuris buvo neskiepytas ir turėjo imunodeficitą, greičiausiai sirgo AIDS, nes Pietų Afrikoje virš 20 proc. gyventojų yra infekuoti ŽIV, o skiepą nuo COVID-19 gavo tik 24 proc., labai maža skiepijimo apimtis, ir virusas pasinaudojo galimybe. Viruso tikslas yra kuo greičiau ir kuo daugiau užkrėsti žmonių, kad būtų kuo daugiau naujų viruso atmainų. Bet tuo pat metu virusas nesuinteresuotas išžudyti visų galimų šeimininkų – žmonių. Todėl tikėtina, kad ir šita atmaina, jeigu įsitvirtins, nesukels naujos sunkių atvejų bangos. <...> Iš kitos pusės, būtent į tą taikinį nutaikytos vakcinos, tik galbūt jos gali būti ne tokios efektyvios. Dėl to ir kilo toks didžiulis susidomėjimas. Apskritai panikuoti kol kas per anksti, bet įdėmiai stebėti situaciją ir būti pasiruošusiems greitai reaguoti yra būtina.

Viruso tikslas yra kuo greičiau ir kuo daugiau užkrėsti žmonių, kad būtų kuo daugiau naujų viruso atmainų. Bet tuo pat metu virusas nesuinteresuotas išžudyti visų galimų šeimininkų – žmonių. Todėl tikėtina, kad ir šita atmaina, jeigu įsitvirtins, nesukels naujos sunkių atvejų bangos.

S. Čaplinskas

Dienos tema. Kokių ribojimų Lietuva imsis dėl naujos omikron atmainos? (su vert. į gestų k.)

– Kada žmonės žinos, ar dabar naudojamos vakcinos suteikia atsparumą šiai viruso atmainai?

S. Čaplinskas: Jau dabar žinoma, kad suteikia atsparumą, tik, tikėtina, galbūt kiek mažesnį, gal 40 proc. mažesnį. Bet dabar, kai virusas vėl mutavo, tai dar viena paskata suprasti, kodėl reikia rūpintis imuniniu statusu. Kas dar nepasiskiepijo – pasiskiepyti, kam reikia, ir sustiprinamąja doze. O ir bendra imuninės sistemos būklė labai svarbi. Pasikartosiu: mūsų tikslas – kad virusas kuo trumpiau būtų žmogaus organizme. Priešingu atveju jis gali mutuoti. Kita bėda, kad virusas turi ir kitų galimų šeimininkų – tigrus, kates, šeškus, audines, dar kai kuriuos gyvūnus. Jeigu paima baltymus iš tų gyvūnų ląstelių, yra dar daugiau galimybių evoliucionuoti ir mutuoti. Tokia yra virusų prigimtis.

Jau dabar žinoma, kad suteikia atsparumą, tik, tikėtina, galbūt kiek mažesnį, gal 40 proc. mažesnį.

S. Čaplinskas

– Ponia Lingiene, ar Lietuvoje naudojami testai gali tiksliai atpažinti šio viruso atmainą, jeigu yra svarbu nustatyti, kuria atmaina užsikrėtė žmogus?

R. Lingienė: Pasaulio sveikatos organizacija aiškiai teigia, kad PGR testai yra tinkami šiai atmainai atpažinti, dėl kitų testų dar vyksta tyrimai, paaiškės artimiausioje ateityje. Tai labai normalu, nes apie tą atmainą žinome labai neilgai ir reikia laiko, nors mokslas yra pažengęs.

– Kol kas neturime pranešimų, kad omikron atmaina jau nustatyta Lietuvoje. Kaip manote, ar tikrai jos dar nėra? Ar čia tiktai laiko ir tyrimų klausimas?

R. Lingienė: Sunku pasakyti, sekoskaitos tyrimai to dar nenustatė, bet teigti, kad jos nėra, negalėčiau. Pasaulis yra be sienų ir virusai valstybių sienų nepaiso. Klausimas, kada jis išplis. Kiekvieną dieną Europoje ir pasaulyje nustatoma naujų šios atmainos atvejų. Vienareikšmiškai teigti tikrai negalima. Todėl imamasi sugriežtintų prevencijos priemonių, kad laimėtume lenktynes su laiku ir kad spėtume pasiruošti, galėtume palaukti, kol mokslas atsakys į tam tikrus klausimus.

– Sienos jau uždaromos. Škotija šiandien surengė didelę Vyriausybės atstovės konferenciją, kalbėjo apie ribojimus. Kiek prasminga Lietuvai būtų imtis tokių pačių ribojimų, kokius įsiveda, tarkim, Japonija arba Australija?

S. Čaplinskas: Norėčiau susieti tuos du klausimus ir atsakyti klausimu į klausimą. O ar yra skirtumas žmogui, kokia viruso atmaina užsikrės ir sunkiai susirgs, galbūt netgi neišgyvens? Virusas ir taip plačiai paplitęs, cirkuliuoja tarp mūsų. Iš kitos pusės, kam reikia, kad atkeliautų ir įsitvirtintų dar greičiau plintanti atmaina? Mano nuomone, ypač svarbu kalbėti ne apie sienų uždarymą, o apie kontrolę ir savikontrolę kiekvieno žmogaus, kuris keliauja, ypač iš tų kraštų. Svarbu, kad žmonės suprastų, kodėl reikia tirtis, o jeigu pasakyta, – izoliuotis.

– O jeigu nepasakyta arba kada gali būti pasakyta? Ponia Lingiene, yra svarbi ta izoliacija tiems, kurie šiuo metu, tarkim, keliauja ir parvyksta arba išvyksta?

R. Lingienė: Šiuo metu, kaip jau minėjau, yra svarbu todėl, kad neatsakyta į daug klausimų: ar vakcinos yra paveikios, ar ligos eiga sunkesnė, ar lengvesnė, koks viruso virulentiškumas, kaip greitai jis plinta. Imtasi specialių prevencinių priemonių ir šiuo metu visi žmonės, prieš atvykdami iš Pietų Afrikos, ne Respublikos, noriu pasakyti, bet iš viso regiono, prieš 72 valandas, ne anksčiau, turi pasidaryti PGR testą, o atvykę izoliuotis ir atlikti PGR testą trečią ir septintą izoliacijos dieną. Ir tiktai septintą dieną, jei paaiškėja, kad testas neigiamas, galima palikti izoliacijos vietą. Jeigu kalbame apie tai, kiek kokių žmonių yra, pasižiūrėjau duomenis: pernai virš 1 000 iš to regiono yra atvykę, šiuo metu turime apie 22 ar 21 asmenį, iš jų, regis, 9 atvyksta rytoj, jie jau užsiregistravę. Kiti atvykę, atsekėme visus tuos žmones ir dalis jų tranzitu jau išvyko iš Lietuvos. Keletui pasiūlėme atlikti testą, su kitais dar nepavyko susisiekti. Skaičiai yra aiškiai žinomi, bet ir sustiprintos karantininės medicininės priemonės oro uostuose pasitelkiamos nuo lapkričio 19 dienos, kai dar nebuvo šios naujos viruso atmainos.

Pastebėjome, kad keliautojai iš tiesų pradėjo nebeteikti duomenų Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui ir atvyksta į Lietuvą neturėdami QR kodų. Vadinasi, nepateikia būtinos informacijos apie save, nesiregistruoja iš anksto nustatyta forma, kokia buvo prašoma registruotis. Labai svarbu žmonių sąmoningumas. Tikrai suprantame, kad nesustabdysime viruso atvykimo arba išplitimo, bet galime sulėtinti šį procesą. Antras dalykas, kurį šiuo metu darome, – atliekame pagilintą epidemiologinį tyrimą patvirtintiems atvejams labai aiškiai klausdami apie keliones Afrikos regionuose.

Tikrai suprantame, kad nesustabdysime viruso atvykimo arba išplitimo, bet galime sulėtinti šį procesą.

R. Lingienė

– Pasirinktas ne visas žemynas, tiktai Afrikos regionas. Izraelis, tarkim, griežtina visų į šalį atvykstančių keliautojų kontrolę. Kodėl nebuvo nueita tokiu keliu?

R. Lingienė: Klausimas – ne man. Aš negaliu atsakyti, bet išties teko skaityti mokslininkų straipsnių, kad nebūtinai Pietų Afrikos Respublika yra šios atmainos kilmės šalis. Kad ir kaip būtų, lyginant su visu Afrikos regionu, sekoskaitos tyrimų ten atliekama daugiausia. Žinote, galima taikyti principą, kad kas ieško, tas randa.

– Tada juo labiau kodėl apsiribojama šiuo regionu, jeigu nauja viruso atmaina gali atvykti iš bet kur?

S. Čaplinskas: Galų gale virusas jau yra Europoje. Jis yra atkeliavęs ir gali atkeliauti su žmogumi, kuris net nebuvo Pietų Afrikos regione.

R. Lingienė: Lietuva net nestabdo skrydžių. Tiesiog imasi kitų prevencinių veiksmų, mano nuomone, pačių efektyviausių, tai yra prašo žmones būti sąmoningus. Dėkojame tiems, kurie turi kantrybės, nes tikrinami praktiškai visi lėktuvų skrydžiai, vidaus skrydžiai, išorės skrydžiai, taip pat užsakomieji reisai. Tad tikrai reikia kantrybės ir žmonės yra gana kantrūs, yra izoliuojami tie, kurie turi tam tikrą riziką. Tad imamasi tų priemonių, kurios realiai turi sustabdyti naujos atmainos plitimą.

– Pone Čaplinskai, ar jūs tikite, kad pasitikėjimas žmonių sąmoningumu, be to, kas yra daroma, padės užkirsti kelią šios atmainos plitimui?

S. Čaplinskas: Kito kelio nėra. Virusas vienaip ar kitaip atkeliaus ir išplis. Aš kaip pavyzdį sakau: delta atmainos plitimas panašus į vėjaraupių, o jeigu omikron atmaina plis dar greičiau, tai norėčiau paklausti, kas iš mūsų nebuvo susidūrę ir nesirgę vėjaraupiais. Vadinasi, jeigu dar nesusidūrėme, anksčiau ar vėliau susidursime su šiuo virusu. Užtat labai svarbu, jeigu susidursime, kad būtų kuo mažiau prikvėpuota viruso ir kad imuninė sistema būtų maksimaliai pasiruošusi. Tiek bendroji imuninė sistema, tiek specifinė imuninė sistema, įgyta po skiepo, atsakinga už antikūnus, atminties ląsteles ir taip toliau.

Užtat labai svarbu, jeigu susidursime, kad būtų kuo mažiau prikvėpuota viruso ir kad imuninė sistema būtų maksimaliai pasiruošusi. Tiek bendroji imuninė sistema, tiek specifinė imuninė sistema, įgyta po skiepo, atsakinga už antikūnus, atminties ląsteles ir taip toliau.

S. Čaplinskas

Ir, aišku, svarbu kuo greičiau diagnozuoti užsikrėtusį asmenį, kad jis galėtų izoliuotis ir apsaugoti pirmiausia savo šeimą, artimiausius žmones, senelius, kolegas, galų gale visą visuomenę. Čia ir yra bėda, kad kai užsikemša ligoninės, kai nebelieka anesteziologijos ir reanimacijos pajėgumų, negali būti atliekamos kad ir paprasčiausios operacijos.

– Ar reikėtų nevykti į užsienį, vengti kelionių?

S. Čaplinskas: Mano nuomone, reikėtų įvertinti riziką. Jeigu kelionė jau suplanuota, galbūt maksimaliai saugiai galima keliauti. Iš kitos pusės, reikėtų įsivertinti, ką sakiau ir per pirmą bangą, kad galite patekti į karantiną. Reikia būti tam pasiruošus tiek svečioje šalyje, tiek grįžus į Lietuvą.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt