Sveikata

2021.11.29 05:30

Dulkys apie kritikus: jie neturi tikros patirties valdyti tokią krizę

Domantas Katelė, LRT.lt2021.11.29 05:30

Pastarieji vieni metai sveikatos apsaugos ministrui Arūnui Dulkiui nebuvo lengvi – kylantys ir krentantys COVID-19 atvejų skaičiai, ne visada sėkmingas skatinimas vakcinuotis, kritika galimybių pasui ir po langais mitinguojantys asmenys, kurie ne tik laidė įžeidžias replikas, bet ir grasino. Dabar A. Dulkio laukia dar vienas išbandymas – Seime opozicijos nariai surinko parašus ministro interpeliacijai.

Interviu LRT.lt ministras papasakojo apie priimamų sprendimų logiką, galimus pokyčius jo komandoje, jausmus po mitingo ir ateities planus.

– Atėjote į pareigas, kai pandemija Lietuvoje kone buvo pasiekusi piką. Minėjote, kad į pareigas atsinešėte 130 punktų programą pandemijai valdyti, juos aptarėte su ekspertais, tačiau tos programos niekas taip ir nepamatė. Kodėl?

– Minėtas planas buvo pradėtas rengti lapkričio mėnesį. Tai buvo plati komanda – politikų, ekspertų, įtrauktas buvau ir aš. Gruodžio mėnesį, kada pradėjo veikti Vyriausybė, jau pirmomis dienomis buvo sudaryta nepriklausoma ekspertų taryba, tą patį gruodį ekspertų taryba planą apsvarstė, jo kaip atskiro dokumento netvirtino, bet metų pradžioje jis buvo įdėtas į Sveikatos apsaugos ministerijos puslapį, jis ten yra kartu su kita gausa dokumentų, susijusių su pandemijos valdymu.

Tokia yra tiesa, daug dalyvių tame procese dalyvavo, yra ką pašnekinti, o kiekvienas politikas, kiekvienas Seimo narys turi padėjėjų, patarėjų, jeigu neranda internete, gali paprašyti, kad atspausdintų.

Nesiruošiu organizuoti informacinės kampanijos, kad įrodinėčiau, jog nesu dramblys ar juoda yra balta, – tokiems dalykams tiesiog neturiu laiko. Kai baigsis pandemija, praeis tam tikras laiko tarpas, visi galės įsivertinti, kas ką kalbėjo ir kur kas buvo.

– Turėjote asmeninį pokalbį su prezidentu Gitanu Nausėda, prieš tvirtinant jus ministru. Gal galite atskleisti, apie ką kalbėjotės su prezidentu ir kokias sąlygas jis jums kėlė?

– Viskas daug žemiškiau – buvau kandidatas, vyko dalykiniai pokalbiai su prezidentu ir atskirai su jo komandos nariais, paskui su prezidentu ir jo komandos nariais. Tuo metu pati didžiausia aktualija buvo pandemija, pandemijos valdymo priemonės, bendras sveikatos apsaugos sistemos situacijos matymas. Jokių išskirtinių sąlygų, asmeninių dalykų nebuvo, manau, visas pokalbių ciklas buvo natūralus, siekiant sužinoti būsimo ministro poziciją visais klausimais, kurie domino prezidentą.

Nesiruošiu organizuoti informacinės kampanijos, kad įrodinėčiau, jog nesu dramblys ar juoda yra balta, – tokiems dalykams tiesiog neturiu laiko.

– Prezidentas išliko vienu didžiausių jūsų kritikų. Viešojoje erdvėje skambėjo jo pasisakymai, buvo kritikuojamas ministerijos darbas. Kurias prezidento pastabas priimate, o kurias atmetate kaip nepagrįstas?

– Žiūriu kompleksiškai – visos pastabos, ne tik prezidento, bet ir ekspertų, specialistų, Vyriausybei yra paskata pasitikrinti savo sprendimus. Jeigu mes palygintume savo priemones su kitomis šalimis, ką mes labai retai darome nacionaliniu lygmeniu, daug diskutuojame apie kokį nors elementą, bet neįsivertiname, kas vyksta už tvoros, manau, kad mes einame teisingu keliu. Kiekvienu skirtingu etapu galima rasti panašių priemonių visumą – kitose valstybėse viskas vyksta labai panašiai. Pastabos yra gerai.

– Kaip manote, ar gerai yra sakyti, kad yra perlenkta lazda, kai vakcinavimas jau buvo įsibėgėjęs?

– Aš visada esu linkęs matyti visumą. Yra antri pandemijos metai, yra pandeminis nuovargis, jis veikia visus dalyvius. Yra daug emocijų, daug interpretacijų. Mano pareiga ir mano vaidmuo yra toks, kad aš girdžiu, kas ką sako, atėjęs darau tai, ką manau, jog reikia daryti.

– Akivaizdu, kad nepavyko įtikinti pasiskiepyti tiek žmonių, kiek reikėtų, kad pandemija būtų suvaldyta. Kur buvo padarytos klaidos?

– Turime matyti bendrą Europos kontekstą. Kai sakome, kad nepavyko, tai mes tikrai niekuo nesiskiriame nuo kitų šalių. Jeigu lyginsime su Baltijos šalimis, nes visada reikia matyti ir bendrą įpročių, socialinį, kultūrinį kontekstą, tai Lietuvai labai aiškiai skiepyti sekasi geriau. Nuo pat pirmos dienos, kai buvo Europoje pradėta vakcinuoti, iki pat dabar Lietuva yra pirmaujanti šalis pagal pasiskiepijusių žmonių skaičių, pagal panaudotų skiepų dozių skaičių.

Pirmaujame Rytų Europoje, lenkiame dalį Vidurio Europos, na ir atsiliekame nuo Vakarų Europos ir Šiaurės Europos bei Skandinavijos šalių. Čia yra kompleksas įvairių priežasčių – įpročiai, sveikas gyvenimo būdas, tai, kaip iki šiol žiūrėjome į skiepus, sveiką gyvenseną.

Aišku, visada galime lygintis su geriausiais, tačiau jeigu norime suprasti priežastis, tai lietuviai yra šaunuoliai – geriausi Rytų Europoje.

Aišku, visada galime lygintis su geriausiais, tačiau jeigu norime suprasti priežastis, tai lietuviai yra šaunuoliai – geriausi Rytų Europoje.

– Lietuva Rytų Europos kontekste atrodo neblogai, Jūsų paminėti dalykai tą tik patvirtina, bet galbūt čia reikėtų ne lygintis su kitomis valstybėmis, bet žiūrėti į savo vidų ir kalbėti apie tai, kiek mūsų šaliai dar reikia paskiepyti žmonių, kad būtų suvaldyta pandemija. Suprantama, kad Europos kontekste atrodome neblogai, bet visgi kažkas nepavyko.

– Mums pavyko suvaldyti antrą pandemijos bangą, tą padarėme sėkmingai, kitose šalyse anksčiau ar vėliau tas įvyko. Bet vėliau atsirado delta atmaina, ji keitė žaidimo taisykles, ji yra keletą kartų pavojingesnė. Buvo pamatyta, kokia yra vakcinų apsauga, nes pradžioje nebuvo žinoma, kiek laiko ji teiks apsaugą, buvo sakoma, kad gal 12 mėnesių, gal 6, bet dabar mes matome, kad ji trunka apie 4 mėnesius. Žiūrint į šios dienos skaičius, tai mums visai neblogai sekasi.

Mes esame atvėrę verslus, mokyklas, nėra judėjimo ribojimų, kartu prisiimame riziką suvaldyti pavojingesnę delta atmainą.

Indijos pavyzdys rodo, kad kai visuomenė pasiekia 85 proc. imunizacijos laipsnį, vyksta esminis lūžis. Šiuo metu mes esame labai arti 75 proc. Kai kalbame apie sėkmę ar nesėkmę, tai žiūrėkite, beveik 2 mln. žmonių yra pasiskiepiję. Amžiaus grupėje nuo 35 iki 65 metų virš 90 proc. yra imunizuoti. Tai – gera žinia, nes jie dažniausiai turi vaikų, bet pas mus vaikų sergamumas buvo didelis, nes per antrąją pandemijos bangą mokyklos buvo uždarytos, vaikai nebendravo. Dabar mes susirenkame tuos sergamumo skaičius.

Man atrodo, kad su antrąja pandemijos banga mums pavyko susitvarkyti, ką padarysim su šita banga – rezultatai parodys. Šiandien matome, kad situacija ligoninėse ir reanimacijoje stabilizavosi, kiekvieną dieną yra naujų besiskiepijančių žmonių. Tai reiškia, kad judame gera linkme. Jeigu skiepytųsi daugiau, rezultatas būtų greitesnis.

– Kritikos sulaukė ir galimybių pasas, neva jis buvo nukreiptas būtent į jaunimą, kuriam aktualus aktyvus socialinis gyvenimas, nors tuo metu reikėjo įtikinti skiepytis senjorus, kuriems virusas pavojingiausias. Ar sutinkate su šia kritika?

– Galimybių pasas yra ne konkrečios asmenų grupės priemonė, tai yra srautų valdymo priemonė. Ji tikrai neblogai veikia. Kitais pavadinimais tos priemonės yra daugelyje kitų šalių, Lietuva yra viena iš pionierių po Danijos, kuri pradėjo naudotis šia priemone. Dabar kur kas daugiau šalių tuo naudojasi.

Kalbant apie senjorus, tai labai noriu priminti, kad mes visada teikėme dėmesį senjorų skiepijimui. Tai, kad ne visos priemonės suveikė, tai yra kitas klausimas, bet noriu priminti visą chronologiją – kai į Lietuvą atkeliavo pirmieji tūkstančiai vakcinų, senjorai buvo viena pirmųjų grupių po medikų, kurią mes kvietėme skiepytis.

Pamatėme, kad tai nevyksta tokiu greičiu, kokio norėtųsi, tada buvo padaryti patobulinimai registracijos sistemoje, padarėme, kad artimieji galėtų senjorus registruoti ir tokiu būdu paskatinti. Tas davė šiokį tokį impulsą, bet visiškai problemos neišsprendė.

Man atrodo, kad su antrąja pandemijos banga mums pavyko susitvarkyti, ką padarysim su šita banga – rezultatai parodys.

Visą vasarą veikė mobilios grupės, jos važiavo į mažesnius miestelius, kraujo centro palapinės ir mobilios grupės vyko prie prekybos centrų, bažnyčių, kur buvo indikuojama, kad jiems tai bus patogu. Ir tikrai senjorai stovėjo prie palapinių ir tai davė rezultatą, bet ne iki galo. Rudenį įsitraukė paštininkai, padaugėjo vakcinų, pradėjo kviesti šeimos gydytojai, viena iš pastarųjų mėnesių priemonių yra skatinti šeimos gydytojus.

Mes matome, kad dabar yra toks etapas, kai yra senjorų, kurie turi daug individualių klausimų, susijusių su savo sveikata. Ir net savanoriai nebepadeda, nes jie uždavinėja tokius klausimus, į kuriuos atsakyti gali tik medikas. Todėl yra skatinamosios priemonės šeimos gydytojams – piniginiai priedai, už šeštadienius, sekmadienius, vykimą į namus visai kiti įkainiai padaryti. Dabar esmė yra mediko pokalbis su senjoru, į tai ir yra investuojama.

– Pandemijos laikotarpiu Sveikatos apsaugos ministerija tapo neatsiejama nuo skandalų, kurie susiję su neskaidriu arba netvariu finansų valdymu. Su tuo susidūrė jūsų pirmtakas Aurelijus Veryga, neseniai viešąją erdvę drebino „Kitokių pasikalbėjimų“ istorija, kur nebuvo pažymėta reklama. Kuo jūs tai aiškinate – dideliu darbo krūviu, nesusipažinimu su situacija, teisės aktais, nekompetencija ar kuo kitu?

– Man atrodo, kad mes kalbame apie nepalyginamus dalykus. Vienoje pusėje mes turime viešųjų pirkimų ir kitus klausimus, kurie susiję su labai konkrečiais ir reputacinę žalą sveikatos apsaugos sistemai keliančiais dalykais.

Visa serija 2020 m. buvusių įvykių: ikiteisminis tyrimas dėl reagentų pirkimo nacionalinei laboratorijai. Kalba eina apie kelias sutartis – vienu atveju virš 3 mln., kitu – apie 2 mln. eurų.

Jau pradėję dirbti iškėlėme civilinį ieškinį 300 tūkst. eurų, nes manau, kad tai yra didžiulė reputacinė žala ministerijai ir sveikatos apsaugos sistemai. (...)

Yra 2020 m. istorija, kai buvo įsigyjami už beveik 2 mln. eurų neveikiantys monitoriai, yra Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos tyrimas dėl 6 mln. eurų, yra didelę reputacinę žalą darantis Specialiųjų tyrimų tarnybos ikiteisminis tyrimas, kur beveik 10-iai sveikatos apsaugos sistemos įstaigų paskelbti įtarimai, 6-iems asmens sveikatos priežiūros įstaigų vadovams, tarp jų – ir Šiaulių. Ten eina kalba apie viešuosius pirkimus ir 3 mln. eurų.

Vienoje balanso pusėje turime tokias istorijas, kitoje pusėje yra vienos laidos organizacinės klaidos, kurios neturi ryšio su pinigais, išlaidomis, bet yra padaryta organizacinė klaida, prisiimta atsakomybė, padaryta žmogiška klaida. Kaip vadovas, ją irgi suprantu, nes žmonės dirba esant dviem ekstremalioms situacijoms.

– Visai neseniai buvo paskelbta, kad atšaukiamas kone 2 milijonų viešasis pirkimas, kurį inicijavo Sveikatos apsaugos ministerija turėdama tikslą padaryti vakcinavimo komunikacinę kampaniją. Ekspertai vienareikšmiškai teigia, kad aiškios ir patrauklios komunikacijos, ypač prieš prasidedant masiniam skiepijimui stiprinamąja doze, reikia. Kodėl pirkimas buvo atšauktas? Ar ministerija turi komunikacijos strategiją?

– Jei kalbame apie planuojamą sumą tokiai kampanijai įsigyti, tai kalba eina apie 1 mln. eurų, o ne 2 mln. eurų. Būtent šio pirkimo negaliu komentuoti, nes ne ministras pirkimus sustabdo, yra tam Viešųjų pirkimų įstatymas, yra atsakingos viešųjų pirkimų komisijos su savo įgaliojimais.

Ateičiai galėtume daugiau padiskutuoti, kiek Viešųjų pirkimų įstatymas yra lankstus ir patogus veikti per ekstremalias situacijas, kiek jo procedūrų ilgis padeda, kiek ne.

Buvo įvairių kitų, mažesnių kampanijų, priemonių. Jos tikrai padėjo mums pasiekti 75 proc. imunizacijos laipsnį. Šiuo metu esmė yra ne klipai. Ta grupė, kuri mus dabar labiausiai domina, kuri turi rizikos laipsnį, jiems reikia pokalbių po 30 minučių su specialistais. Ateityje bus siekiama daryti didesnes ar mažesnes kampanijas, kuriomis būtų skatinama ne tik skiepytis, bet ir sveikai gyventi.

– Yra žmonių, manančių, kad jau buvo padaryta viskas, kad žmonės pasiskiepytų, ir reikėtų tiesiog paleisti viską sava eiga. Kaip manote, ar dar yra nepasiskiepijusių žmonių, kuriuos galima įtikinti?

– Man atrodo, kad statistika kalba pati už save. Kiekvieną dieną yra 2–3 tūkst. žmonių, kurie pasiskiepija pirma doze, antros dozės žmonės taip pat nepraleidžia. Nekelia abejonių ir trečiojo skiepo procesas.

Manau, kad tai yra prasminga. Tuo labiau kad jei pasiektume 85 proc. imunizacijos lygį, kaip visuomenė galėtume jaustis saugesni.

– Vasarą, pradėjus platesne apimtimi taikyti galimybių pasą, prie Seimo kilo vienas protestas po kito. Vienas jų netgi pasibaigė riaušėmis. Nemažai skanduočių, plakatų ir replikų buvo nutaikyta tiesiogiai į jūsų asmenį, jums ir jūsų šeimai buvo grasinta. Ar po to nejautėte įtampos prieš priimdamas sprendimus, susijusius su pandemijos valdymu? Ar nekilo noras tiesiog pasitraukti ten, kur ramiau?

– Ne, nekilo. Turiu daugiau negu du dešimtmečius vadovavimo komandoms ir organizacijoms patirties. Žinau sprendimų priėmimo mechanizmą, žinau sprendimų kainą, žinau išėjimo iš sudėtingų situacijų kainą, žinau, kad reikia turėti kantrybės ir sulaukti vertinimo, daryti nepopuliarius sprendimus.

Manau, kad tokiam objektyviam vertinimui reikia laiko. Reikia, kad praeitų pandemija, tada emocijas į šoną, pasidaryti objektyvesnį įsivertinimą. Manau, kad apie tai galėsime kalbėti tik po pandemijos.

– Jus kritikuoja ir jūsų pirmtakas Aurelijus Veryga, jis taip pat buvo minėjęs, kad rekomenduotų premjerei pakeisti sveikatos apsaugos ministrą siekiant stabilizuoti padėtį ir mažinti susipriešinimą viduje. Kaip jūs vertinate A. Verygos pasisakymus ir kiek anksčiau skambėjusį siūlymą atsistatydinti ar jus atstatydinti? (Interviu su ministru darytas, kol Seimo opozicija dar nebuvo surinkusi parašų dėl interpeliacijos – LRT.lt)

– Tikrai įsivertinu visus pasiūlymus, visas pastabas. Tik noriu atkreipti dėmesį, kad pirmosios pandemijos bangos patirtys, kurias turi kai kurie oponentai, savo mastu nėra lygintinos nei su antrosios bangos problemomis, nei su dabartinės bangos mastu ir situacija. Norint tuo įsitikinti, užtenka pasižiūrėti į pandemijos grafikus. Tie žmonės neturi tikros patirties valdyti tokią krizę.

Tie žmonės neturi tikros patirties valdyti tokią krizę.

– Jūs turbūt daugiausia iš visų ministrų sulaukiate skatinimų, siūlymų, raginimų atsistatydinti. Ar galite atsakyti, ar per kadenciją esate svarstęs tokią mintį, kad užtenka tos politikos, einu kitur?

– Kai visos politinės jėgos rengėsi Seimo rinkimams, tai aš turėjau ne vieną pasiūlymą prisijungti ir dalyvauti politikoje, bet aš atsisakiau. Kai įvyko pokalbis su dabartine premjere, supratau, kad yra toks žodis „reikia“. Tą akimirką man suveikė pilietiškumo instinktas, aš labai patenkintas, kad jis suveikė taip, kad aš apsisprendžiau imtis šių atsakomybių, ir manau, kad jeigu būčiau atsisakęs arba dabar padaryčiau tai, ko tikisi oponentai, tai man būtų bėgimas nuo atsakomybės. Tikrai to nedarysiu.

Tą akimirką man suveikė pilietiškumo instinktas, aš labai patenkintas, kad jis suveikė taip, kad aš apsisprendžiau imtis šių atsakomybių, ir manau, kad jeigu būčiau atsisakęs arba dabar padaryčiau tai, ko tikisi oponentai, tai man būtų bėgimas nuo atsakomybės. Tikrai to nedarysiu.

Manau, kad tokių savęs išbandymų, kada turi suveikti pilietiškumo instinktas, man atrodo, kiekvienas žmogus yra sulaukęs arba jie dar jo laukia. Tai yra labai svarbi pažintis su savimi, nes sėdėdami ant sofos mes galime įsivaizduoti, kaip elgtumėmės, jeigu būtų sunku, karas, cunamis, jeigu kaimyno tvartas užsidegtų, pamatytume mažą vaiką, bėgantį per gatvę, ar sugebėtume išbėgti ir jį gelbėti.

Tai yra tos sekundžių dalys, kada mes kiekvienas pasitikriname pilietiškumo instinktą. Aš labai džiaugiuosi, kad man jis labai gerai suveikė, ir iki paskutinės minutės būsiu šioje komandoje, tiek, kiek tai bus reikalinga.

– Pastaruoju metu vis garsiau kalbama apie sveikatos priežiūros įstaigų tinklo pertvarkos projektą, kuriame numatyta mažinti aktyvaus gydymo lovų skaičių, integruoti greitosios pagalbos sistemą, sutartimis skatinti gydymo įstaigų bendradarbiavimą. Tai kelia didelį susirūpinimą mažosioms savivaldybėms, jos baiminasi, kad kai kuriose jų neliks nė vienos gydymo įstaigos. Kokia reformos esmė ir ką galėtumėte pasakyti nerimaujantiems mažesnių savivaldybių merams ir gydymo įstaigų vadovams?

– Matyt, turėtume sąžiningai visi kartu atsakyti į klausimą, kodėl šalyje, kurioje turime bene daugiausia gydytojų 100 tūkst. gyventojų, šalyje, kurioje gyventojai gydymo įstaigose lankosi bene dažniausiai Europos Sąjungoje, kodėl mūsų konkretūs gydymo kokybės rodikliai yra bene prasčiausi Europos Sąjungoje.

Todėl mūsų reformos kryptys, bendravimas ir bendradarbiavimas su savivalda ir kitais yra siunčiant žinutes, kad mes norime paskatinti siekti kokybiškesnių paslaugų teikiant skubią pagalbą, išsaugant terapinį stacionarą, plečiant ambulatorines ir dienos paslaugas, kas yra labai svarbu, ypač senėjant visuomenei.

Norime, kad gydymo įstaigose būtų užtikrinamas greitesnis aptarnavimas per didesnį paslaugų teikėjų bendradarbiavimą, reikia, kad ligoninės būtų daugiaprofilinės, Vyriausybė ir mes esame pasiruošę spręsti socialinių paslaugų integravimo ir pavėžėjimo klausimus, kurių dabar nėra, numatėme tam išteklius.

Galiausiai mums svarbiausia yra susitarti pradėti siekti konkrečių rodiklių, kad mes ir prevencinėmis priemonėmis, ir gydymo priemonėmis gerintume išvengiamo mirtingumo rodiklius, kuriais Lietuva yra Europos Sąjungos dugne dar iki šiol. Pradėkime kalbėti apie paslaugų kokybę, o ne apie pastatus.

Kodėl šalyje, kurioje turime bene daugiausia gydytojų 100 tūkst. gyventojų, šalyje, kurioje gyventojai gydymo įstaigose lankosi bene dažniausiai Europos Sąjungoje, kodėl mūsų konkretūs gydymo kokybės rodikliai yra bene prasčiausi Europos Sąjungoje.

– Ar tiesa, kad tarp jūsų su viceministre Živile Simonaityte yra perbėgusi juoda katė ir planuojate su ja atsisveikinti?

– Ne, juoda katė neperbėgo. Ž. Simonaitytė yra žmogus, su kuriuo yra dirbama kartu jau keliolika metų. Mūsų pradžia buvo tada, kai ji buvo praktikantė, daug suvalgėme druskos, perėjome ugnį ir vandenį. Yra labai natūralu, kad žmonės turi visokių planų, gali turėti minčių dėl savo vaidmens keitimo, tai šiandien apie ateitį negaliu nieko nei patvirtinti, nei paneigti.

– Ar iš savo pusės neplanuojate atleisti Ž. Simonaitytės?

– Mes dabar esame politinė komanda ir čia veikia kitos žaidimo taisyklės.

– Turite dar trejus metus eiti pareigas. Ekspertų teigimu, viruso galiojimo terminas yra 3–4 metai, dveji jau praėjo. Kokie jūsų, kaip sveikatos apsaugos ministro, pagrindiniai tikslai likusiai kadencijos daliai?

– Nepaisant pandemijos, nepaisant buvusio karantino, dviejų ekstremalių situacijų, kurios yra dabar, nuo gruodžio 11 dienos dirbame prie 5 reformos krypčių, jos yra viešos.

Vieną, apie kokybę, aptarėme plačiau. Kita yra apie psichikos sveikatą, skaitmeninimą, ilgalaikės priežiūros paslaugų teikimo modelio keitimą, norime sveikatos sistemos atsparumą būsimoms grėsmėms labiau sutvarkyti. Visos šitos 5 kryptys yra labai ambicingos. Labai norisi padaryti tai, ko kitiems 30 metų nepavyko.

Labai norisi padaryti tai, ko kitiems 30 metų nepavyko.

– Jau kurį laiką politikos užkulisiuose sklinda kalbos, neva jūs būsite paskirtas į Europos Audito Rūmus. Ar yra tokių planų, ar kalbėjote apie tai su premjere?

– Šiandien esu susikoncentravęs į pandemijos valdymą ir reformas, visiškai atiduodu save šitiems dalykams. Nerenku reitingo taškų, neplanuoju karjerų, o tema apie Europos Audito Rūmus yra dirbtinai sukurta.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt