Sveikata

2021.11.30 19:46

Jeigu tik kas – iškart reikalauja antibiotikų: gydytojai įspėja apie tragiškas netinkamo jų vartojimo pasekmes

Domantas Katelė, LRT.lt2021.11.30 19:46

Konfliktai ir grasinimai. Situacijos, su kuriomis susiduria šeimos gydytojai, kurie atsisako pacientui išrašyti antibiotikų, kai jų nereikia. Specialistai tikina, kad pasitaiko tokių gyventojų, kurie pas šeimos gydytoją ateina tvirtai įsitikinę, kad antibiotikai jiems – būtini. Tarptautinė praktika rodo, kad toks masiškas antibiotikų vartojimas veda link to, kad ilgainiui jie praras veiksmingumą, o tai sukels tragiškų pasekmių.

Šeimos gydytoja, „Happy patient“ koordinatorė Lietuvoje Rūta Radzevičienė-Jurgutė sako, kad COVID-19 pandemijos akivaizdoje atsirado pacientų, kurie užsikrėtę kreipiasi į šeimos gydytojus su prašymu išrašyti antibiotikų, nes taip, anot jų, pavyks susidoroti su galimomis komplikacijomis.

„Daug metų kovojame su šia problema, savo apylinkės pacientus jau 20 metų auklėju dėl antibiotikų vartojimo. Dabar jau galiu pastebėti tokių situacijų, kai žmogus sako, kad kosėja daugiau negu dvi savaites, ir klausia, ar nereikėtų antibiotikų.

Dirbdama apylinkėje pastebiu, kad žmonių nuostatos keičiasi, bet iki to reikėjo daug dirbti. Iš savo darbo pradžios galiu pasakyti, kad kiekvienas pacientas, kuriam kosulys yra užsitęsęs, kosi daugiau negu 5 dienas, ar pacientas, kuriam skauda kaktą, galvą, kai sloguoja, ar tas, kuris atsikoso pūlingais skrepliais, visi paprašys antibiotikų. Sakys, kad reikia gydymo antibiotikais“, – tvirtina R. Radzevičienė-Jurgutė.

Ji priduria, kad pagrindinė iš tokio antibiotikų vartojimo kylanti problema yra ta, kad ilgalaikėje perspektyvoje antibiotikai nustos veikti, o tai lems tragiškas pasekmes.

„Mokslininkai jau dabar trimituoja, kad pagrindinė priežastis, kodėl mes turėsime ateityje problemų, yra tai, kad tie antibiotikai, kuriuos turime, nebeveiks. Nebeveiks elementarių infekcijų, kuriomis sergame, mes mirsime nuo paprasto plaučių uždegimo. Negalėsime daryti jokių operacijų, kai reikės antibiotikų, kad infekcija nesivystytų: klubo sąnario keitimo, širdies, pilvo operacijų, nes neturėsime efektyvių antibiotikų ir žmonės mirs dėl paprastų infekcijų.

Mes grįšime į erą prieš antibiotikus – tuos laikus, kada antibiotikų nebuvo, ir neturėsime pagalbos priemonių, nes naujų antibiotikų mokslininkai jau kurį laiką neišranda. Bet koks naujas antibiotikas, vartojamas neatsakingai, tampa neefektyvus – bakterijos įgyja atsparumą“, – pabrėžia šeimos gydytoja.

Medikė tvirtina pastebinti ir itin kenksmingą tendenciją, kada pacientai nepabaigia antibiotikų kurso, o susirgę pakartotinai ir pasireiškus panašiems simptomams imasi vartoti anksčiau turėtus antibiotikus.

R. Radzevičienė-Jurgutė teigia, kad tai yra žalingas metodas, kadangi didžioji dalis infekcijų yra virusinės kilmės ir tik medikas gali nustatyti, kada pacientui reikėtų vartoti antibiotikus.

„Antibiotikų vartojimas nebėra tik medicinos problema – jie naudojami labai plačiai, o problema yra kompleksinė, todėl labai svarbu, kad ir pacientai, ir medikai, ir vaistininkai, ir žemės ūkio darbuotojai – visi suprastų, kad bakterijos tarp mūsų gyvena, bet jos nėra tokios dažnos kaip virusai.

Dažniausios infekcijos, su kurios susiduriame, yra virusinės infekcijos, nuo jų pasveikstama savaime. Tik tada, kai gydytojas ištiria ir būna tikras, kad šiuo metu yra bakterinė infekcija, turi būti skiriami antibiotikai. Tai turi būti tik su gydytojo paskyrimu, tik tam tikra efektyvi dozė ir būtinai gydytojo paskirtą vartojimo laiką. Čia gali būti aktyvūs vaistininkai, jie gali pabrėžti, kiek dienų turi būti vartojama, kad negalima nutraukti būklei pagerėjus“, – kalba šeimos gydytoja.

Šeimos gydytojos: ateis toks laikas, kada antibiotikai nebeveiks

Antakalnio poliklinikos šeimos gydytoja Daiva Makarevičienė sako, kad tenka susidurti su pacientais, kurie atvyksta įsitikinę, kad jų ligai gydyti yra reikalingi antibiotikai. Vis dėlto gydytoja pabrėžia, kad užmezgus kontaktą pavyksta gyventojus įtikinti.

„Susiduriu, bet kai pažįsti pacientą, tai paaiškini, kad antibiotikai bus skiriami tada, kai jų reikės, ir problemų nekyla. Dažniausiai vyrauja peršalimo ligos, kurias sukelia virusai. Virusams gydyti, pavyzdžiui, slogai, rinitui, peršalimui, antibiotikai nevartojami. Tačiau jeigu liga progresuoja, vystosi komplikacijos: ausų uždegimas, tonzilitas, pneumonija, bronchitas, tai tada antibiotikai ir skiriami“, – sako medikė.

D. Makarevičienė tikina, kad pacientui vertėtų paaiškinti, kad šeimos gydytojas geriau supranta situaciją ir geba pritaikyti geriausią ligos gydymą. Ji taip pat priduria, kad pasitaiko atvejų, kada atsisakymas išrašyti antibiotikus netgi sukelia konfliktą.

„Būna tokių žmonių, yra ir man pasitaikę, bet aš ieškau dialogo ir bandau paaiškinti, kad antibiotikai bus skiriami tada, kada jie bus reikalingi, o ne tada, kada žmogus norės. Žmogus ateina pas gydytoją kaip pas specialistą ir mūsų nuomonė turi būti paskutinė.

Priklauso nuo kontakto su pacientu – jeigu jis pasitiki savo gydytoju, tai jis paklūsta, bet aišku, būna konfliktinių atvejų, kai ligonis draskosi, rėkia, daužo durimis, tai daktarui lengviausia padaryti tai, ko jis nori, kad pacientas nusiramintų. Aš stengiuosi susikalbėti, bet būna, kad ir nepavyksta“, – teigia šeimos gydytoja.

Anot D. Makarevičienės, toks masiškas antibiotikų vartojimas veda prie to, kad ilgainiui jie nebebus veiksmingi.

„Bus toks laikas, kai jie visiškai neveiks ir pneumonijos atveju, tai būtų labai blogai. Jie turi būti naudojami tada, kada reikia, o ne kada pacientai nori“, – tvirtina ji.

Šeimos gydytoja Gintarė Narušaitė-Mačionienė sako, kad asmeninėje praktikoje rečiau susiduria su pacientais, kurie ateina įsitikinę, kad jiems būtina išrašyti antibiotikus. Vis dėlto gydytoja pabrėžia, kad netinkamo antibiotikų vartojimo vis dar pastebima.

„Atvykę konsultuotis pacientai labai retais atvejais patys teigia, kad jiems gydyti būtini antibiotikai, tačiau pasitaiko situacijų, kuomet į konsultaciją atvyksta ilgai sergantis pacientas, savo nuožiūra gydęsis namuose ir savo nuožiūra pats pradėjęs vartoti antibiotikus prieš tai nepasikonsultavęs su savo gydytoju. Neretai paklaustas, iš kur gavo antibiotikų, atsako, kad davė kaimynė ar giminaitė ar turėjo nuo ankstesnio gydymo, kurio iki galo nepabaigė“, – LRT.lt sako šeimos gydytoja.

Ji atkreipia dėmesį, kad antibiotikus pacientai privalo vartoti tik po gydytojo konsultacijos ir griežtai laikydamiesi nurodymų.

LRT TELEVIZIJOS laidoje „Laba diena, Lietuva“ Kauno klinikų gydytoja klinikinė farmakologė Akvilė Ūsaitė sakė, kad matoma tendencija, kad pacientai atsargiau vartoja antibiotikus.

„Tendencija tokia matoma, manau, kad šiek tiek prisideda gydytojo komunikacija su pacientais. Žinoma, ji gali būti dar geresnė ir tų rezultatų norėtųsi dar geresnių, bet tendencija mus džiugina“, – pasakojo medikė.

Ji pridūrė, kad pacientai privalo suprasti, jog antibiotikai veikia tik bakterinės kilmės infekcijas. Virusų antibiotikai neveikia.

„Suprantu, kad pandeminėje eroje kyla noras vartoti vaistus, kurie padėtų kovoti su virusais, tačiau antibiotikai veikia tik bakterijas“, – pabrėžė Kauno klinikų atstovė.

A. Ūsaitės teigimu, dabartinė situacija rodo, kad bakterijos darosi atsparesnės gydymui antibiotikais.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt