Sveikata

2021.11.12 22:35

Griežtas medikų perspėjimas – prašymai užkrėsti koronavirusu gali baigtis mirtimi

Kristina Jackūnaitė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2021.11.12 22:35

Socialiniuose tinkluose platinami prašymai, kas galėtų užkrėsti koronavirusu galimybių pasui gauti, gąsdina medikus. Jie sako, kad tokie eksperimentai gali baigtis mirtimi ir jauniems, ir sveikiems. O net ir persirgusiems lengvai gresia ilgalaikės pasekmės.

Nenorinti būti atpažinta vilnietė studentė ketvirtadienį „Facebook“ socialiniame tinkle parašė ieškanti žmogaus, kuris sutiktų užkrėsti ją koronavirusu. Mergina rašo, kad jai reikalingi antikūnai, o skiepytis nenori. Susitikusi ji sakė, kad juokavo.

„Aišku juokai šiaip sau neatsiranda ir šita situacija yra gana reali, nes ir mano draugai nesisaugo parduotuvėse, kad užsikrėstų, nes nenori skiepytis. Ir universitete yra griežtai verčiama skiepytis ir į jokias nesileidžiama kalbas. Aš pati rugsėjo 1 galvojau, gal kaip nors įleis, bet buvau apgręžta“, – pasakoja ji.

Medikai sunerimę dėl bandymų specialiai užsikrėsti koronavirusu: tai gali kainuoti gyvybę

Viena doze, kad patektų į universitetą pasiskiepijusi, bet dėl antros dvejojanti studentė sako, kad jei šiandien kažkas sutiktų ją apkrėsti, greičiausiai specialiai to nedarytų, bet užsikrėsti norėtų.

„Esu jaunas žmogus, tai galbūt ir norėčiau užsikrėsti. Tarkime, jei taip nutiktų, būtų man lengviau, nebereiktų nieko galvoti – aš galėčiau visur eiti“, – teigia ji.

Apie savanoriškus užsikrėtimus koronavirusu Seimo tribūnoje ketvirtadienį kalbėjo Dainius Kepenis.

„Skambina mama ir sako: „Dainiau, deputate, mano sūnų varo iš universiteto, ką jam daryti? Jis yra sveikas, tvirtas vyrukas. Viskas, jei nesitestuosi, eik lauk“. Ir mama buvo priversta tą vaiką vedžioti pas ligonius, kol jis užsikrėtė, persirgo, susirgo, gavo tą galimybių pasą“, – kalbėjo Seimo LVŽS frakcijos narys Dainius Kepenis.

Kasdien dėl koronavirusu sergančių žmonių sveikatos ir gyvybės kovojantys medikai sako, kad toks požiūris juos baugina.

„Nežinau, kaip žmonės gali tokius dalykus apskritai sugalvoti, nors iš kitos pusės, tai nėra taip nauja. Mes žinome, iš seniau būdavo daromi vėjaraupių vakarėliai, kai kartais tėvai norėdavo, kad persirgtų vaikai“, – pasakoja LSMU Infekcinių ligų klinikos vadovė prof. Auksė Mickienė.

Pasak profesorės, toks eksperimentas su koronavirusu gali kainuoti labai brangiai. Sveikatos mokslų universiteto Infekcinių ligų skyriaus vedėja sako, kad nors dažniau koronavirusu sunkiai serga vyresni, jos skyriuje yra daug jaunų ir vidutinio amžiaus žmonių, neturinčių gretutinių ligų.

„Gali netgi kainuoti gyvybę, nes kai tu užsikerti ir sergi natūralia eiga, niekada nežinosi, kokia bus tavo ligos sunkumo forma. Tai reiškia, kad tu prisiimi atsakomybę sirgti labai sunkiai. Nė vienam nėra pažadėta, kad užsikrėtus, aš prasirgsiu labai lengvai, truputį pagripuosiu ir viskas tuo baigsis. Niekas nežino, kaip kiekvienas organizmas į tą patį virusą sureaguos“, – pabrėžia ji.

Profesorė negali paguosti ir COVID-19 persirgusių lengvai: „Pasekmės gali išlikti pakankamai ilgai. Tai yra darbingumo praradimas, kvėpavimo funkcijos sutrikimai, skonio, uoslės, smegenų rūkas“.

„Mes ne galimybių pasą kišame. Mes galimybių paso nekišame, mums yra poreikis apsaugoti ligonines, apsaugoti žmones, kad jie gautų sveikatos priežiūros paslaugas, kad vaikai galėtų eiti į mokyklas ir iš to poreikio mes sakome – vienintelė galimybė yra skiepas“, – tvirtina Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Linas Slušnys.

Statistikos departamento duomenimis, nuo koronaviruso yra mirę 17 nuo 20 iki 30 metų jaunuoliai, 16 iš jų buvo nepasiskiepiję. Nuo 30 iki 40 metų mirė 40 žmonių, 39 iš jų buvo nepasiskiepiję. Iki 50 metų mirė 127, tik penki iš jų buvo visiškai pasiskiepiję.

Vyresnių žmonių amžiaus grupėse mirčių daug daugiau, tačiau dauguma mirusiųjų tai pat nebuvo visiškai pasiskiepiję.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt