Sveikata

2021.11.29 15:00

LRT trumpai. Ką iki šiol žinome apie koronaviruso omikron atmainą?

Laura Adomavičienė, LRT.lt2021.11.29 15:00

Lapkričio pabaigoje pasirodžiusi naujoji viruso SARS-CoV-2 atmaina, pavadinta omikron, sukėlė sąmyšį pasaulyje, esą tai 200 proc. sparčiau už delta variantą plintanti atmaina, kelianti „didelę arba labai didelę grėsmę“, – dar šeštadienį skelbė Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras. Tą pačią dieną Pietų Afrikos medicinos asociacijos pirmininkė Angelique Coetzee ramino, esą su skrydžių ribojimais iš Afrikos sureaguota neadekvačiai, nes atmainos sukeliami ligos simptomai yra lengvi.

Kiek iš tiesų pavojinga omikron? Kada ji pasieks Lietuvą ir ar gali ši atmaina išstumti iš Europos dominuojantį delta variantą?

Viruso SARS-CoV-2 naujoji atmaina, pavadinimu omikron, pirmą kartą užfiksuota mėginyje Botsvanoje, kuris buvo paimtas lapkričio 11 dieną, ir mėginyje Pietų Afrikos Respublikoje (PAR), kuris buvo paimtas lapkričio 14 dieną – skelbia Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras. O lapkričio 18-ąją informacija tarsi džinas ištrūko į viešumą, kai apie naują variantą pranešė Pietų Afrikos medicinos asociacijos pirmininkė A. Coetzee, pastebėjusi, kad dalies jos COVID-19 sergančių pacientų klinikiniai duomenys neatitinka delta atmainai būdingų simptomų.

Kokie simptomai būdingi omikron atmainos sukeltai COVID-19 ligai?

Pietų Afrikos medicinos asociacijos pirmininkės teigimu, šioje šalyje omikron atmaina užsikrėtę asmenys dažniausiai skundžiasi gana lengvais ligos simptomais, iš kurių pats ryškiausias – didelis nuovargis. Pastarasis simptomas labiau būdingas jaunesniems, iki 40 metų asmenims, PAR atveju – dažniau vyrams.

Omicron atmaina užsikrėtusiems pacientams taip pat būdingi raumenų skausmai, nežymiai šoktelėjusi temperatūra, perštinti gerklė bei sausas kosulys. Dėl tokių ligos simptomų pacientai nėra hospitalizuojami, jiems taikomas simptominis gydymas namuose. Visi minėti ligos simptomai pastebėti tiek skiepytų, tiek neskiepytų COVID-19 vakcina asmenų grupėse.

Visgi A. Coetzee atkreipė dėmesį, kad atmaina gali būti kur kas pavojingesnė vyresniems ir gretutinių lėtinių ligų turintiems pacientams: sergantiems širdies ligomis, cukriniu diabetu ir kitomis.

Lengvi simptomai matomi ir iš Afrikos valstybių atvykusių omikron atmaina užsikrėtusių keleivių gretose. Pavyzdžiui, savaitgalį pirmąjį omikron atvejį aptikusi Čekija pranešė, kad ja užsikrėtusiai moteriai pasireiškė lengvi ligos simptomai. Greta pabrėžiama, kad pacientė yra skiepyta COVID-19 vakcina.

Jungtinių tautų (JT) sveikatos agentūra, remdamasi kelių dienų turima informacija, teigia, kad panikos sėti dėl naujos atmainos kol kas nėra pagrindo, nes „šiuo metu neturima informacijos, jog su omikron siejami simptomai kuo nors skiriasi nuo siejamų su kitomis atmainomis“.

Tą patį pabrėžia ir Lietuvos sveikatos srities ekspertai. Dar penktadienį LRT TELEVIZIJOS laidoje „Svarbi valanda“ Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) direktorius prof. Saulius Čaplinskas sakė, kad ši naujoji SARS-CoV-2 viruso atmaina nesukels tragedijos.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesorius Mindaugas Stankūnas savaitgalį asmeninėje „Facebook“ paskyroje pasidalijo Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, kurie rodo, kad „kol kas nėra informacijos, kuri rodytų, kad Omicron atmaina sukeltų sunkesnę ligos formą ar pasižymėtų neįprastais simptomais“.

Kaip sparčiai omikron plinta?

Naujos koronaviruso atmainos plitimo greitį geriausiai kol kas iliustruoja PAR Gautengo provincijos pavyzdys. Čia, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, per 7 dienas naujų COVID-19 atvejų skaičius padidėjo 200 proc.

Prof. S. Čaplinskas atkreipė dėmesį, kad jeigu anksčiau PAR buvo per dieną fiksuojama 200 naujų koronaviruso atvejų, tai praėjusią savaitę atvejų skaičius šoktelėjo virš 1 tūkst., o ketvirtadienį pranešta apie daugiau nei 2,4 tūkst. naujų koronaviruso atvejų. Skelbiama, kad dauguma pacientų yra užsikrėtę naująja atmaina.

Pasak Kembridžo universiteto visuomenės sveikatos ir mikrobiologijos profesorės Sharon Peacock, „pirminiai stebėjimai leidžia manyti, kad B.1.1.529 sugebėjo įsitvirtinti Gautengo provincijoje ir nukonkuruoti delta“.

Oficiali statistika rodo, kad beveik trys ketvirtadaliai pastarosiomis dienomis Pietų Afrikoje užfiksuotų COVID-19 atvejų sukėlė omikron atmaina. Jos papilitimas apima tokias Afrikos šalis kaip PAR, Nigerija, Namibija, Lesotas, Esvatinis, Zimbabvė, Botsvana, Zambija, Malavis, Mozambikas. Įvežtinių šios atmainos atvejų jau aptikta Kanadoje, Australijoje, Italijoje, Jungtinėje Karalystėje, Belgijoje, Čekijoje.

Kokia tikimybė, kad atmaina pasieks Lietuvą ir išstums šalyje dominuojantį delta variantą? Bendrovės „Euromonitor International“ duomenų mokslininko bei matematikos mokslų daktaro Vaidoto Zemlio-Balevičiaus nuomone, „jei pasitvirtintų ankstyvos žinios, jog atmaina plinta +200 proc./sav. tempu, tai skaičiuojant ant pirštų, deltą atmainą Lietuvoje pakeistų per porą mėnesių“.

Kokios priežastys nulėmė atmainos atsiradimą?

Nuo pat pirmųjų mėnesių, kai tik visuomenėje ėmė plisti SARS-CoV-2 virusas, tiek medikų, tiek virusologijos mokslo bendruomenė pabrėžė, kad šiam virusui, kaip ir kitiems, būdingos mutacijos, tačiau atkreipiamas dėmesys, kad mutacijai susidaryti irgi reikia tinkamų sąlygų. Šiuo atveju Pietų Afrikos šalyse egzistuoja net kelios viruso mutacijai palankios sąlygos.

Pirma jų, apie kurią užsiminė ir Pietų Afrikos medicinos asociacijos pirmininkė A. Coetzee, yra žemas visuomenės vakcinacijos lygis. PAR visiškai paskiepytų asmenų dalis tesudaro 24 proc.

Antra – didelis AIDS ligos paplitimas minėtuose kraštuose. Ką pastebi ir Vokietijos imunologijos draugijos generalinis sekretorius Carstenas Watzlas, kad būtent ši mutacija galėjo kilti ŽIV ar kitokiu imunodeficitu sergančio paciento organizme. Tai rodo didžiulis viruso mutacijų skaičius. Lyginant su originalia koronaviruso atmaina, kuri pirmą kartą pasirodė Uhane, Kinijoje, omikron turi neįprastai daug – apie 30 aminorūgščių pokyčių vien tik spyglio baltyme. Būtent šie viruso paviršiaus dariniai nulemia viruso užkrečiamumą.

Dar liepą LRT RADIJO laidoje prof. S. Čaplinskas dalijosi iškalbingu pavyzdžiu, kaip koronavusas mutuoja imunosupresinio paciento organizme.

„Pavyzdys: viena moteris, serganti AIDS, susirgo ir COVID-19. Kadangi dėl AIDS ligos imuninė sistema buvo nusilpusi, koronavirusine infekcija moteris sirgo ilgai, 216 dienų. Per šį laiką virusas organizme mutavo daugiau nei 30 kartų. Todėl svarbu, kad žmonės, kurių nusilpęs imunitetas, saugotųsi ir, kai tik sveikatos būklė leis, būtų paskiepyti dviem vakcinos nuo COVID-19 dozėmis“, – sakė S. Čaplinskas.

Kiek prieš omikron atmainą veiksmingos išlieka COVID-19 vakcinos?

Deja, konkretaus atsakymo į šį klausimą dar teks palaukti, nes žinių apie vakcinų poveikį omikron atmainos sukeliamai COVID-19 ligai kol kas nėra. PSO siekia kuo skubiau nustatyti vakcinų veiksmingumą naujos atmainos atžvilgiu ir tai planuojama padaryti per artimiausias kelias savaites.

Tą patį pabrėžė ir Vokietijos vakcinų gamintoja „BioNTech“, kuri tikisi, kad laboratorinių tyrimų duomenys bus gauti „vėliausiai po dviejų savaičių“.

Yra ir gera žinia, kad naująją atmainą įmanoma aptikti PGR testais, šiuo metu vertinama, ar užsikrėtimą naująja atmaina gali parodyti ir greitieji COVID-19 testai.

Kol pasaulis laukia naujų duomenų, susijusių su omikron užkrečiamumu bei atsparumu vakcinoms, medikų bei mokslo bendruomenė ragina gyventojus laikytis iki šiol žinomų ir veiksmingų viruso plitimo ribojimo priemonių: dėvėti kaukes, laikytis atstumo, vengti masinio susibūrimo vietų, dažnai plauti ir dezinfekuoti rankas, o pajutus peršalimo simptomus – likti namuose.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt