Sveikata

2021.11.26 17:46

Žvirblienė: oficialių rekomendacijų dėl antikūnų ir revakcinacijos nėra, bet galima vadovautis sveiku protu

Rūta Kupetytė, LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt2021.11.26 17:46

Sveikatos apsaugos ministerijai planuojant įteisinti bent vieno nemokamo antikūnų testo galimybę visiems asmenims nuo 12-os metų, sveikatos specialistų nuomonė apie tai, kiek sureikšminti testo rodiklius, nėra visiškai vieninga. Profesorė Aurelija Žvirblienė sako, kad laikas, praėjęs nuo pastarosios COVID-19 vakcinacijos, turėtų likti pagrindiniu kriterijumi sprendžiant dėl sustiprinančios dozės poreikio.


„Endemik“ klinikos šeimos gydytoja Kristina Lebedevaitė LRT RADIJUI sakė, jog pastaruoju metu norinčių išsitirti imunitetą padaugėjo, nors gydytojai akcentuoja, kad antikūnai nėra vienintelis, nors ir paprasčiausiai nustatomas, organizmo atsparumo koronavirusui rodiklis.

Pasak „Ryto garsuose“ kalbėjusios K. Lebedevaitės, į gautą testo atsakymą žmonės reaguoja labai skirtingai.

„Žmonės kalba, kad pasižiūrės, koks antikūnų skaičius ir pagal tai spręs, ar reikia trečios dozės, nors kol kas oficialių rekomendacijų koks tas skaičius turėtų būti mes neturime, todėl tiesiog kiekvienas individualiai sprendžia, koks antikūnų kiekis jam yra pakankamas. Vienam pakankamai yra 200, turėjome pacientą, kurio buvo 6000, sako: „Sumažėjo“, – pasakojo šeimos gydytoja.

Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininkė Aurelija Žvirblienė aiškina, kad kaip nėra oficialių rekomendacijų tirti antikūnų lygį prieš sustiprinančią dozę, taip nėra ir nei vakcinų gamintojų, nei tarptautinių sveikatos organizacijų nustatytų ribų, į kurias atsižvelgus reikėtų priimti sprendimą dar kartą skiepytis.

„Ne kartą esame apie tai kalbėję, kad imuninis atsakas ir apsauga nėra vien tik antikūnai, todėl net nežinau, ar kada nors tokios rekomendacijos apskritai atsiras. O kad žmonės tiriasi antikūnus, nematau nieko blogo, tai reiškia, kad domisi savo sveikata, savo imuniniu atsaku, manyčiau, tai yra teigiamas dalykas. (...) Galima tiesiog vadovautis sveiku protu, kaip daktarė minėjo, jeigu yra 6000 vienetų, tai yra tikrai labai didelis skaičius ir žmogus gali priimti sprendimą, kad tikrai dar neverta skubėti skiepytis. Jeigu yra keliasdešimt vienetų, bet kuriuo tyrimu tiriantis tai būtų nedidelis skaičius, tad žmogus gali apsispręsti, kad jau tikrai turėtų sustiprinančią vakcinos dozę gauti“, – sakė profesorė.

Tvirtų dėsningumų per kiek laiko ir kurioms asmenų grupėms antikūnų ima ženkliai mažėti taip pat nepastebima.

„Matome įvairių atvejų, vieniems titrai išlieka aukšti 4–5 mėnesius po vakcinacijos, kitiems išmatuojamų antikūnų kiekis mažėja sparčiau – tai labai individualios imuniteto savybės“, – sakė K. Lebedevaitė. Jai antrina ir A. Žvirblienė.

„Kiekvieno žmogaus imuninis atsakas labai individualus. Gali būti, kad žmogus netgi turėjo kontaktą su virusu, jeigu antikūnų kiekis labai reikšmingai padidėjo. Tarkime, po vakcinacijos jis nejuto jokių simptomų, kelis kartus darėsi tyrimą, bet pastebėjo, kad antikūnų kiekis išaugo kelis ar keliasdešimt kartų – tai gali rodyti taip vadinamą „buitinę imunizaciją“. Žmogus buvo kontakte su sergančiu žmogumi, vakcina apsaugojo nuo simptomų, todėl visiškai jų nepajuto, bet pagal antikūnus galime spręsti, kad kontaktas įvyko. Ypač tokiais atvejais antikūnų tyrimas prasmingas, nes jeigu yra keli tūkstančiai vienetų, tikrai žmogui nevertėtų kol kas revakcinuotis, nes gali būti stipresnių nepageidaujamų reakcijų“, – sakė LRT RADIJO pašnekovė.

Pasak A. Žvirblienės, nors atsižvelgti į antikūnų lygį patartina, sprendžiant dėl sustiprinančios dozės „pagrindinis kriterijus yra laikas, kuris praėjęs po pilnos vakcinacijos“.

Visas pokalbis – LRT RADIJO laidos „Ryto garsai“ įraše:


Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt